Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas Biržų rajono apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. gegužės 25 d. apie 12.48 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574 pirmu tikrinimu 12.49 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru tikrinimu 13.07 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas – vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. R. savo kaltę pripažino, savo elgesį vertino blogai, gailėjosi ir parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir tiesiog taip atsitiko, kad įkliuvo policijos pareigūnams. Įvykis įvyko 2025 m. gegužės ar birželio mėnesį, tiksliai nepamena. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad jis įvykio dieną išgėrė daug degtinės, tuomet nusprendė vairuoti, nes jam reikėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Galėjo grįžti namo autobusu arba praleisti naktį toje vietoje, kurioje vartojo alkoholį. Į vietą, kurioje vartojo alkoholį atvyko blaivus. Atvažiavo draugai, pradėjo vartoti alkoholį, todėl taip atsitiko. Žino, kad įpūtė virš 2 promilių. Kai sėdo prie vairo, nesijautė esąs visiškai blaivus, bet galvojo, jog vairuoti gali. Kažkas pranešė apie tai, kad jis sėdo prie vairo, būdamas neblaivus. Nežino, ar turi priklausomybę alkoholiui. Kaip ir dauguma žmonių, kartais vartoja alkoholį. Įprastai kartą per mėnesį išgeria savaitgaliais. Paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš tris savaites. Automobilį „Ford Focus“ nusipirko pats, už jį sumokėjo 700 Eur. Automobilį nusipirko, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimą prarado prieš 5 ar 6 metus dėl tos pačios priežasties – alkoholio vartojimo. Užregistravo šį automobilį savo žmonos sūnaus vardu. Žmonos sūnus niekada nevairavo šio automobilio, jis jo neprižiūri. Jis (D. R.) neregistravo automobilio savo vardu, nes yra skolingas antstoliams. Jis prižiūri automobilį, jį apdraudžia. Kad tokia situacija ateityje nepasikartotų, reikia būti blaiviam, nevairuoti transporto priemonių būnant apsvaigusiam. Šiuo metu dirba nelegaliai. Nenori nurodyti savo pajamų. Nenori, kad jam būtų paskirti įpareigojimai – buvimas namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat neišvykimas iš gyvenamosios vietos ribų, nes jis išvyksta į užsienį dirbti (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje transporto priemonės savininkas E. K. parodė, kad jam mama paskambino ir pasakė, kad sugyventinis nusipirko naują automobilį ir norėjo užregistruoti šį automobilį jo vardu, nes jis (D. R.) turi skolų ir įsipareigojimų antstoliams. Norėdamas padėti mamai, jis sutiko užregistruoti automobilį savo vardu. Automobilis registruotas jo vardu, tačiau jis juo nesinaudoja, neprižiūri, niekada nevairavo. Už šį automobilį pinigų nemokėjo. Pretenzijų neturi.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o D. R., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. įtariamasis D. R. savo kaltę visiškai prisipažino, gailėjosi ir parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) metais įgijo teisę vairuoti B, C kategorijos transporto priemones, tačiau prieš (duomenys neskelbtini) metus, tikslaus laiko nepamena, vairuotojo pažymėjimą prarado, nes vairavo automobilį neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo neatgavo iki šios dienos. 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jis nusipirko automobilį „Ford Focus“, valstybinių numerių nepamena. Už automobilį sumokėjo 700 eurų. Buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi jis buvo skolingas antstoliams, paprašė savo sugyventinės J. K. sūnaus E. K., kad šis registruotų automobilį savo vardu. Šiuo įsigytu automobiliu „Ford Focus“ naudojosi tik jis vienas. Automobilis „Ford Focus“ priklauso jam. Automobilį įsigijo asmeniniam naudojimui, kad galėtų nuvykti į darbą, yra pats (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo pagal verslo liudijimą, po to nelegaliai. 2025 m. gegužės 24 d. vakare pradėjo vartoti alkoholį, buvo nuvykęs pas savo mamą į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini). Gėrė alų ir degtinę, kiek išgėrė, nežino, tačiau nemažai, jautėsi apsvaigęs. Pas mamą atvyko blaivus. Liko nakvoti. Po to 2025 m. gegužės 25 d. iš ryto apie 7.30–8.00 val. pradėjo gerti degtinę dviese su draugu. Draugo nenori įvardinti dėl asmeninių priežasčių. Kartu su draugu iki 11.00 val. išgėrė pusantro butelio degtinės, 36 ar 40 laipsnių stiprumo. Buteliai buvo 0,5 l talpos. Dar gėrė alaus, išgėrė apie 3 ar 4 butelius, po 1 l talpos, 5 laipsnių stiprumo. Gerdamas užkandžiavo, rūkė cigaretes. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. 11.00 val. baigęs vartoti alkoholį, truputį pamiegojo, atsikėlęs nusiprausė ir apie 12.00–12.30 val., tikslaus laiko nepamena, išvažiavo su savo automobiliu „Ford Focus“ iš mamos namų į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš mamos namų, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Teigė, kad buvo apsvaigęs vidutiniškai, tačiau pamena įvykio aplinkybes. Nuo mamos namų (duomenys neskelbtini) važiavo link pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), pavažiavo gal kokį 30 kilometrų link (duomenys neskelbtini) pusės ir (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino, jį iš galo su švyturėliais sustabdė pareigūnai. Prieš tai važiuodamas jokių avarinių situacijų nepadarė. Jis sustojo į šalikelę. Prie jo priėjo pareigūnas, patikrino reikiamus dokumentus ir paprašė nusistatyti girtumą. Pareigūnams neneigė, kad yra vartojęs alkoholį. Jam alkotesteriu pirmu pūtimu nustatė virš dviejų promilių girtumą, kiek tiksliai įpūtė, nepamena. Po to jam nieko negėrus, nerūkius, po 15–20 minučių, antru pūtimu alkotesteriu nustatė taip pat virš dviejų promilių girtumą, tiksliai kiek, nepamena. Su nustatytu girtumu sutiko, neginčijo. Jį pareigūnai pristatė į areštinę. Automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, galioja techninė apžiūra. Niekas nematė, kad jis, būdamas neblaivus, iš mamos namų išvyko su savo automobiliu. Važiavo vienas. Automobilį vairavo jis. Ankščiau neblaivus automobilio nevairuodavo. Žino, kad jei vairuotojui nustatomas daugiau nei 1,5 promilių girtumas, už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (b. l. 76–78).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. liudytojas E. K. parodė, kad D. R. gyvena su jo mama J. K., jie gyvena kartu apie 2 – 3 metus. Jis pats gyvena atskirai nuo jų. Su D. R. nebendrauja, sutinka jį labai retai. 2024 metų rudenį, galėjo būti spalio mėnuo, tikslaus laiko nepamena, D. R. nusipirko automobilį „Ford Focus“, valstybinių numerių nežino. Pirko pagal skelbimą. Mokėjo 700 eurų. Už automobilį mokėjo D. R. Automobilį skelbime rado pats D. R. D. R. jo paprašė, kad šį jo įsigytą automobilį registruotų jo (E. K.) vardu, nes jis yra skolingas antstoliams. Nieko blogo nepagalvodamas, kaip mamos draugui, sutiko jam padėti, neprieštaravo, kad automobilį registruotų jo vardu. Buvo sudaryta automobilio „Ford Focus“ pirkimo–pardavimo sutartis su pardavėju, joje jis pasirašė kaip pirkėjas. Šį „Ford Focus“ automobilį registravo savo vardu AB „Regitra“. Tačiau šiuo automobiliu jis pats niekada nesinaudojo, o naudojosi pats D. R. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą, jo mama vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio nevairuoja, o ar turi vairuotojo pažymėjimą D. R., tiksliai nežino, tačiau mano, kad turi. Apie vairuotojo pažymėjimą su D. R. jokios kalbos nebuvo. D. R. apdraudė automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. D. R. iniciatyva buvo atlikta automobilio techninė apžiūra. Automobilį „Ford Focus“ D. R. laikė pas save prie namų, (duomenys neskelbtini) kieme, kur ir gyvena. Jam bendraujant su mama, ši sakydavo, kad D. R. važiuoja šiuo automobiliu į darbą. Kiek jam iš mamos kalbų žinoma, šį savaitgalį D. R. buvo nuvykęs pas savo mamą į kaimą. Niekada nematė ir negirdėjo apie tai, kad D. R. vairuotų automobilį būdamas neblaivus. Nieko nežino apie 2025 m. gegužės 25 d. įvykį Nežino nieko apie tai, kur ir kada D. R. važiavo. Kaip minėjo, automobilis „Ford Focus“ registruotas jo vardu, tačiau šis automobilis priklauso D. R. Dėl šio automobilio jokių pretenzijų neturi, ateityje neturės, nes šis automobilis priklauso D. R. Norėtų ateityje išsiregistruoti šią transporto priemonę (b. l. 45–50).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Gvido Kisieliaus 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinio pranešimo ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2025 m. gegužės 25 d. apie 12.40 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu Mindaugu Tijūnaičiu gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialisto, jog „nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) likus 27 kilometrams nesaugiai manevruoja automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas mato“. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo minėtą automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamačius minėtą automobilį, jį sustabdė (duomenys neskelbtini) koordinatės (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, pareikalavo, jog šis pateiktų savo asmens tapatybės dokumentą ir iš pateikto dokumento suprato, jog automobilio vairuotojas yra D. R. Bendravimo metu su minėtu asmeniu iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Kilus įtarimui, jog D. R. galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, jo paklausė prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus ir pareikalavo pasitikrinti neblaivumą. D. R. teigė, jog alkoholį vartojo prieš gerą valandą. Sutiko pasitikrinti neblaivumą. Patikrinus D. R. neblaivumą, jam pirmu pūtimu 12.49 val. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 13.07 val. jam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Paklausus D. R., ar šis turi vairuotojo pažymėjimą, jis teigė, jog neturi, jį yra praradęs, nes anksčiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. D. R. su alkotesterio rezultatais sutiko ir jų neginčijo. Kadangi D. R. taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalį ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą. D. R. buvo sulaikytas ir išvežtas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Automobilis „Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. R., buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Kelmėje, Tylioji g. 9. Apžiūrint minėtą automobilį ir ieškant jo kėbulo numerio (VIN kodo), jis nebuvo rastas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1–13, 37, 96-99).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. 12.53 val. buvo paskambinta pranešėjui į mobiliojo ryšio telefoną, atsiliepė vyriškis, kuris prisistatė esantis G. A., dirbantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju, pokalbio metu nurodė, kad 2025 m. gegužės 25 d. apie 12.40 val. pastebėjo kelyje (duomenys neskelbtini) nesaugiai manevruojantį automobilį „Ford Focus“, kuris porą kartų vos neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu, atvykę pareigūnai šį automobilį sustabdė (b. l. 14–16).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2025 m. gegužės 25 d. apie 12.48 val. (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės girtumas (alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574, 2025 m. gegužės 25 d. pirmu tikrinimu 12.49 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru tikrinimu 13.07 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas) vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad D. R. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl jis pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalies ir Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, todėl tikslinga spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso taikymo D. R. atžvilgiu (b. l. 96–99).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini) ribose, koordinatės (duomenys neskelbtini), matomas asfaltbetonio kelias, iš abiejų kelio pusių miškas. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės kelio dešinėje, kelkraštyje priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę stovi transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos. Įvykio vietoje paimta transporto priemonė. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 17–23).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 25 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrint automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarius automobilio variklio dangtį, matomas variklis ir pilkos spalvos akumuliatorius. Apžiūrint automobilio galą, galinę automobilio sėdynę ir galines automobilio grindis, jokių daiktų nėra. Apžiūrint automobilio salono priekį, t. y. priekines automobilio sėdynes, durelių stalčius ir priekines grindis, jokių pašalinių daiktų nematyti. Apžiūrint automobilio kėbulą, matosi, jog automobilis yra pažeistas korozijos ir jis turi įvairių apibraižymų. Paimtas automobilio registracijos liudijimas (b. l. 24–32).

Iš 2025 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio rodmenų matyti, jog D. R. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0574 pirmu tikrinimu 2025 m. gegužės 25 d. 12.49 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru tikrinimu 13.07 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas, nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 39–42).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo ir transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra E. K. (b. l. 33-36). Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad D. R. vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 94). Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford Focus“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1820 eurų (b. l. 38).

