Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-27 · Administracinė byla Nr. AS-143-112-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Iv-1519-95/2012Nutartis · 2012-03-14Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
AS-143-112-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02626-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. AS143-112/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02626-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinė mokesčių inspekcija) 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-2268. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 0-320-1 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo dokumentus rengia tas pats asmuo, kuris rengia Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus; tampa neaiški ginčo teisenos situacija, kai teikiamas prašymas ar skundas centriniam mokesčių administratoriui, o sprendimus rengia vietos mokesčių administratorius – esant tokiai situacijai, nėra galimybės įsitikinti atliekamų procesinių veiksmų visišku teisėtumu. Pareiškėjas pridūrė, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 0-320-1 pateikė antstoliui vykdyti 2011 m. lapkričio 21 d., todėl išieškojimo sustabdymas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo nuomone, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, į tai, kad jei ir skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir priimti naują sprendimą – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 0-320-1 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pareiškėjas nurodo, kad, nesustabdžius sprendimo vykdymo, t. y. neužtikrinus skundo reikalavimų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes jis netenka teisės į teisingą teismą, kadangi sprendimo vykdymas pakeičia pradinę ikiteisminę situaciją. Realizavus turtą antstolio kontoroje, vykdant išieškojimą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. spalio 3 d. sprendimą, teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų, nes jis būtų priverstas kreiptis į teismą dėl turto realizavimo aktų panaikinimo arba imtis kitų papildomų teisinių veiksmų bei patirtų didelių nuostolių ir moralinių nepatogumų. Teigia, jog teismas, priimdamas nutartį nepatenkinti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nusižengė proporcingumo principui. Šioje byloje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių nukrypstama nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, taikant ir aiškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principo (angl. „fair trial“) turinį. Remiantis nepagrįstu aktu atliekant išieškojimo veiksmus, jam gali būti padaryti negrąžinami nuostoliai, o atsakovas bei kiti asmenys jokių nuostolių nepatirtų. Reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti pritaikyta, nes jos pritaikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo (rašto) Nr. (23.1-08)-RNA-2268 ,,Dėl išieškojimo veiksmų netaikymo“, kuriuo atsakyta į 2011 m. spalio 7 d. pareiškėjo prašymą dėl išieškojimo veiksmų netaikymo (b. l. 16), ir prašo sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 0-320-1 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1709 redakcija) numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 2–3).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Remiantis aptartais argumentais, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tokia išvada padaryta įvertinus ir Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio nuostatas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas