- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- II-33-142/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) vyr. patrulis 2010-11-08 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokolą A. P. už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 55.1 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2010-11-08 apie 12.15 val. Vilniuje, Laisvės pr. 82 ėjo per važiuojamąją dalį gatve su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 131 straipsnio 1 dalyje (b. l. 9).
Vilniaus apskr. VPK KPV KPR komisaras inspektorius 2010-11-10 priėmė nutarimą Nr. F530641 pripažinti A. P. padarius LR ATPK 131 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir už pažeidimą skirti jam 75 litų baudą (b. l. 11).
A. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą. Paaiškino, kad skundžiamas nutarimas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą bylų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad institucijos priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne vien aprašyta pažeidimo esmė, bet ir nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Skundžiamame nutarime nenurodyta, kokį KET ar kito teisės akto reikalavimą jis pažeidė. Nurodyta tik pažeidimo esmė - „Ėjo per važiuojamąją dalį gatve su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje“. Nurodo, kad teiginys teisingas, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pažeidimas, nes Laisvės prospektą kirto Laisvės prospekto ir I. Šeiniaus gatvės sankryžos zonoje. KET 55.1 punkte nurodyta, kad eiti per važiuojamąją dalį draudžiama tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas). Laisvės prospekte yra skiriamoji juosta be atitvarų, bet ją nedraudžiama kirsti pėsčiųjų perėjose ir sankryžose. Sankryžos sąvoką aiškina, vadovaudamasis KET 3 punkte pateiktais sankryžos ir kelio apibrėžiamais. Aiškina, kad sankryža yra kelių susikirtimo, o ne tik važiuojamųjų dalių susikirtimo vieta. Jis ėjo per Laisvės prospekto ir Šeiniaus gatvės, kaip kelių, susikirtimo plotą. Remdamasis tuo, aiškina, kad LR ATPK 131 str. 1 d. numatyto pažeidimo jis nepadarė.
Prašo atskira nutartimi atkreipti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vadovybės dėmesį į nepakankamą atidą iškviestų asmenų į bylos nagrinėjimą atžvilgiu. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškviečiamas 9 valandai, o bylos nagrinėjimo turi laukti daugiau kaip valandą, rodo akivaizdžią nepagarbą jam.
Teisme A. P. palaikė skundo motyvus ir reikalavimą. Paaiškino, kad nuo tos vietos, kurioje jis ėjo, pėsčiųjų perėja yra maždaug už 90 metrų. Kelias yra C kategorijos, jis pasidomėjo ir sužinojo, kad tokiame kelyje pėsčiųjų perėjos turi būti kas 50 metrų. KET 55.1 punktas leidžia kirsti gatvę su skiriamąja juosta sankryžos zonoje, todėl pažeidimo jis nepadarė. Skiriamojoje juostoje nėra atitvarų, auga tik krūmai, kurie skiria gatves.
Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Nutarta bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad Laivės pr. 82, Vilniuje, ėjo per važiuojamąją dalį gatvėje su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje. Jam inkriminuotas KET 55.1 punkto pažeidimas, tokia jo veika kvalifikuota pagal LR ATPK 131 straipsnio 1 dalį.
KET 55.1 punkte nurodyta, kad pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas).
LR ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, užtraukia baudą nuo 50 iki 100 Lt.
Neigdamas jam inkriminuojamą pažeidimą A. P. aiškina, kad jis ėjo per gatvę su skiriamąja juosta, tačiau ėjo sankryžoje, todėl KET 55.1 punkto nepažeidė.
KET 3 punkte paaiškinamos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos. Nurodoma, kad sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito. Kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Atsižvelgiant į tokius sąvokų paaiškinimus, nagrinėjamoje situacijoje I. Šeiniaus g. ir Laisvės pr. susikirtimo vieta laikytina sankryža T formos, tačiau eiti per abi važiuojamąsias dalis pagal statmeną I. Šeiniaus g. šaligatvio liniją šioje vietoje draudžia Laisvės pr. esanti skiriamoji juosta, nes joje neįrengtas praėjimas, skiriamojoje juostoje auga krūmų eilė, o matomumo zonoje yra įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja. Tokią išvadą pagrindžia kitos KET VI skyriaus „Pėsčiųjų pareigos“, kuriame ir yra 55.1 punktas, nuostatos ir bylos faktinės aplinkybės. KET 49 punkte nurodyta, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Ši nuostata reiškia, kad pėsčiasis į kitą važiuojamosios dalies pusę pirmiausiai privalo eiti per pėsčiųjų perėją, tik jos nesant, gali eiti sankryžose.
