- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- N-756-559-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnas 2008 m. vasario 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. D. 2007 m. vasario 1 d. vairuodama transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti įžengusio pėsčiojo, nors trečioje ir antroje juostose buvo sustojusios transporto priemonės praleisti pėsčiąjį, įžengusį į jų važiavimo krypties kelią, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 76 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. vasario 19 d. nutarimu A. D. už padarytą pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį nubaudė teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
II.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Nurodė, kad ji, važiuodama pirma eismo juosta, sustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiuosius. Antroje ir trečioje eismo juostose taip pat sustojo transporto priemonės. Praėjus pėstiesiems, įsitikinusi, kad daugiau pėsčiųjų nėra, pradėjo važiuoti. Įvažiavusi į pėsčiųjų perėją pamatė, kaip vienas pėsčiasis iš saugumo salelės ruošiasi įžengti į trečią eismo juostą ir tai pamatę antroje ir trečioje eismo juostose važiavę vairuotojai sustojo, tačiau ji važiavo toliau, kadangi, jei būtų stabdžiusi, automobilis būtų sustojęs jau už pėsčiųjų perėjos. Be to, jai nepagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi ji neturi galiojančių nuobaudų, dirba vadybininke, jos darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to nutarimas, kurio nuorašą ji gavo, neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų.
Institucija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi Institucijos 2008 m. vasario 19 d. nutarimą, kuriuo A. D. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, pakeitė ir A. D. paskyrė 120 litų baudą.
Teismas nurodė, kad tai, jog A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno P. S. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų P. S. ir R. K. parodymais. A. D. padarytą pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniame pranešime, bei faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas P. S. patvirtino, kad A. D. , vairuodama automobilį, važiuodama pirma eismo juosta, Taikos pr. – Kaimynų g., nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nors antroje ir trečioje eismo juostose transporto priemonės buvo sustoję, kai tuo metu į jos važiavimo krypties eismo juostą buvo įžengęs pėsčiasis, kuris jau buvo beveik viduryje perėjos, kuomet A. D. nesustojusi pravažiavo pėsčiųjų perėją. Liudytojas R. K. patvirtino, kad A. D. iš karto sutiko su pažeidimu, vėliau, pradėjus rašyti protokolą, pažeidimą neigė. A. D. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai galėtų būti šališki ir siektų A. D. nepagrįstai apkaltinti. A. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas pareiškėjos argumentą, kad nutarimas, kurio nuorašą ji gavo, neatitinka ATPK 286 straipsnio reikalavimų, pripažino pagrįstu, tačiau pažymėjo, jog ji, gavusi ginčijamo nutarimo nuorašą, suprato nutarimo turinį ir esmę, suprato, už kokius veiksmus jai paskirta administracinė nuobauda, todėl tai laikytina technine klaida ir nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas.
Atsižvelgdamas į tai, kad A. D. teisė vairuoti transporto priemones nuolat reikalinga darbe, į jos asmenybę, darbo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas Institucijos paskirtą nuobaudą pakeitė alternatyvia – pinigine bauda. Teismo nuomone, taip bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti nutarimą bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai neleido jos atstovauti jos sutuoktiniui A. B. . Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnis nenumato atstovams pagal pavedimą išsilavinimo kriterijaus.
2. Teismas bylos aplinkybes ištyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, o jos nepagrįstai atmetė.
3. Nepagrįstai atmestas apeliantės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba ištirs jos skundą dėl neteisėtų policijos veiksmų tiriant šį pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <…> nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, <…> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Ginčui aktualios redakcijos Kelių eismo taisyklių 75 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kelių eismo taisyklių 76 punktas nustato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Apeliantės padarytas pažeidimas – nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje sustojus kitoms ta pačia kryptimi važiavusioms transporto priemonėms važiavo ir nepraleido pėsčiojo, įžengusio į jos važiavimo krypties vieną iš juostų, – yra įrodytas surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei teismo posėdyje apklausto policijos pareigūno parodymais. Tai, į kurią iš juostų pėsčiasis buvo įžengęs, atsižvelgiant į nurodytas Kelių eismo taisyklių nuostatas, apeliantės veiksmų pripažinimui administraciniu teisės pažeidimu nėra svarbu. Matydama, kad antrąja ir trečiąja eismo juostomis jos kryptimi važiavusios mašinos prieš pėsčiųjų perėją sustojo ir stovi, atitinkamai privalėjo elgtis ir apeliantė. Policijos pareigūno paaiškinimai bei parodymai bylos proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaravo. Netikėti policijos pareigūnu šiuo atveju nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pažeidimą matęs bei fiksavęs policijos patrulis P. S. ar kartu su juo dirbęs pareigūnas R. K. pažįsta A. D. ir yra dėl kokių nors priežasčių suinteresuoti bylos baigtimi. Tikslus atstumas nuo automobilio iki įvykio vietos esminės reikšmės ginčui taip pat neturi. Net darant prielaidą, kad pareigūnai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, stovėjo 82 metrų atstumu, kolegijai nekyla abejonių, kad būdamas tokiu atstumu pareigūnas galėjo teisingai užfiksuoti daromą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad pačios A. D. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa su užfiksuotais administracinio teisės pažeidimo protokole, pareigūno paaiškinimuose, – ji pripažįsta, kad jos važiavimo kryptimi antrąja ir trečiąja eismo juostomis važiavę automobiliai stovėjo, tačiau mano, kad jos veiksmai, įvažiavus į pėsčiųjų perėją, niekam pavojaus nesukėlė. Kaip jau minėta, tokie veiksmai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 275 straipsnyje numatyta, kad įgaliotu atstovu nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą gali būti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalimi, administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir šiuo įstatymu. Taigi Kauno apygardos administracinis teismas teisėtai neleido A. D. atstovauti jos sutuoktiniui, nepateikusiam duomenų apie aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinio teisės pažeidimo byloje esant pakankamai duomenų apie eismo įvykį, nebuvo ir nėra pagrindo išsireikalauti iš Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliantės skundo tyrimo medžiagos. Juo labiau, kad šios institucijos priimti dokumentai negali turėti jokios išankstinės įrodomosios galios teismui.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. D. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.