Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5005-179/2013 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams Z. R., Ž. G., trečiajam asmeniui D. G. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

Skunde, teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui Ž. G. 4000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ši suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti byloje sugaišto laiko sąnaudų bei 2004 m. balandžio 2 d. Nr. IR- 85 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių tokio pobūdžio bylose.

Prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo ieškinį, analizuojant jį ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.

Dėl žodinio nagrinėjimo. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacini skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėju kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Žodinio proceso būtinybe ieškovė argumentuoja aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai nustatė ir ištyrė faktines aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta priežastis nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti kelią skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. CK 6.66 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Tačiau pripažinti sandorį negaliojančiu pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. atsakovė Z. R. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012 m. gruodžio 8 d. be sąlygų sumokėti E. K. vekselyje nurodytą 152 000,00 Lt sumą (b.l. 8). 2012 m. gruodžio 6 d. paprašė nustatytu terminu skolą grąžinti (b.l. 10). 2012 m. gruodžio 10 d. atsakovė Z. R. buvo pakartotinai įspėta apie netinkamą prievolės vykdymą (b.l. 9). 2013 m. sausio 24 d. Kauno rajono notarė R. S. išdavė vykdomąjį įrašą, dėl 152 465,80 Lt išieškojimo iš atsakovės Z. R., tame tarpe 152 000,00 Lt skolos, 458,00 Lt vekselio vykdomojo įrašo išlaidas, 7,80 Lt kompensaciją už patikrą registruose, taip pat 5 procentus metinių palūkanų nuo laiku neapmokėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vekselio visiško apmokėjimo (b.l. 7). Vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti antstolei R. S. (b.l. 116). Atsakovė Z. R. 2013 m. sausio 19 d. su atsakovu Ž. G. sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią perleido 26341/33485 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-17).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundą vertina tik tas sandorio pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu sąlygas, dėl kurių egzistavimo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124 - 6.129 str.).

Šioje byloje ieškovė savo kreditorinio reikalavimo teisę atsakovei Z. R. kildina iš 2012 m. rugsėjo 8 d. atsakovės Z. R. pasirašyto paprastojo vekselio, kuriuo atsakovė įsipareigojo be sąlygų sumokėti E. K. vekselyje nurodytą 152 000,00 Lt sumą. Z. R. prievolė sumokėti vekselyje nurodytą sumą atsirado 2012 m. gruodžio 8 d., tačiau vekselis nebuvo apmokėtas ir Kauno rajono notarė R. S. 2013 m. sausio 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą. Vekselis nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo teisę, kurios atsakovai nepaneigė (CPK 178 str.).

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškovė teigia, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažintas atsakovės turtas ir ji tapo nemokia, be to atsakovė neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti šio sandorio, nes jis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Tačiau kolegija su šias argumentais nesutinka.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė Z. R. pagal 2012 m. balandžio 14 d. sutartį iš trečiojo asmens D. G. pasiskolino 11 000,00 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. liepos 14 d. (b.l. 45). Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovė kreditoriui įkeitė 6,6970 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-47). Sutartinė hipoteka įregistruota 2012 m. balandžio 16 d. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei Z. R. nuosavybės teise priklausančiai ½ buto su rūsiu daliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat 2006-08-01 yra įregistruota hipoteka (b.l. 27-28). Pažymėtina, kad atsakovė ginčijamu sandoriu pardavė ne visą jai nuosavybės teise priklausantį 6,6970 ha žemės sklypą, o tik jo dalį 26341/33485 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovei Z. R. dar priklauso dalis, t.y. 7144/33485 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri yra areštuota ieškovės reikalavimų pagal vekselį užtikrinimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Z. R. turtinė padėtis po 2013 m. sausio 19 d. ginčijamo sandorio sudarymo tik nežymiai pablogėjo, tačiau iš esmės jos galimybės tinkamai įvykdyti turimą įsipareigojimą ieškovei nesumažėjo. Pažymėtina ir tai, kad ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius, bet neturi teisės suteiskti pranašumo nė vienam kreditoriui.