Į bylą pateiktoje vaizdinėje medžiagoje (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus darbuotojų pateiktose nuotraukose, b. l. 20-23, ir paties A. P. pateiktose nuotraukose, b. l. 28-30) gerai matosi, kad pažeidimo vietoje Laivės pr. priešingų krypčių eismo juostas skiria skiriamoji juosta, kurioje auga nenutrūkstama krūmų eilė kaip užtvaras, o toje vietoje, kurioje ėjo A. P., yra tarpelis, kaip teismo posėdyje parodė liudytojas policijos pareigūnas R. K., atsiradęs dėl nuolatinio pėsčiųjų vaikščiojimo šioje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2010-12-08 rašte paaiškinama, kad Laisvės pr. ties pastatu Nr. 82 važiuojamoji dalis nėra pažymėta kelio ženklais Nr. 534, 533 „Pėsčiųjų perėja“ ir važiuojamosios dalies ženklinimu 1.13.1 ar 1.13.3 (žyminčiu pėsčiųjų perėjos vietą). Ties Laisvės pr. pastatu Nr. 80B yra įrengta pėsčiųjų šviesoforais reguliuojama sankryža. Pėsčiųjų perėja yra šalia „EMSI“ degalinės (b. l. 20). Nuotraukose (b. l. 21-22) matyti, kad pėsčiųjų perėja yra visai nedideliu atstumu nuo tos vietos, kurioje per važiuojamąją dalį ėjo A. P., ir gerai matoma. A. P. teisme taip pat aiškino, kad pėsčiųjų perėja iš tos vietos, kurioje jis ėjo, matoma ir yra maždaug už 90 m. Tai, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos pateiktose nuotraukose yra užfiksuota aptariama pažeidimo vieta, rodo ir A. P. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti tie patys orientaciniai objektai: „Gėrimų išparduotuvė“, Laisvės pr. 82, šalia esanti parduotuvė „Norfa“, sporto centras „SuperGym“, degalinė „EMSI“.
Liudytojo policijos pareigūnai R. K. parodymai teisme atitinka ir A. P. paaiškinimus dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, ir rašytinę bei vaizdinę bylos medžiagą. Liudytojas parodė, kad tai jo kolega jam pasakė, kad žmogus eina per gatvę neleistinoje vietoje. Todėl liudytojas nežino, iš kur ėjo pėsčiasis iki skiriamosios juostos, nes pėsčiąjį pamatė tik, kai jis jau buvo išėjęs pro krūmus skiriamojoje juostoje. Pėsčiasis išėjo pro skiriamojoje juostoje augančių krūmų tarpą, kuris žmonių yra išvaikščiotas. Toliau, nedidesniu kaip 100 metrų atstumu, matomumo zonoje yra reguliuojama pėsčiųjų perėja. Pėsčiasis prašė nebausti, paleisti. Liudytojo nuomone, toje vietoje, kurioje ėjo A. P., nėra sankryžos, parodė, kad negalima eiti per skiriamąją juostą, o kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, tai per važiuojamąją dalį reikia eiti ja.
Tokie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ATP protokole pagrįstai nurodyta, jog A. P. ėjo per važiuojamąją dalį gatvėje su skiriamąja juosta ne pėsčiųjų perėjoje, ir pagrįstai A. P. dėl tokios savo veikos patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 131 str. 1 d., nes ėjo per važiuojamąją dalį draudžiamoje vietoje. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 225 str., 259¹ str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.
Už pažeidimą A. P. paskirta 75 Lt bauda, t. y. inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Nutarime nenurodyta, kad būtų nustatytos kokios nors A. P. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Matomai dėl to ir parinkta būtent tokia nuobauda. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad pažeidimo padarymo dieną A. P. buvo 67 metų amžiaus, o ši aplinkybė yra jo atsakomybę lengvinanti (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl, vadovaujantis LR ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnyje nustatytomis baudos skyrimo taisyklėmis, nutarimas keistinas, sumažinant paskirtos baudos dydį iki sankcijoje numatytos minimalios, t. y. už pažeidimą A. P. skiriama 50 Lt bauda.
A. P. paaiškinimai, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokį teisės aktą jis pažeidė, yra nepagrįsti, nes to nereikalauja LR ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostata. Joje nustatyta, kad nutarime turi būti nurodyta šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Tai ATP protokole turi būti ne tik aprašyta pažeidimo esmė, nurodomas, ne tik atsakomybę nustatantis teisės aktas, bet ir teises aktas, kuriame yra nurodyti pažeidimo objektyvieji požymiai, kai LR ATPK norma yra nukreipiančioji, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.
Teismas šioje byloje netiria, ar Laisvės pr., Vilniuje pėsčiųjų perėjų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl A. P. argumentai šiuo klausimu nesusiję su byla.
Teismui nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę byla, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus, ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju nenustatytas įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimas, turėjęs įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje laikas visai nenusijęs su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, su jos esme. Šiuo atveju A. P. dėl to, kad byla buvo nagrinėjama ne paskirtą 9 val. o 10 val., gali paduoti skundą bylą nagrinėjusio pareigūno vadovui (kaip matyti iš bylos medžiagos, jis dėl šios aplinkybės jau surašė aktą, b. l. 12), o jeigu dėl to jam buvo padaryta kokia nors žala, jis atskiru skundu gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,
nutarė:
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2010-11-10 nutarimą Nr. F530641, kuriuo A. P. už LR ATPK 131 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 75 litų bauda, pakeisti už pažeidimą ir skirti A. P. 50 Lt (penkiasdešimt litų) baudą.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.