- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2A-598-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14867-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. U.-K.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. A. K., A. B., J. B.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei A. U. K. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – J. A. K., A. B., J. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę A. U.-K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti ieškovei pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Nurodė, kad atsakovė neturėdama nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo savavališkai atliko gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus – pastatė priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)-11.12-101 paskyrė atsakovei 1 750, 00 Lt baudą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 15 d. reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Nr. (101)-11.11-165 atsakovė buvo įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis per 3 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą statinio priestatą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Žemės sklypo, kuriame yra rekonstruojamas statinys, bendraturčiai yra J. A. K., J. B. ir A. B., o gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir A. B. bei J. B..
Atsakovė A. U.-K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nuosavybės teises į 48/100 gyvenamojo namo dalį įsigijo 2002 m. rugpjūčio 1 d. Po gyvenamojo namo dalies pirkimo jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko, visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2001 m. spalio 1 d. ir įteisinti 2001 m. spalio 1 d. Ginčo priestato statyba buvo vykdoma teisėtai, turint 2001 m. rugsėjo 26 d. leidimą Nr. R01-537, tačiau bestatant ir rekonstruojant ginčo priestatą buvo nežymiai nukrypta nuo rekonstrukcijos projekto, padidinant priestato matmenis nuo 1,20 x 1,40 m iki 1,65 x 3,1 m. Nukrypimai atlikti siekiant užtikrinti galimybę naudoti priestatą – laiptinę pagal paskirtį. Nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija leidžia ne griauti pastatą, o sutvarkyti reikiamus dokumentus. Ieškovė parengė visus dokumentus, tačiau bendraturčiai nesutiko pasirašyti sutikimo dėl darbų atlikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę A. U.-K. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodė, kad atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatą, kurio matmenys 1,65 x 3,1 m, ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškodama iš atsakovės. Teismas nustatė, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi turint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 26 d. nustatyta tvarka išduotą leidimą Nr. R01-537 (b. l. 44). Darbai turėjo būti vykdomi pagal Sodo namo su pagalbiniais statiniais rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą suderintą projektą. Minėtame 2001 m. rugsėjo 26 d. leidime buvo nustatyta statytojo pareiga statybą vykdyti griežtai laikantis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų; o apie statytojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo, autorinės priežiūros vadovo ir projekto pakeitimus nedelsiant informuoti inspekciją. Pareigūnai, atlikę statybos patikrinimą, nustatė, kad buvo pažeisti esminiai statinio sprendiniai – užstatytas didesnis žemės sklypo plotas. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, nurodė, kad gyvenamojo namo priestato matmenys nuo 1,20 x 1,40 m buvo padidinti iki 1,65 x 3,1 m, tačiau atsakovės manymu, tai buvo tik nežymus pakeitimas, atliktas siekiant patogiai patekti į namo rūsį. Teismas pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą, bet koks statinio matmenų pakeitimas, kai keičiamas leistinas sklypo užstatymo tankis, laikomas esminiu statinio sprendinių pažeidimu, todėl minėtas atsakovės teiginys atmestinas. Priestato matmenų pakeitimai nebuvo tinkamai suderinti, inspekcija taip pat nebuvo informuota. Dėl nurodytų aplinkybių statyba kvalifikuotina kaip savavališka. Savavališkos statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Šiuo metu galiojančio CK 4.103 straipsnio 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl savavališkos statybos turi teisę kreiptis į teismą. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato teismo įgalinimus leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; o 2 punkto, 9 dalies nuostatos – įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę ir nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo lėšomis. Teismas nustatė, kad minėto straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, nustatančią teismui teisę leisti statytojui sutvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą, taikyti netikslinga, kadangi statinio projektas jau buvo parengtas bei statybos leidimas buvo išduotas, tačiau rekonstrukcijos darbai atlikti pažeidus šių dokumentų reikalavimus. Atsakovės teigimu, ji gyvenamojo namo dalį įsigijo 2002 m. jau su atliktais rekonstrukcijos darbais, kurie neatitiko statinio projekto reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pasak teismo, atsakovė, įsigydama nebaigto rekonstruoti nekilnojamojo daikto dalį, turėjo patikrinti, ar rekonstrukcijos darbai vyko nepažeidžiant statinio projektinės dokumentacijos, o nustačiusi pažeidimus, imtis atitinkamų veiksmų šiems pažeidimams pašalinti. Teismas pažymėjo taip pat tai, kad statybos priežiūrą vykdantiems pareigūnams nustačius savavališkos statybos faktą ir pareikalavus likviduoti tokios statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą priestatą ir sutvarkyti teritoriją, atsakovė tokio reikalavimo neginčijo, bet ir neįvykdė jo. Nuo pat gyvenamojo namo dalies įsigijimo atsakovė nesikreipė dėl atitinkamo techninių dokumentų sutvarkymo, bendraturčių sutikimas taip pat nebuvo gautas. Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs savavališkos statybos pobūdį, tai, kad atsakovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų dėl projektinės dokumentacijos sutvarkymo ar statinio tinkamo pertvarkymo, vadovaudamasis CK 4.103 straipsniu, Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė A. U.-K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2001 m. spalio 1 d., dar iki gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo; po gyvenamojo namo dalies pirkimo atsakovė jokių statybos ar rekonstrukcijos darbų neatliko. Priestato-laiptinės statyba buvo vykdoma teisėtai, turint leidimą pagal rekonstrukcijos projektą, tačiau nuo pastarojo nežymiai nukrypstant – priestato matmenys vietoje 1,20 x 1,40 m yra 1,65 x 3,1 m. Toks nežymus nukrypimas nuo projekto negali būti laikomas nelegaliomis savavališkomis statybomis. Priestato nugriovimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Dėl šių statybų buvo sumokėta administracinė bauda, taigi už tą patį nusižengimą negalima bausti antrą kartą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus ir prašymus, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas formaliai interpretavo Statybos įstatymą, ir jo sprendimas nugriauti laiptinę visiškai nesiderina su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nes toks nežymus matmenų pakeitimas nedaro visiškai jokios žalos aplinkai, aplinkiniams, laiptinė yra naudojama pagal paskirtį, yra funkcionali ir reikalinga patogiam žmonių gyvenimui, o jos nugriovimas sukeltų tik nuostolių. Atsakovė bandė įteisinti priestato nukrypimą nuo leistinos normos, tačiau esant įsisenėjusiems konfliktams su bendraturčiais J. B. ir A. B., buvo neįmanoma gauti jų sutikimą, nors faktiškai laiptinė jiems netrukdo. Kai atsakovė 2002 metais įsigijo namo dalį, darbai jau buvo atlikti ir atsakovė nežinojo, kad šios statybos yra galimai neteisėtos. Teismas visiškai nevertino priestato paskirties ir nugriovimo pasekmių. Namo rūsyje, į kurį patenkama per laiptinę, yra visos namo komunikacijos, artėja šaltas sezonas, ir nugriovus laiptinę, galimai užšals vamzdžiai, visas namas liks be vandens ir vamzdyno atstatymas reikalaus didelių išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Pažymi, kad šiuo atveju statybą leidžiančiu dokumentu laikytinas ir pastato bei žemės sklypo bendraturčių sutikimas, kurio negavus įteisinti savavališką statybą nėra galimybės. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas konkrečiai numatė, kad keisti statinio matmenis, keičiant statinio vietą sklype ir tankį, vykdant statybą negalima. Priešingu atveju nebus pasiektas visos statybos teisinės reglamentacijos tikslas, o būtent – užtikrintas statinio patvarumas, saugumas ir tinkamumas eksploatuoti.
Atsiliepimu į atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundą tretieji asmenys J. B. ir A. B. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad apeliantės teiginys, jog visi statybos darbai buvo atlikti dar iki jis nuperkant namą, yra neteisingas, nes statybos darbai buvo vykdomi apie 2007 metus. Kai tretieji asmenys pirko pastato dalį, VĮ Registrų centras buvo užfiksuoti visiškai kiti duomenys negu pastato duomenys de facto. Pristatydama priestatą apeliantė jokio sutikimo iš trečiųjų asmenų neprašė, statybos projekto nepateikė, todėl jos pastatytas priestatas yra neteisėtas.
