Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų A. P. ir V. P. atstovo (duomenys neskelbtini) J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. P. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas ir šaunamojo ginklo – (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, už tai, kad jis 2023 m. spalio 30 d., 18.04 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), vykusios teisėtos medžioklės metu kartu su V. P. medžiojo draudžiamu būdu, t. y. iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nušovė suaugusį šerną ginklu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Sumedžiotą šerną gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dorojo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas yra draudžiama. Neteisėtai sumedžioto šerno skerdieną sunaudojo savo reikmėms. Tokiais veiksmais A. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2, 58.2.3, 58.3, 58.3.5 papunkčių reikalavimus (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. V. P. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams – bei daikto – dorojimo peilio – konfiskavimas, už tai, kad jis, būdamas medžiotoju, žinodamas, kad 2023 m. spalio 30 d., 18.04 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), vykusios teisėtos medžioklės metu medžiotojas A. P. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) suaugusį šerno patiną sumedžiojo draudžiamu būdu, t. y. iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėjo parvilkti iš sumedžiojimo vietos ir pakrauti draudžiamu būdu sumedžiotą šerną į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno juo į sumedžiotų gyvūnų dorojimo vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ten dorojo, kas yra draudžiama. Vėliau neteisėtai sumedžioto šerno skerdieną sunaudojo savo reikmėms. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2, 58.2.3 papunkčių reikalavimus (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamų A. P. ir V. P. atstovas (duomenys neskelbtini) J. Š. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant A. P. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse, sudėčių, bei nesant V. P. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties; 2) arba pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį – pakeisti A. P. ir V. P. paskirtas administracines nuobaudas, jas sušvelninant, ir pakeisti A. P. ir V. P. paskirtas administracinio poveikio priemones (specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimus), sutrumpinant jų terminus; 3) skundą tenkinus, priteisti iš (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos A. P. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Šioje byloje buvo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad apie 11.01 val. (duomenys neskelbtini) M. S. ir V. O. pradėjo A. P. ir V. P. apklausas apie 2023 m. spalio 30 d. medžioklės aplinkybes. Abu šie asmenys aiškino, kad A. P., prieš atlikdamas šūvį, išlipo iš automobilio ir tik tuomet šovė. (duomenys neskelbtini) pradėjo įtikinėti A. P. prisipažinti, nes jie turi visus įrašus apie tai, kaip jis sėdėjo automobilyje, kaip šovė, kaip tempė šerną, bei nurodė, kad su vaizdo įrašais galės susipažinti. A. P. aiškino, kad šovė, stovėdamas lauke ant žemės, šautuvas buvo lauke, pastatytas prie automobilio. Vienas iš (duomenys neskelbtini) vis kartojo, jog jie meluoja, o vėliau skambino savo (duomenys neskelbtini) ir gyrėsi, kad „suskaldė“, bet įrašų nerodė. Po to buvo pradėtas rašyti paaiškinimas: M. S. nuolat diktavo A. P., ką rašyti, kaip rašyti paaiškinimą, vėliau A. P. liepė parodyti, kaip ir kokioje padėtyje atliko šūvį. A. P. parodė, kad buvo nuleidęs kojas ant žemės, nugarą atrėmęs į automobilio šoną. Tokia pat tvarka buvo rašomas V. P. paaiškinimas. V. P. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šūvio metu buvo ne automobilyje, o stovėjo ant žemės.

4.2. Tiek A. P., tiek V. P. jų procesinės teisės, prieš pradedant jų apklausas ir paaiškinimų surašymą, nebuvo išaiškintos. Taip pat matyti, kad tyrimo veiksmai pradėti, nepradėjus administracinės teisenos, nes tokia apklausa galima tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, be to, tokia apklausa turėtų būti atliekama institucijos patalpose, o ne tarnybiniame automobilyje. Galima pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) M. S. vykdomas vaizdo fiksavimas buvo atliekamas, pažeidžiant tokio procesinio veiksmo atlikimo tvarką. Iš vaizdo įrašo turinio seka, kad (duomenys neskelbtini), kuris naudojosi mobiliąja vaizdo kamera ir fiksavo A. P. ir V. P. paaiškinimų rašymo procesą, pažeidė (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo (duomenys neskelbtini) departamente prie (duomenys neskelbtini) ministerijos tvarkos aprašo nurodytus reikalavimus, t. y. šių asmenų neįspėjo apie daromus įrašus, negavo jų sutikimo juos filmuoti ir naudoti šiuos įrašus prieš juos, tiriant pažeidimo aplinkybes bei panaudojant šią medžiagą teisme. Dėl šių aplinkybių pirmiau minėti A. P. ir V. P. 2023 m. lapkričio 18 d. paaiškinimai bei šį procesinį veiksmą fiksuojantys vaizdo įrašai negali būti pripažinti teisėtais ir patikimais, todėl negali būti pripažinti įrodymais šioje administracinio nusižengimo byloje. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti minėtuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių tikslumu, ar šie paaiškinimai buvo gauti teisėtai.

4.3. Nei po pirminių paaiškinimų surašymo, nei vėliau A. P. ir V. P. bylos medžiaga nebuvo pateikta susipažinti, nors tokią teisę jie turėjo. Šie asmenys su vaizdo įrašais ir kita bylos medžiaga susipažino tik nagrinėjant jų skundus teisme. Nors (duomenys neskelbtini) nuo pat pirminės pareiškėjų apklausos 2023 m. lapkričio 18 d. minėjo, kad jie turi vaizdo medžiagą, tačiau jos neparodė, matyt, žinodami, kad iš turimų vaizdo įrašų sunku ką nors įžiūrėti ir nustatyti, nes įrašai apie šūvį ir po jo daryti tamsiu paros metu. Pažymėta, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų apie tai, jog pareiškėjai atsisakė savo teisės susipažinti su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo institucijoje. Tik po nutarimų priėmimo, 2024 m. sausio 11 d., pareiškėjų atstovas kreipėsi į Instituciją su prašymu susipažinti su šių administracinių nusižengimų bylų dokumentais. A. P. ir V. P. teisenos buvo atliekamos netinkamai užbaigus tyrimo ir supažindinimo su bylos medžiaga procesus. Pareiškėjai į bylos nagrinėjimą Institucijoje atvyko 2023 m. gruodžio 7 d., kur jiems buvo įteikti nutarimai ir paskelbta apie tyrimo pabaigą.

4.10. Jei apeliacinis teismas atmestų visus skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į A. P. ir V. P. asmenybes, juos charakterizuojančius duomenis, į tai, kad geranoriškai atlygino gamtai padarytą žalą, yra pagrindas šiems asmenims paskirtas administracines nuobaudas sušvelninti, o paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą sutrumpinti. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 1 000 Eur, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) A. P. ir V. P. suteiktos konsultacijos, procesinių dokumentų parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, ir 500 Eur, kurias sudaro (duomenys neskelbtini) teisinės paslaugos parengiant apeliacinį skundą. Prašoma šias išlaidas priteisti A. P. iš (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamų A. P. ir V. P. atstovo (duomenys neskelbtini) J. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys (duomenys neskelbtini) nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir A. P. ir V. P. atstovo (duomenys neskelbtini) J. Š. apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju A. P. buvo nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, o V. P. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Apeliaciniame skunde yra keliami tiek įrodymų vertinimo, asmenų kaltės klausimai, tiek ir teigiama, jog paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės yra neproporcingos.

Dėl procesinių nuostatų laikymosi ir administracinių nusižengimų sudėties požymių visumos buvimo A. P. ir V. P. veiksmuose

8. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytais draudžiamais įrankiais ir priemonėmis, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais draudžiamais medžioklės būdais. Tuo tarpu ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Abi šios teisės normos yra blanketinės ir nukreipia į kitus teisės aktus. (duomenys neskelbtini) departamento 2024 m. sausio 4 d. nutarimuose buvo nurodyta, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 ir 58.3.5 papunkčiai (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2024 m. gegužės 3 d.). Taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taisyklių 58.3.5 papunktyje numatyta, jog draudžiama medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, medžioklės būdais iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais). Pažymėtina, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai (Taisyklių 74.1 papunktis). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde daugiausia keliamų argumentų, siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra susiję su procesiniais pažeidimais.

8.2. Vienas iš argumentų tai, jog (duomenys neskelbtini), prieš apklausdami A. P. ir V. P., neišaiškino pastariesiems priklausančių procesinių teisių, t. y. asmenys buvo verčiami duoti parodymus prieš save. Pažymėtina, jog 2023 m. lapkričio 18 d., (duomenys neskelbtini) tikrinant gautą informaciją ir siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, A. P. ir V. P. tuo momentu dar neturėjo jokio procesinio statuso, todėl jiems ir neturėjo būti išaiškintos procesinės teisės. Administracinio nusižengimo protokolas A. P. buvo surašytas 2023 m. lapkričio 18 d., 12.40 val., o V. P. buvo surašytas 2023 m. lapkričio 22 d. 17 val., būtent tuo momentu jiems ir buvo išaiškintos teisės ir pareigos, kurias turi ir kuriomis gali naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu, kaip jau minėta, 2023 m. lapkričio 18 d. rašytinius ir žodinius paaiškinimus A. P. ir V. P. teikė savanoriškai, o ne buvo verčiami duoti parodymus prieš save, be to, tai nėra vienintelis ar pagrindinis asmens kaltės, įvykdžius administracinį nusižengimą, įrodymas. Darytina išvada, jog nesama pagrindo tvirtinti, kad 2023 m. lapkričio 18 d. A. P. ir V. P. paaiškinimai buvo gauti, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos.

8.3. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini), atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys (duomenys neskelbtini) turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys (duomenys neskelbtini) turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; <...> 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; ir kt. Taip pat (duomenys neskelbtini) kontrolės (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas, atliekamus veiksmus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymą (duomenys neskelbtini) kontrolės (duomenys neskelbtini) turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis <...> (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas); įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą <...> (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Vaizdo duomenų tvarkymo (duomenys neskelbtini) departamente prie (duomenys neskelbtini) tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9 punktas numato, kad mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės privalo būti naudojamos, kai veiklavietėje ar įvykio vietoje patikrinime dalyvauja daugiau nei vienas Departamento darbuotojas: galimo administracinio nusižengimo faktui fiksuoti; aplinkai galimai padarytos žalos faktui fiksuoti; esant galimybei, konfliktinei situacijai fiksuoti. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) yra surašyti tiek tarnybiniai pranešimai, tiek apžiūros aktas, kuriuose fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie padarytą teisės pažeidimą. Taigi pagal ANK, Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas (duomenys neskelbtini) kontrolės (duomenys neskelbtini) turi teisę atlikti daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą bei fiksuoti viską vaizdo stebėjimo priemonėmis, o šie duomenys gali ir turi būti panaudoti nagrinėjant bylą.

8.4. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, jog A. P. ir V. P. nebuvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga iki skundžiamų nutarimų priėmimo. ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Sutiktina, jog pareiškėjai A. P. ir V. P. šią teisę, t. y. teisę susipažinti su bylos medžiaga, įskaitant ir vaizdo įrašus, turėjo, bet tai nesuteikia tuo pačiu galimybės jiems šia teise piktnaudžiauti. Tai, kad asmenys gali susipažinti su bylos medžiaga, nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) privalo proceso dalyviams šią medžiagą pateikti, nes kiekvieną teisę asmuo turi įgyvendinti tinkamai ir laikydamasis nustatytų reikalavimų. Pirmiausia asmenys turi pateikti prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir tik tada ši teisė gali būti realizuojama. Tai, kad pareiškėjai A. P. ir V. P. raštu neatsisakė savo teisės susipažinti su bylos medžiaga, nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) jiems privalėjo pateikti visą bylos medžiagą, kol net nebuvo gautas jų prašymas su ta medžiaga susipažinti. A. P. ir V. P. atstovas (duomenys neskelbtini) J. Š. prašymą susipažinti su bylos medžiaga pateikė tik 2024 m. sausio 11 d. (b. l. 36), taigi tik tada ir atsirado pagrindas įgyvendinti jų teisę. (duomenys neskelbtini), kol nėra pateiktas prašymas susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga, neturi pareigos proceso dalyvių su ja supažindinti be atskiro prašymo. Tai leidžia tvirtinti, jog procesinių teisių tinkamas ir sklandus įgyvendinimas didele dalimi priklauso ir nuo pačių proceso dalyvių elgesio. ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Taigi administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka 2023 m. gruodžio 7 d. buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o be to, nei A. P., nei V. P. nepateikė prašymą bylą dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip tai yra numatyta to paties straipsnio 3 dalyje. Būtina pažymėti, jog administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos (ANK 616 straipsnio 5 dalis), tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju buvo gauti papildomi rašytiniai pareiškėjų paaiškinimai, byla nuo paaiškinimų gavimo turėjo būti išnagrinėta per 20 darbo dienų, kas ir buvo padaryta, priimant skundžiamus nutarimus 2024 m. sausio 4 d. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad A. P. ir V. P. teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, rodo, jog jie puikiausiai naudojosi jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau šiuo metu situaciją bando vertinti iš sau palankiausios pozicijos, neigdami įstatyme įtvirtintus reikalavimus, būtinus norint įgyvendinti procesines teises. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėjų rašytiniai paaiškinimai nėra vieninteliai teisėtai byloje gauti duomenys, kurie patvirtina A. P. ir V. P. kaltę.

