- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-31-134-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Nuteistasis
- G. G.
Baudž.byla Nr. 1A-31 -134/2008 m Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus , Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, nukentėjusiajai R. G., nuteistajam G. G.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl 2007-10-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, ir įpareigojant jį iki 2008-03-01 neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 155 straipsnio 2 dalį nuteistas viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį iki 2008-03-01 neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš G. G. priteista R. G. ir K. G. po 300 litų kiekvienai neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad 2007-04-02, apie 20 vai. bute, esančiame Panevėžio mieste, konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų, stumdė, užgauliojo įžeidžiančiais žodžiais R. G., pažemindamas ją dukrų Gintarės ir K. G. akivaizdoje, tuo neviešai ją įžeisdamas, tyčia spyrė R. G. koja į pilvą, o pargriuvus, kumščiu trenkė per pakaušį, o dukrai K. G. bandant ginti, G. G. trenkė jai į dešinį skruostą padarydamas kraujosruvą mušė R. G., suduodamas jai ranka per pakaušį, o kumščiu į kairės rankos žastą padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, tuo nežymiai sutrikdydamas R. G. ir K. G. sveikatą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. balandžio 3 d., nenustatytą valandą neviešai, bute, esančiame Parko 37-201, Panevėžio mieste, stumdė, įžeidinėjo R. G., vadindamas ją įžeidžiančiais žodžiais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo pakeisti nuosprendį ir jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi tik nukentėjusiųjų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais kurių nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuoii nutraukimo ir turto padalijimo bylos nagrinėjimo jos dažnai be jokio pagrindo kviea policijos pareigūnus. Jis pripažįsta, kad 2007-04-02 konflikto metu jis vartojo necenzūrini žodžius, tačiau neigia smurto panaudojimą prieš nukentėjusiąsias, mano, kad nukentėjusiosk provokuoja konfliktus, siekdamos iškraustyti jį iš buto, į jo užgaulius žodžius atsako tuo pačn
Nors nukentėjusiosios teigė, kad konflikto metu jis buvo girtas, bet teismas tu nepatikėjo. Mano, kad teismas nepagrįstai nepatikėjo liudytojo A. M. parodymais , kuo parodė, kad 2007-04-02 jam padedant pernešti lovą, vyresnioji dukra jį įžeidinėjo, kviet policijos pareigūnus. Tai, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiosioa neįrodo, kad nurodytus sužalojimus padarė jis. R. G. sužalojimai galėjo būti padaryti! kito asmens stipriau suimant už rankos, o K. G. poodinė kraujosruva dešiniai skruoste galėjo būti padaryta ne tik kumščiu, bet ir kitu briaunuotu paviršiumi, todėl specialia išvados nepatvirtina nukentėjusiųjų parodymų, o nukentėjusiųjų parodymais grįši apkaltinamąjį nuosprendį, kai jų nepatvirtina kiti įrodymai, įstatymas draudžia.
Teismo posėdyje nukentėjusioji prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis praši skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė labai lakoniškus bylos įrodyną vertinimo motyvus, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtini G. G. kaltę padarius BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. numatytus nusikaltimui Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nuteisimo pagal BK 155 str. 2 d., tačiau mano esaii nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d.
Pagrindiniai įrodymai, kuriais nuosprendyje grindžiama G. G. kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiųjų R. G. ir K. G. sveikatą, yra pačių nukentėjusiųjų k liudytojos G. G. parodymai. Nuteistasis skunde neteisingai teigia, kad baudžiamojo proceso įstatymas kategoriškai draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiiHJĮ parodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti tik nukentėjusiojo parodymais. BPK 301 str. 2 d. norma draudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Jei nukentėjusiajam proceso metu nebuvo taikytas anonimiškumas, įstatymas nereikalauja, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtintų kiti bylos įrodymai. įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, įvertinus šių parodymų turinį ir patikimumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji R. G. ir nuteistasis G. G. yra buvę sutuoktiniai, tarp jų tebevyksta ginčai dėl buto dalybų, jų dukterys K. G. ir G. G., gyvenančios su motina, įtrauktos į tėvų tarpusavio ginčus ir paveiktos ją nesutarimų. Tačiau nėra pagrindo teigti, kaip nurodoma skunde, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai yra nepatikimi. Nukentėjusiųjų R. G. ir K. G. parodymai apie konflikto tarp jų ir nuteistojo priežastį, eigą, nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus ir jų seką tiek taikinamųjų tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios nurodė, kad konfliktas tarp jų ir G. G. bendrame bute prasidėjo 2007-04-02 dėl nuteistojo savavališko bandymo pernešti į savo kambarį dalį joms priklausančių baldų. R. G. parodė, kad nuteistasis ją užgauliojo necenzūriniais žodžiais, spyrė į pilvą, trenkė t kumščiu į pakaušį, dukrai G. G. pabandžius sudrausminti G. G., jis trenkė G. G. į veidą, seserį bandžiusiai apginti K. G. smogė į veidą, po to ją pačią vėl mušė, suduodamas smūgius į ranką ir pakaušį, o K. G. bandant apginti motiną, jai smogė į veidą, G. G. iškvietė policiją; kitą dieną nuteistasis vėl ją įžeidinėjo žodžiais. Nukentėjusioji K. G. parodė, kad G. G. 2007-04-02, tempdamas baldus iš jų į savo kambarį, įžeidinėjo ir žemino motiną, G. G. ginant motiną, trenkė jai į veidą, jai ginant seserį, jai trenkė į veidą, motinai sudavė smūgius į galvą ir pilvą, jai ginant motiną, nuteistasis smogė kumščiu į veidą. Tiesioginė įvykio liudytoja G. G. parodė, kad 2007-04-02, kilus konfliktui dėl baldų, nuteistasis plūdo R. G., spyrė į pilvą, trenkė į pakaušį, jai ginant motiną sudavė jai į abi veido puses, ją ginančiai seseriai K. G. trenkė į dešinįjį skruostą, o R. G. sudavė į ranką todėl ji iškvietusi policiją kitą dieną G. G. jam visas tris vėl plūdo.
Paties nuteistojo parodymai apie nukentėjusiųjų sužalojimo aplinkybes teismo posėdžių metu buvo nenuoseklūs. Pirmojo taikinamojo posėdžio metu G. G. prisipažino konflikto metu vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau smurto prieš nukentėjusiąsias nenaudojęs (28 b.l). Antrojo taikinamojo posėdžio metu teigė galėjęs sužaloti nukentėjusiąsias (32 b.l), trečiajame taikinamajame posėdyje vėl neigė mušęs nukentėjusiąsias (36 b.l.), o teisiamajame posėdyje teigė konflikto metu galėjęs R. G. pastumti, stipriau suimti už rankos, nuo ko jai atsiradę kraujosruvos (55 b.l.), apeliacinės instancijos teismo posėdyje neigė smurtavęs, tik galėjęs R. G. pastumti. Tokie nenuoseklūs nuteistojo parodymai yra nepatikimi, todėl vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas.
Nukentėjusiųjų parodymus apie G. G. prieš jas naudotą fizinį smurtą patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad R. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame žaste, o K. G. - poodinė kraųjosruva dešiniajame skruoste (10-11 b.l.). Specialisto išvados yra netiesioginiai G. G. kaltės įrodymai, todėl apeliantas teisus teigdamas, kad jos tiesiogiai neįrodo, kad būtent jis padarė nukentėjusio šioms nustatytus sužalojimus ir kad K. G. veidą sužalojo, suduodamas smūgį būtent kumščiu. Tačiau šį įrodymą teismas vertino ne atsietai, o kartu su kitais bylos įrodymais - nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais apie nuteistojo smurtinius veiksmus ir jų padarymo būdą todėl teismo išvada apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir G. G. kaltę pagrįsta ne atskirų įrodymų vertinimu, o bylos įrodymu visuma.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. M. parodymus, jog 2007-04-02, jam nuteistojo ir nukentėjusiosios bute padedant pernešti baldus, G. G. įžeidinėjo G. G. kvietė policijos pareigūnus. Teisiamojo posėdžio metu A. M. iš tiesų davė tokius parodymus. Tačiau iš šių parodymų matyti, kad liudytojas nematė konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų, jis nei patvirtino, nei paneigė, kad nuteistasis smurtavo, todėl jo parodymai nėra reikšmingi, nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teismas jais pagrįstai nesirėmė nuosprendyje. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis patikslino, kad A. M. jam baldus padėjo pernešti ne 2007-04-02, o vėliau, t.y. 2007-04-06, o tai reiškia, kad nuteistasis pats pripažino, kad liudytojas konflikto nematė.
G. G. išteisinti pagal BK 140 str. 1 d. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.