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 35). Iš techninės apžiūros IS įrašo matyti, kad automobiliui „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 36).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0574 pirmu tikrinimu 12.49 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru tikrinimu 13.07 val. nustatytas 2,66 promilių girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino D. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu D. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes įvykio dieną kartu su draugais vartojo alkoholį, išgėrė daug degtinės ir nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Tai, jog D. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Gvido Kisieliaus 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 27 d. tarnybinis pranešimas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas fotolentelė Nr. 1, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 25 d. daiktų apžiūros protokolas ir jo priedas fotolentelė Nr. 1, PRIR pažymos duomenys, 2025 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi D. R. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu D. R. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, nes jis jau kartą buvo netekęs teisės vairuoti už vairavimą neblaiviam, taip pat, kai neteko teisės vairuoti, jis buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir vengimą pasitikrinti neblaivumą, pakartotinį transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti ir būnant neblaiviam. Tai rodo, jog ankstesnės priemonės jo elgesio nepakeitė, jis vis daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neblaiviam. Toks jo elgesys yra vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,66 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę kelyje. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes vairuotojo pažymėjimą anksčiau buvo praradęs už analogiško pažeidimo padarymą. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų sau, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs (b. l. 83–84, 114), administracine tvarka baustas, taip pat ir už teisės pažeidimus, padarytus būnant neblaiviam (b. l. 85–90, 114), nedirba (b. l. 91–93), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 95). Byloje nėra duomenų apie D. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į tai, kad ankstesnės už administracinius nusižengimus jam skirtos baudos poveikio nepadarė, oficialių duomenų, jog kaltinamasis dirba ir gauna pajamas, nėra, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. 60 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 40 parų arešto bausmė.

D. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. gegužės 25 d. 12.49 val. iki 2025 m. gegužės 26 d. 10.15 val. (viena diena) (b. l. 58–65). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, darbingas, kad ankstesnė nusikalstama veika, už kurią teistumas išnykęs, buvo padaryta labai seniai, jis kaltu prisipažino visiškai. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. R. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nors byloje nustatyta, kad D. R. nevisiškai laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, tačiau, teismo nuomone, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir D. R. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką D. R. elgesiui: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktai). Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė neskirti jam įpareigojimų būti namuose tam tikru laiku ir neišvykti už rajono ribų, nes jis dirba nelegaliai užsienyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėti teismo skiriami įpareigojimai yra sąlyginiai, t. y. kaltinamasis turi būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent jeigu jam reikia išvykti į darbą/dėl darbo, dėl mokymosi ar lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose, ir kaltinamasis gali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų jei jis gauna jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimą. Taigi, šiais įpareigojimais kaltinamajam nėra apribojama galimybė išvykti į užsienį, tik jis turi laikytis jau minėtų jam skiriamų įpareigojimų įgyvendinimo tvarkos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones: automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis), specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą 5 metams (BK 67, 68 straipsniai), dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis). Transporto priemonės savininkas E. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad automobilis „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, tačiau jis juo nesinaudoja, neprižiūri, niekada nevairavo. Už šį automobilį pinigų nemokėjo, automobilis faktiškai priklauso kaltinamajam D. R.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

D. R. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,66 promilių girtumas. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų sau, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kad D. R., jo kraujyje esant 2,66 promilių etilo alkoholio koncentracijai, vairavo automobilį kelyje. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant šio uždraudimo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau baustas už KET pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Taigi D. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) penkiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. R., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog E. K. vardu registruotos, tačiau D. R. faktiškai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. R. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1820 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė kelyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta transporto priemonė yra registruota E. K. vardu, kuris duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nesinaudoja, neprižiūri, niekada nevairavo. Už šį automobilį jis pinigų nemokėjo, automobilis buvo registruotas jo vardu tik todėl, kad to prašė kaltinamasis, siekdamas išvengti skolų išieškojimo. Dėl to laikytina, kad faktiškai šis automobilis priklauso kaltinamajam D. R., kuris tai taip pat patvirtino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (b. l. 33–34). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad D. R. faktiškai priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra būtinas.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, į tai, kad analogiško pobūdžio teisės pažeidimai būnant neblaiviam kartojasi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–82) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į saugojimo aikštelę, Kelmėje, Tylioji g. 9 (b. l. 37).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 25 d. 12.49 val. iki 2025 m. gegužės 26 d. 10.15 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atidėti D. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“.

2) turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam faktiškai priklausantį (registruotą E. K. vardu) turtą – automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. R. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.