8.5. Administraciniai nusižengimai, susiję su medžioklės reikalavimų nesilaikymu ir taisyklių pažeidimais, dėl medžioklės ypatumų yra gana sunkiai išaiškinami, o jų įrodinėjimas yra apsunkintas. Dažnai šio pobūdžio nusižengimus pavyksta nustatyti ir išaiškinti tik pilietiškų ir mylinčių gamtą žmonių pagalba. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos oficialiame tinklalapyje asmenys raginami pranešti apie aplinkosaugos pažeidimus, tarp jų ir dėl medžioklės reikalavimų nesilaikymo, garantuojant konfidencialumą, taip pat ir neatskleidžiant savo tapatybės. Taigi anoniminis pranešimas (skundas) ir jo turinį patvirtinantys duomenys (šiuo atveju, vaizdo įrašai) yra leistinos įrodinėjimo priemonės. Juolab, kai nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti įrodymai. (duomenys neskelbtini) pateikti tarnybiniai pranešimai yra detalūs, išsamūs, reikšmingi nagrinėjamos situacijos analizei, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ir V. P. atžvilgiu būtų buvę nusiteikę neigiamai, priešiškai, būtų elgęsi neobjektyviai, stengęsi jiems pakenkti, todėl nesama pagrindo jų tarnybinius pranešimus vertinti kritiškai, laikyti tik subjektyviu nuomonės pareiškimu, tuo labiau, kad juos patvirtina kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Taigi apeliaciniame skunde bandoma diskredituoti tyrimą atlikusius (duomenys neskelbtini), nepateikiant jokių objektyvių duomenų, siekiant tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės, kai tuo tarpu pačių pareiškėjų parodymai yra prieštaringi ir kintantys, priklausomai nuo bylos medžiagoje surenkamų duomenų.

8.6. Administracinėn atsakomybėn traukiamų A. P. ir V. P. pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklios ir prieštaringos. Iš pradžių jie neigė, kad laukinis žvėris buvo sumedžiotas draudžiamu būdu – iš automobilio. Paaiškėjus, kad jų nurodytos medžioklės aplinkybės nesutampa, A. P. prisipažino, kad šovė iš transporto priemonės, parodė, kaip atliko šūvį, dėl pažeidimo gailėjosi, domėjosi dėl gresiančios administracinės atsakomybės (vaizdo įrašas b. l. 37, voke (duomenys neskelbtini), 27–34 min) ir surašė rašytinį paaiškinimą, kuriuo prisipažino šovęs iš automobilio, t. y. medžiojęs draudžiamu būdu (b. l. 23), geranoriškai po 3 dienų nuo protokolo surašymo atlygino gamtai padarytą žalą. Paaiškėjus, kad A. P. prisipažino sumedžiojęs žvėrį draudžiamu būdu, V. P. taip pat išsamiai nurodė, kad šūvis buvo atliktas iš transporto priemonės, ir prisipažino, kad padėjo partemti žvėrį iki automobilio ir pakrauti, kartu su A. P. jį gabeno ir dorojo, abu skerdieną panaudojo asmeniniams tikslams. Po administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo 2023 m. gruodžio 8 d. Institucijai pateikė lakoniškus paaiškinimus, kad 2023 m. spalio 30 d. medžioklės metu šernas buvo sumedžiotas teisėtu būdu. Skunduose nurodė išsamias aplinkybes, kad tykojo transporto priemonėje, pamatęs šerną, A. P. išlipo iš automobilio, užtaisė ginklą, nusitaikė, naudodamasis automobiliu kaip atrama, iššovė ir nušovė šerną. Tačiau tokia laukinio žvėries, turinčio itin gerą klausą, sumedžiojimo versija neįtikėtina ir nelogiška. Be to ši pozicija nenuosekli, vienu atveju (2023 m. gruodžio 8 d. paaiškinime, b. l. 30) A. P. nurodė, kad kaip atrama naudojosi automobilio durelių kraštu, kitu atveju (skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje) – statramsčiu. Šias gynybines versijas paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl jos atmestinos.

8.7. Kad A. P. medžiojo draudžiamu būdu – iš transporto priemonės – patvirtina anoniminio pranešėjo (asmens, pateikusio skundą) pateikti vaizdo įrašai ir jų išsamus aprašymas. Pagal Medžioklės lape atliktą įrašą, medžioklė 2023 m. spalio 30 d. prasidėjo 17 val. 2023 m. spalio 30 d. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota medžioklė (tykojimas) nuo 17.25 val. iki 17.36 val., vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 17.38 val. iki 17.52 val., vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 17.52. val. iki 18.09 val. Vaizdo įrašuose iki sutemstant nesimato nei medžiotojo, nei trikojo ant keliuko, nei kėdutės 10 m atstumu nuo automobilio. Per visą vaizdo įrašų laiką niekas iš automobilio neišlipa, automobilyje šviesos iki šūvio (18.04/05 val.) ir kurį laiką po šūvio neužsidega. Ši vaizdo medžiaga ir be specialaus tyrimo ((duomenys neskelbtini) ekspertizės) paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų tyrimo metu teiktas besikeičiančias versijas apie medžioklės aplinkybes. 2023 m. spalio 30 d. vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas 18 val. 4 min. 51 s. atliktas šūvis (vaizdo įrašo 12.08 min). Anoniminis pranešėjas nurodė, kad buvo medžiojama draudžiamu būdu, t. y. medžiotojas tykojo ir šovė iš transporto priemonės. Šias anoniminio pranešėjo nurodytas aplinkybes patvirtina anksčiau nurodytos aplinkybės ir tikėtinos (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvados.

8.8. 2024 m. gruodžio 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) centro 2024 m. gruodžio 17 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ekspertizės akte buvo pateiktos tikėtinos išvados, kad šūvio metu automobilio priekinės kairės pusės durys buvo uždarytos, priekinių kairės pusės durų langas buvo atidarytas, šviesos blyksnis (vamzdžio liepsna) buvo apytiksliai 0,55 m atstumu nuo automobilio kairiojo šono ir 1,37 m aukštyje nuo pagrindo, tiriamojoje dalyje išsamiai ir argumentuotai nurodyta, kad šie matmenys atitiktų situaciją, jeigu šauta buvo iš vairuotojo vietos. Iš bylos medžiagoje esančių duomenų apie A. P. paaiškinimus išskiriamos trys nurodytos įvykio situacijos: 1) šauta buvo 10 m atstumu nuo automobilio; 2) šauta buvo sėdint automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ ant vairuotojo sėdynės; 3) šauta buvo tvirtai atsistojus ant žemės abiem kojom, atidarytų durelių kraštą naudojant kaip atramą. Ekspertizės akte nurodyta, jog vaizdo įraše neužfiksuota požymių, iš kurių galima būtų pagrįsti šūvį 10 m atstumu nuo automobilio, o užfiksuotas šūvio momentas šalia automobilio tam prieštarauja. Nurodytai aplinkybei apie šūvį, atsistojus ant žemės ir naudojant atidarytų durelių kraštą kaip atramą, prieštarauja tyrimo metu nustatyta tikėtina išvada, kad šūvio metu automobilio priekinės kairės pusės durys buvo uždarytos. Jeigu šauta buvo iš automobilio vairuotojo vietos, kaip viename iš paaiškinimų nurodė pats A. P., tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinių kairės pusės durų langas turėjo būti atidarytas. Nustatyta tikėtina automobilio „(duomenys neskelbtini)“ modelio padėtis vaizdo įrašo kadruose yra apytiksli. Programoje išmatuota, kad ji yra apytiksliai 80° kampu kadro plokštumos atžvilgiu. Kadro plokštumoje, kuri atidėta ties automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinių ir galinių durų sandūra, išmatuota, kad kontrastingo vaizdo srities ryškioji dalis yra 0,55 m atstumu nuo automobilio kairiojo šono ir 1,37 m aukštyje nuo pagrindo. Šie matmenys atitiktų situaciją, jeigu šauta buvo iš vairuotojo vietos (b. l. 142–151). (duomenys neskelbtini) R. M. 2025 m. sausio 31 d. teismo posėdyje patvirtino ekspertizės aktu pateiktas išvadas. Įvertinęs visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nesama teisėto pagrindo netikėti ir nesiremti pakartotinės ekspertizės išvadomis.