Atsiliepimu į atsakovės A. U.-K. apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. A. K. apeliacinį skundą palaiko. Trečiasis asmuo patvirtina apeliantės teiginius, kad ji jokių rekonstrukcijos darbų gyvenamajame name neatliko, o nupirko iš trečiojo asmens gyvenamojo namo dalį su pastatyta laiptine (priestatu). Papildomai nurodo, kad apeliantė, neatlikusi nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalyje jokių rekonstrukcijos darbų, yra sąžininga. Apeliantė neturi tinkamo išsilavinimo, todėl pirkdama gyvenamojo namo dalį, negalėjo įžvelgti nežymaus nukrypimo nuo projekto. Atkreipia dėmesį, kad nugriovus laiptinę, dėl žemės sklypo reljefo ypatumų (žemės paviršius nėra lygus) lietaus vanduo patektų į gyvenamojo namo rūsį, kas be abejonės pakenks pastatui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis (1996 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. I-1240 su vėlesniais pakeitimais) nustatė savavališkos statinio statybos sąvoką – statinio, jo dalies statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai leidimas jau netekęs galios; nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingus faktus, kad ginčo priestato statybos darbai buvo vykdomi turint Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2001 m. rugsėjo 26 d. nustatyta tvarka išduotą leidimą Nr. R01-537, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – užstatytas didesnis žemės sklypo plotas. Pastarosios aplinkybės apeliantė neginčija, t. y. pripažįsta, kad gyvenamojo namo priestato matmenys nuo 1,20 x 1,40 m buvo padidinti iki 1,65 x 3,1 m. Minėta, kad pagal Statybos įstatymą, statinio statyba laikoma savavališka ne tik kai statyba yra be įstatymo nustatyta tvarka gauto leidimo, bet ir tuomet, kai statinio statyba vykdoma turint statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, be kita ko, keičiant leistiną sklypo užstatymo tankį. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju nurodytas statinio projekto sprendinys buvo pakeistas, nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad statyba buvo savavališka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai išsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Nors apeliantė tvirtina, kad ji pageidauja įteisinti priestato statybą, teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė būtų ėmusis realių veiksmų statinio projektinei dokumentacijai sutvarkyti, apeliantė nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. birželio 15-16 d. posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija nepritarė apeliantės pateiktai sodo namo su pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini) rekonstravimo į gyvenamąjį namą projekto korektūrai, motyvuodama tuo, kad nepateikti galiojantys žemės dokumentai, nepridėtas anksčiau suderintas projektas, sklypo planas pateiktas ne ant galiojančios toponuotraukos, nėra bendrųjų rodiklių lentelės ir nėra bendraturčių sutikimo (b. l. 168-169). 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu apeliantė informavo ieškovę, kad šalina nurodytus trūkumus, ir korektūra bus pateikta derinimui (b. l. 167), tačiau duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi korektūrą derinimui, byloje nėra, priešingai, jau 2011 m. rugsėjo 12 d. rašte tretiesiems asmenims apeliantė nurodė, kad jokių projektų neruošia ir nieko keisti neketina (b. l. 176). Nors apeliantė tvirtina, kad ginčo priestato jai nepavyko įteisinti dėl bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą, galimo bendraturčių nesutikimo teismine tvarka apeliantė neginčijo, į bylą pateiktas apeliantės 2011 m. birželio 21 d. ieškinys dėl pažeistų teisių į statybą gynimo, kuriuo apeliantė prašė leisti jai atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją be bendraturčių sutikimo, teisme nebuvo priimtas. Taigi byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų rimtus apeliantės ketinimus įteisinti ginčo priestatą, teismas neturėjo pagrindo nustatyti apeliantei terminą šiems veiksmams atlikti, bet pagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti gyvenamojo namo priestatą. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki apeliantei tampant gyvenamojo namo bendrasavininke ir ji jokių rekonstrukcijos darbų neatliko, savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimui teisinės reikšmės neturi. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl priestato nugriovimo visas namas liks be vandens, vamzdyno atstatymas reikalaus didelių išlaidų ar atsiras kitų sunkių padarinių, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.