Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2845-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
1-2845-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26951-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Kęstutis Ožiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2845-271/2019Proceso Nr.1-01-1-26951-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam A. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nukentėjusiajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-12-20 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22-7 val.;

2. 2016-11-23 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. -1 metais laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta pareiga visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos, bausmė atlikta, iš probuojamų asmenų registro išbrauktas 2017-12-11,

teistumai išnykę,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2019-06-15 apie 02:00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, du kartus metė akmenį į automobilį, tokiu būdu tyčia išdaužė ten stovėjusio automobilio "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, bei apgadino šio automobilio bagažinę, taip padarydamas nukentėjusiajam S. S. 436,20 eurų turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, kad prisipažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas. Parodo, kad gyvena name (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis S. S. yra jo kaimynas. Maždaug dvejus paskutinius metus S. S. kaltino jį įvairiais nusikaltimais, kurių jis nepadarė. Jis kaltino, kad pavogė jo žmonos piniginę, raktus, tačiau, kiek žino, į policiją nukentėjusysis dėl to netgi nesikreipė. Dėl to prasidėjo jų konfliktai. 2019-06-15 maždaug nuo 21:00 val. jis su savo draugu gėrė alų bendro naudojimo virtuvėje, žaidė kortomis. Galimai apie 22:00 val. atvyko policijos pareigūnai, išsakė jiems pastabą dėl galimo triukšmo, todėl toliau išgerti jie nuėjo pas draugą. Kaip jis suprato, policiją iškvietė būtent S. S.. Apie 00:00 - 01:00 val. ėjo namo iš draugo, užėjo į bendro naudojimo virtuvę antrajame aukšte parūkyti. Vėl atvyko tie patys policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad buvo iškviesti, nes jis rūkė bendro naudojimo virtuvėje, įspėjo jį. Išvykus policijos pareigūnams, jis išėjo į lauką, paėmė akmenį ir metė į S. S. automobilio Renault Espace galinį stiklą, tačiau akmuo atšoko bei nesudaužė lango. Tuomet paėmė kitą akmenį ir vėl metė į galinį stiklą. Šį kartą stiklas išdužo ir jis nuėjo namo. Tai jis padarė iš pykčio, kad nukentėjusysis kaltino jį vagyste bei todėl, kad kvietė policijos pareigūnus. Alkoholis irgi turėjo įtakos jo veiksmams. Netrukus atvažiavo policijos darbuotojai, todėl jis nusileido į kiemą. Dirba. Dėl savo veiksmų gailisi, sutinka atlyginti padarytą 436,20 eurų turtinę žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, susitarė dėl žalos atlyginimo terminų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo prašymą, kitų proceso dalyvių poziciją, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi A. B. nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino padaręs veiką, kuria yra kaltinamas, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nurodytu adresu, naudojasi automobiliu "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai L. S.. 2019-06-14, apie 13 val., jis pastatė automobilį adresu (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio. Maždaug apie 18-19 val. jo kaimynas A. iš (duomenys neskelbtini) buto pasibeldė į jo buto duris ir paklausė, kodėl jis dėl jo kvietė policiją. Kadangi jis policijos nekvietė, nesuprato, apie ką šis kalba. A. B. dar pridūrė, kad geriau jis iš namų neitų, nes bus blogai, ir išėjo. Jo žiniomis, kažkas kvietė dėl A. B. policiją, nes jis su draugais bendrabučio bendroje virtuvėje vartojo alkoholį ir triukšmavo. 2019-06-15, apie 00:00 val., būdamas namuose, išgirdo kažkokį garsą, panašų lyg kažkas būtų metęs akmenį į automobilį. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad akmuo guli ant šalia jo stovinčio automobilio Mercedes - Benz bagažinės išorinės pusės. 2019-06-15, apie 2:00 val., išgirdo stiklo dūžį, nuėjęs prie buto lango pamatė, kad išdaužtas jo naudojamo automobilio galinis bagažinės lango stiklas. Apie įvykį iš karto informavo policiją, kuriai atvykus apžiūrėjo mašiną ir pasiūlė paimti vaizdo įrašą, tačiau pareigūnai atsisakė nueiti pas kaimyną peržiūrėti vaizdo įrašą. Kol laukė mamos, kuri yra automobilio savininkė, priėjo kaimynas A. ir policijos pareigūnų akivaizdoje pradėjo gąsdinti, taip pat pridūrė, kad ant akmens vis tiek antspaudų neras. Jis buvo agresyvus, elgėsi neadekvačiai, buvo akivaizdžiai girtas ir nuėjo į bendrabutį. Supratęs, kad jis gali jam kažką padaryti, paprašė, kad pareigūnai palydėtų jį namo. Pareigūnams išėjus, A. bendrabučio virtuvėje pradėjo rėkauti necenzūrinius žodžius, pasakė, kad jam išdauš ir priekinį langą, jeigu jis to norės. Išsigandęs, kad šis to nepadarytų, vėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę nurodė jam eiti namo. Ryte susisiekė su D. M. A., iš kurio gavo vaizdo įrašą. Vaizdo įraše buvo matyti, kad būtent A. (pavardės nežino), gyv. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą metė akmenį į jo automobilį, tačiau jis atšoko ir nukrito ant kito automobilio, antrame vaizdo įraše matyti, kaip jis paima akmenį ir meta į jo valdomą automobilio langą ir taip išdaužė lango stiklą, sugadino lango rėmą. Kaimyną A. iš karto atpažino iš pateikto vaizdo įrašo. Dėl įvykio jam padaryta apie 350 eurų turtinė žala. Nors automobilio savininkė yra jo mama, tačiau valdytojas yra jis, investuoja į šį automobilį, vykdo jo priežiūrą, todėl turtinė žala padaryta jam. Žalą patvirtinančius dokumentus pristatys 2019-06-20 (b.l. 21-22).