8.9. Atsakant į apeliacinio skundo klausimą, kodėl nebuvo remtasi pirminės ekspertizės metu padarytomis išvadomis, pažymėtina, jog pirminės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad buvo vertinami vaizdai, fiksuoti tamsiu paros metu, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo pateikti klausimai, susiję ne tik su tamsiu paros metu (sutemus) fiksuotais vaizdais, bet ir iki sutemstant. Pirminės ekspertizės metu nebuvo pagerinta vaizdo kokybė. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nepateikti konkretūs (duomenys neskelbtini) vertinti vaizdai, nėra duomenų, kad, siekiant atsakyti į pateiktus klausimus, vaizdai būtų buvę gretinami, užkeliant vaizdo įrašų kadrus vienas ant kito, kad būtų tiriama, dėl ko atsiranda šviesos šaltiniai prie automobilio vairuotojo pusės durelių. Remiantis (duomenys neskelbtini) paaiškinimais teismo posėdyje, tokie tiriamieji veiksmai nebuvo atliekami. Taigi pirminė ekspertizė atlikta neišsamiai, neatsakyta į teismo 1–7 klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas šios ekspertizės išvadomis aptariamoje dalyje vadovautis negalėjo. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirminės ekspertizės išvada, kad tiriamos skaitmeninės vaizdo bylos („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) loginės sekos / eiliškumo prasme yra ištisinės, montažo, trynimo požymių nėra. Taigi ekspertizės aktų išvados patvirtina padarytus administracinius nusižengimus, o pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino, kuriomis ir kodėl išvadomis nėra vadovaujamasi.

8.10. Remiantis Medžioklės taisyklių nuostatų visumos analize ir sisteminiu aiškinimu, medžioklė – tai procesas, kuris apima ne tik konkretaus žvėries sumedžiojimą (pavyzdžiui, nušovimą), bet veiksmus iki sumedžiojimo ir tolesnius veiksmus su žvėrimi. Medžioklės taisyklių 58.3 ir 58.2.3 papunkčiuose nustatyta, kad draudžiama medžioti iš transporto priemonių. Pagal šios normos formuluotę pažeidimas nesiejamas su medžioklės rezultatu. Taigi atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kyla ne tik sumedžiojus žvėrį draudžiamu būdu, bet ir medžiojant (tykojant) draudžiamu būdu, nepriklausomai nuo medžiojimo rezultato. Kad buvo medžiojama (tykojama) transporto priemonėje, patvirtina anoniminio pranešėjo pateikti vaizdo įrašai ir rašytiniai paaiškinimai. Šios aplinkybės skunduose neneigia nei patys administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys. Šio fakto pakanka administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti. Skundo argumentus, kad V. P. dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negalėjo ir nepadėjo tempti sumedžioto žvėries paneigia bylos medžiagoje esantys duomenys. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti pirminiai tyrimo veiksmai (b. l. 37, voke (duomenys neskelbtini), 32 min), A. P. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodė, kad, kai atvyko M. T. padėti įkelti šerną į automobilį, jie šerną jau buvo parsitempę iki keliuko. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo M. T. 2024 m. sausio 22 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 11) bei parodymai teisme, kad jam atvykus pažeidėjai sumedžiotą žvėrį jau buvo atsitempę iki automobilio, jis buvo kviečiamas padėti įsikelti, ir atvykęs tik padėjo įkelti sumedžiotą žvėrį į automobilį. Šią aplinkybę taip pat patvirtina anoniminio pranešėjo pateikti vaizdo įrašai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 91, voke (duomenys neskelbtini)). V. P. 2023 m. lapkričio 18 d. patikrinimo metu ir paaiškinime nurodė, kad dorojo šerną. Vėliau, pakeisdamas poziciją dėl kaltės, 2023 m. gruodžio 8 d. paaiškinime, nurodydamas, kad šernas buvo sumedžiotas teisėtai, neneigia jį padėjęs parvilkti ir dorojęs. Papildomai pažymėtina, jog V. P. medicininės pagalbos dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2024 m. lapkričio 14 d., t. y. praėjus 2 savaitėms po tiriamo 2024 m. spalio 30 d. įvykio, (duomenys neskelbtini) dar po mėnesio. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. padėjo partempti iki keliuko sumedžiotą šerną, dalyvavo jį gabenant (t. y. gabeno) ir dorojo.

9. Bylos medžiagoje esantys įrodymai nepalieka abejonių, kad A. P. 2023 m. spalio 30 d. medžiojo draudžiamu būdu – iš transporto priemonės – ir sumedžiojo šerną, jį gabeno į dorojimo vietą ir ten dorojo. Jo veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėtis ir yra tinkamai kvalifikuoti. V. P., nors į medžioklės lapą neįrašytas, medžioklės metu buvo kartu su A. P. transporto priemonėje. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat nepalieka abejonių, kad jis, nors medžioklėje dalyvavo kaip stebėtojas, būdamas medžiotoju, neabejotinai suprato, kad medžioklė vykdoma iš transporto priemonės ir žvėris sumedžiotas draudžiamu būdu, padėjo parsitempti sumedžiotą žvėrį iš (duomenys neskelbtini) iki keliuko ir gabenti bei dorojo draudžiamu būdu sumedžiotą šerną. Jo veiksmai atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuoti.

Dėl paskirtų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių pagrįstumo

10. Apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti A. P. ir V. P. paskirtas administracines nuobaudas bei sutrumpinti specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo terminus. Pažymėtina, jog tokie patys prašymai, skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo išdėstyti.

10.1. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą yra numatyta bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą yra numatyta bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. A. P. buvo paskirta subendrinta 800 Eur bauda, o V. P. – 800 Eur bauda. Taigi pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį abiem pažeidėjams buvo paskirtos minimalios baudos ir straipsnio sankcija nebenumato galimybės sumažinti paskirtų nuobaudų. ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse nurodytų administracinių nusižengimų padarymą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. A. P. ir V. P. teisė medžioti buvo atimta 3 metams, t. y. minimaliam terminui. Galima daryti išvadą, jog vienintelis būdas sušvelninti pažeidėjams paskirtas administracines nuobaudas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (duomenys neskelbtini), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių A. P. ir V. P. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių. Per pastaruosius 5 metus V. P. be nagrinėjamo administracinio nusižengimo yra vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 61–63), o A. P. 3 kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir 1 kartą už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus (b. l. 64–68). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau buvo aptaręs, jog anoniminio pranešėjo pateikta informacija, 2023 m. spalio 23 d. ir 2023 m. spalio 29 d. vaizdo įrašai leidžia pagrįstai manyti, kad taip pat draudžiamu būdu – iš transporto priemonės – toje pačioje vietoje buvo medžiojama ir 2023 m. spalio 23 d. (kitu automobiliu), ir 2023 m. spalio 29 d. (tuo pačiu automobiliu). Tai leidžia spęsti, kad toks medžiojimo būdas – iš transporto priemonės – administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims nėra atsitiktinis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių, išimtinai teigiamai administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis charakterizuojančių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skiriamomis administracinėmis nuobaudos ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama ne tik asmenis nubausti, bet ir užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui, o nagrinėjamu atveju švelnesnės nuobaudos ir trumpesnio termino administracinio poveikio priemonės paskyrimas minėtų tikslų nepadėtų įgyvendinti, nes tikėtina asmenys, jausdamiesi likę nenubausti ar nubausti itin švelniai, nuspręstų nebijodami įstatyme numatytų kilsiančių pasekmių savo pažeidimus pakartoti.

10.3. Įvertinus tiek pažeidėjų padarytus administracinius nusižengimus, tiek jų asmenybes, tai, jog skunde nebuvo nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinę atsakomybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės A. P. ir V. P. buvo individualizuotos tinkamai, paskiriant minimalias baudas ir minimaliam terminui atimant specialiąją teisę, todėl, nesant išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių pažeidėjų asmenybes ar padarytus pažeidimus, nesama ir pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti paskirtas baudas ir / ar poveikio priemones. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

11. Apeliaciniame skunde buvo išdėstytas prašymas iš (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos A. P. priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. ANK 666 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas netenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena nei A. P., nei V. P. nėra nutraukiama, o jie lieka nubausti už administracinių nusižengimų padarymą, teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų A. P. ir V. P. atstovo (duomenys neskelbtini) J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.