Byloje nustatyta, kad visas 6,6970 ha žemės sklypas buvo įkeistas trečiajam asmeniui D. G.. Hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą (CK 4.170 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovė Z. R. nebūtų sudariusi ginčo sandorio ir atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu D. G., tuomet pastarasis įgytų teisę realizuoti jo naudai Z. R. įkeistą turtą priverstine tvarka. Įstatymas numato, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, todėl bet kokiu atveju D. G. reikalavimas būtų patenkintas anksčiau nei kitų kreditorių, įskaitant ir ieškovės reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalį kainos už žemės sklypą pirkėjas Ž. G. sumokėjo tiesiogiai D. G., taip padengdamas atsakovės skolą kreditoriui, ir tik tada hipotekos turėtojas sutiko dėl hipotekos panaikinimo. Įvertinus sutarties kainą 28000,00 Lt, iš kurių 11000,00 Lt buvo sumokėti kreditoriui D. G., nustatyta, kad atsakovė gavo 17000,00 Lt, į kuriuos taip pat galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovei išduotą vykdomąjį įrašą. Esant šioms aplinkybėms negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės ir suteikta pirmenybė kitam atsakovės kreditoriui D. G..

Dėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumo. Atlygintinio sandorio ginčijimo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatomas abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto kaip nesąžiningo arba kalto. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007, 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, kt.).

Actio Pauliana institutą reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumas yra preziumuojamas, bet prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66, 6.67 straipsnius. Visais atvejais svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė Z. R., D. G. ir Ž. G. tarpusavyje yra pažįstami, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą teisinį šio santykio reglamentavimą, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Teisėjų kolegija įvertina tas byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad iki ginčijamo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo atsakovė Z. R. turėjo kreditorinių įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitam kreditoriui D. G., kuris buvo hipotekos turėtojas. Taigi, Ž. G., būdamas rūpestingas, gerai suprato, kokios pasekmės bus taikomos Z. R. įkeistam turtui, jei ji neatsiskaitys su kreditoriumi D. G.. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodytas ir atsakovės Z. R. ir kitos sandorio šalies Ž. G., ar kito kreditoriaus D. G. nesąžiningumas, sudarant ginčijamą sandorį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias actio Pauliana taikymo sąlygas – t.y. nenustatęs visų būtinų sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų, ieškinį atmesdamas, teisingai išsprendė byloje nagrinėtą ginčą (CPK 330 str.). Pagal aukščiau išdėstytus argumentus ieškovės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo tenkintini – skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistų išlaidų už advokato pagalbą dydžiu. Nurodė, kad priteistas 4000,00 Lt atlyginimas už advokato paslaugas Ž. G. yra akivaizdžiai per didelis. Teigia, kad advokatas Kęstutis Jonaitis atstovavo atsakovą tik 60 minučių, todėl priteista suma viršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85) rekomendacijų 9 punkte numatytus rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) civilinėse bylose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Ž. G. sumokėjo 4235,00 Lt atstovavimo išlaidų (su PVM) pagal advokatų kontoros sąskaitą faktūrą (b.l. 89-91). Taip pat nustatyta, kad advokatas rengė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 51-56) dalyvavo teismo posėdžiuose 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. gegužės 8 d., kurių bendra trukmė iki 1 val. (b.l. 72-73; 93-96). Advokato išlaidų apmokėjimo klausimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato (advokato padėjėjo) dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalba, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, nedidelės apimties, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2 p.) daro išvadą, kad 14 val. laiko tarpas, nurodytas detalizuotoje pažymoje – konsultacijoms su klientu, atsiliepimo ir prašymų rengimui, dalyvavimui 2 teismo posėdžiuose, kurie tęsėsi apie 1 val., yra akivaizdžiai per ilgas. Teismo vertinimu, neturi būti toleruojamas pernelyg didelis ir nepagrįstas šalių išlaidavimas ir pripažįsta, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, šioje byloje atsižvelgtina, kad buvo paruoštas nesudėtingas, nedidelės apimties atsiliepimas į ieškinį, kurio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, nereikėjo specialiųjų žinių, todėl paruošti procesinį dokumentą nereikėjo ilgo pasiruošimo (2.1 p., 2.5 p., 2.7 p., 8.2 p., 8.17 p., 8.18 p.), nebuvo reikalingas didelis teisinis tyrimas, atsižvelgiant teismo posėdžių trukmę, Ž. G. priteistos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2000,00 Lt.

Atmetus apeliacinį skundą, spręstinas klausimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas Ž. G. nurodo, kad apeliacinėje instancijoje turėjo 2420,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 143-145). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovą pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, į ginčijamo sandorio vertę, bylos sudėtingumo laipsnį, pobūdį, į tai, kad apeliacinis skundas yra netenkintinas, kolegija sprendžia, kad būtų protinga iš dalies atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš ieškovės atsakovui 600,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti iš dalies ir priteistas iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas nuo 4000,00 Lt sumažinti iki 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų).

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.