Nukentėjusysis S. S. papildomai parodė, jog pasilieka prie savo anksčiau šiame ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurie yra išsamūs, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis. Papildomai nori patikslinti - jam padaryta žala, kuri yra 436,20 eurų. Automobilio "Renault Espace", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra jo motina L. S., tačiau minėtą automobilį valdo ir juo naudojasi jis, jis jį remontavo už savo asmenines lėšas, todėl visa žala padaryta jam. Dėl minėtos turtinės žalos reikš civilinį ieškinį ir pateiks tą įrodančius dokumentus. Be to, jis dėl nusikalstamos veikos savaitę laiko buvo be automobilio, turėjo važinėti į darbą, turi mažų vaikų. Dėl to jis patyrė ir moralinę žalą, stresą, nepatogumus, dėl to reiškia civilinį ieškinį dėl 100 eurų neturtinės žalos.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi S. S. pažymoje nurodytu adresu, tačiau dažnai būna jai priklausančioje sodyboje. Jai priklauso automobilis "Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo maždaug prieš metus. Ji šį automobilį pirko norėdama padovanoti savo sūnui S. S. ir nuo pat įsigijimo šiuo automobiliu naudojasi būtent jos sūnus. Nurodo, kad 2019-06-14, apie 00:00 val., jai paskambino sūnus ir pasakė, kad girdėjo kažkokį trenksmą lauke prie savo automobilio, bet negali išeiti pasižiūrėti, nes laiptinėje stovi kompanija asmenų, su kuriais sūnus nesutaria. Šių asmenų ji nežino. Antrą kartą jai sūnus paskambino apie 01:00 val. ir pasakė, kad jai priklausančio automobilio Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinis langas yra išdaužtas ir todėl ji turi atvykti, jau iškviesta policija. Po maždaug 40 minučių ji atvyko į įvykio vietą, ten jau stovėjo policija ir ji parašė pareiškimą. Jai tik atvykus ir dar apžiūrint automobilį priėjo iš matymo jai pažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo - tai buvo A. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir išdaužė automobilio stiklą. Priėjęs jis pradėjo ją įžeidinėti, jis sakė, kad tuoj ateis jo motina ir išraus jai plaukus. Ji jo paklausė, kodėl jis naktimis nemiega. Šis buvo girtas ir ją „pasiuntė“. Tuo metu prie automobilio stovėjo ji, jos sūnus ir vienas policijos pareigūnas, kuris girdėjo ir matė agresyviai nusiteikusį A. Po pareiškimo surašymo ji išvažiavo atgal į sodą, o jos sūnus su pareigūnu nuėjo iki namų. Jos žiniomis, jai priklausančiam automobiliui padaryta 436,20 eurų žala, tačiau už automobilio remontą mokėjo sūnus, kuris pateiks sąskaitą už remontą šiame ikiteisminiame tyrime ir civilinį ieškinį. Pažymi, kad nors sąskaitos už remontą išrašytos jos vardu, nes ji yra savininkė, bet už viską mokėjo jos sūnus iš savo asmeninių lėšų, todėl ji nepatyrė jokios turtinės žalos ir civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. Pageidauja, kad civiliniu ieškovu būtų pripažintas jos sūnus S. S.. Taip pat nurodo, kad ji dėl šio įvykio nenukentėjo ir nukentėjusiąja atsisako būti pripažinta (b.l. 35-36).

Prie bylos medžiagos yra pridėtas vaizdo įrašas (b.l. 38-42).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. S. nurodė, kad kaltininkas jo atsiprašė, jie susitaikė, susitarė dėl žalos (436,20 eurų) atlyginimo terminų, todėl jis atleidžia kaimynui A. B. ir prašo procesą nutraukti.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Tik pagal BPK nustatytus reikalavimus nustačius baudžiamosios atsakomybės taikymui turinčias reikšmės faktines aplinkybes (BK 2 straipsnio 3 dalis), priimtas teismo sprendimas gali būti teisingas.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t.y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009,2K-240-696-2017 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo.

Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio.

Kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais S. S. padarė 436,20 eurų dydžio turtinę žalą.

A. B. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas

Vertindamas galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas dėl susitaikymo, teismas daro išvadą, kad tam yra faktinis bei teisinis pagrindas.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. B. teistumas išnykęs, jis dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. nuostatas.

A. B. kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino visiškai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Pastarasis nurodė, kad jie susitaikė, pastarasis atsiprašė jo, todėl jis atleidžia A. B. ir prašo nutraukti bylą. Jų santykiai pagerėjo, gyvena viename namo aukšte, bendrauja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, kad ateityje A. B. nedarys naujų nusikaltimų ir taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam S. S. susitaikius.

Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302 str. str., 303 str. 4 d., 307 str. str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. B. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, jam ir nukentėjusiajam S. S. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti A. B. bei S. S. susitarimą, pagal kurį A. B. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, mokant jam:

2019 m. spalio 22 d.- 100 eurų2019 m. lapkričio 22d.-100 eurų2019 m. gruodžio 22d.-100 eurų2020 m. sausio 22d.- 100 eurų

2020 m. vasario 22d.-36,20 eurų.

Išaiškinti, kad teismo patvirtintas šalių taikos susitarimas dėl žalos atlyginimo jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). A. B. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo nukentėjusiajam S. S. gali būti išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

Priimti nukentėjusiojo S. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš kaltininko neturtinei žalai atlyginti 100 eurų, ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski