- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- A6.-295-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00216-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-02-23 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buvusiam vadovui T. M. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, kad jis, būdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29 ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t.y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, taip pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM teises.
Pareiškime pažymėta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nuo 2020-03-18 iki 2021-02-28 Bendrovė buvo įtraukta į 75 grupę - Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į 89 grupę - Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.
Bendrovė su VMI turėjo 2021-02-02 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19502 dėl 11898,40 Eur sumokėjimo išdėstymo ir 2021-09-02 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-45396 dėl 4697,20 Eur sumokėjimo išdėstymo. Kadangi įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis Bendrovė nemokėjo/mokėjo dalinai, jos nutrauktos 2022-02-09 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9141 ir 2022-02-09 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9142. Pareiškime pažymėti, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.
Bendrovės vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama/beveik nebuvo mokama, dėl ko ir susidarė pradelsti įsipareigojimai, todėl darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.
Pareiškime pateikiami keli konkretūs pažedimo faktą įrodantys pavyzdžiai bei informacija apie lėšų judėjimą sąskaitose ir mokėjimo eišiškumo pažeidimus:
2021-11-08 pervesta 842,81 Eur R. J., kai bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dieną sudarė 444,54 Eur ir 2771,96 Eur pradelsta pagal mokestnių paskolų sutartis (toliau- MPS); 2021-11-16 pervesta 705,10 Eur (duomenys neskelbtini), kai skola sudarė 255,37 Eur ir 2771,96 Eur pagal MPS; 2021-12-01 tai pačiai bendrovei pervesta 591,80 Eur, kai skola sudarė 56 Eur ir 3582,84 Eur pradelsta pagal MPS; 2021-12-06 pervesta 842,81 Eur suma R. J., kai bendrovė pradelsta pagal MPS skola sudarė 3.582,84 Eur; 2021-12-29 pervesta 815,54 Eur (duomenys neskelbtini), kai bendrovės skola VMI sudarė 228,23 Eur ir 4393,72 Eur pradelsta pagal MPS; taip pat 2021-12-30 ir 2021-12-31 pervesta po 2341,62 Eur T. M., kai bendrovės įsiskolinimas sudarė 228,23 Eur ir 4393,72 Eur pradelsta pagal MPS; 2022-01-01 pervesta 842,81 Eur R. J., kai bendrovės skola VMI sudarė 228,86 Eur ir 4.393,72 Eur pradelsta pagal MPS.
Pareiškime tai pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Jeigu Bendrovė nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų visai padengta. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui vykdė pirkimus ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais, pervedinėjo lėšas į Bendrovės vadovo T. M. asmenines sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsipareigojimus VMI bei pažeisdamas CK 6.930¹ str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė ANK 120 str. numatytą administracinį nusižengimą („kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas“).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėja nurodo, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais - ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitose buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitas vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Todėl darytina išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29 Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumažinti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.
Taip pat pareiškime pažymima, kad VMI, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar Bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai, todėl Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus.
Bendrovės vadovas T. M., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29, nustatyta, kad T. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Pareiškimu VMI Prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui T. M. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsakomybėn traukiamas T. M. į 2023-04-03 teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinimos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui ir atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29 vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditioriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Kaip matyti iš pateikto 2023-02-15 bendrovės balanso mokestinę nepriemoką sudarė šie mokesčiai: mokestis už aplinkos teršimą – 22,00 Eur ir 1,80 Eru delspinigių; Gyventojų pajamų mokestis 5859,31 Eur ir delspinigiai -122,42; Pelno mokestis 1629,94 Eur ir 44,39 Eur delspinigiai bei Pridėtinės vertės mokestis – 9791,23 Eur ir 112,77 Eur delspinigiai, viso 17583,86 Eur, kai bendra įplaukų suma sudarė 34738,19 Eur (b.l. 7). Bendrovė su VMI 2021-02-02 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-19502 dėl 11898,40 Eur sumokėjimo išdėstymo ir 2021-09-02 mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-45396 dėl 4697,20 Eur sumokėjimo išdėstymo. Kadangi įmokų pagal mokestinės paskolos sutartis Bendrovė nemokėjo/mokėjo dalinai, 2022-02-09 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9141 ir 2022-02-09 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9142 mokestinės paskolos sutartys nutrauktos. Byloje pateiktas bendrovės banko SEB sąskaitos išrašai patvirtina, kad bendrovė turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką valstybei (b.l. 8-15), laikotarpiu nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29 (tuo metu, kai bendrovei vadovavo T. M.) iš bendrovės sąskaitos vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/ paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis) (b.l. 16-36, 37-55).Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimis, patvirtina tiek mokestinės paskolos sutartys, tiek bendrovės balansai.
Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas T. M. (laikotarpiu nuo 2021-01-07 iki 2022-03-29), žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. M. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, taip pat tai, kad byloje nepateikta duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn, kad asmuo bendrovėje nebedirba, tai pat į jo gaunamas pajamas. T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus T. M. nuobaudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, švelnesnę nei jos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1600 € (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-295-827/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.