Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovas advokatas Martynas Stankevičius ir atsakovas J. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovės atstovui ir atsakovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės ieškovės atstovui advokatui M. S. ir atsakovui J. G. nedalyvaujant (Lietuvos Respubliksos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškiniu ir į bylą pateikta baigiamąja kalba prašo priteisti iš atsakovo J. G. 87,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 6005313, pagal kurią buvo apdrausta automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą tretiesiems asmenims. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Šiauliuose, įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už padarytą žalą yra atsakingas „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 87,06 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punktas, 59.4 punktas taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, pasišalino iš įvykio vietos). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Prašo byloje priimant sprendimą remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje teisėjų kolegija išaiškino, jog kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu, sprendžiant žalą padariusio asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas ir jo veiksmus vertinti pagal rūpestingo, atidaus elgesio matą. Teigia, jog nors atsakovas administracine tvarka ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu atsakovo neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, kadangi civilinei atsakomybei kilti nėra būtina įrodyti tyčią, pakanka ir neatsargumo. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas nepajautė susidūrimo, ieškovės vertinimu, yra nesvarbi, kadangi yra įrodytos kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovui kyla civilinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio – atsakovas teismo nutarimu administracinio teismo pažeidimo byloje buvo pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo bei, jog sukėlęs eismo įvykį ir nesustojęs, neįsitikinęs, ar nėra dėl susidūrimo sutrikdyta žmonių sveikata, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 straipsnį ir neiškvietė policijos, o tai, ieškovės vertinimu, suponuoja atsakovo civilinę atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą.Atsakovas J. G. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad jis nėra atsakingas už žalos atlyginimą ieškovei regreso tvarka, kadangi iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, o, teigdama priešingai, ieškovė klaidina. Šią faktinę aplinkybę grindžia Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3927-899/2015, kuriuo teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teissė pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį bylos teiseną atsakovo atžvilgiu nutraukė, pripažinęs, jog jo veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, jog eismo įvykio metu atsakovo transporto priemonė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, todėl jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokio pagrindo. Mano, jog ieškovė neturėjo teisės pareikšti tokio pobūdžio ieškinio atsakovui, nes nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ištirtais duomenimis nustatyta, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m. rugpjūčio 9 d. 21.33 val. ir ne vėliau nei 2015 m. rugpojūčio 10 d. apie 22.30 val., Šiauliuose, Krymo g. 18-ojo namo kieme įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas – atsakovas J. G., vairavęs automobilį „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas atbuline eiga, kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2015 m. gruodžio 30 d., administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3927-899/2015 (toliau – nutarimu) J. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 28,00 Eur bauda už automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bylos teisena nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime padaryta išvada, kad: „J. G. <...> kliudė ir apgadino kieme stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau jis nesuprato, kad tikrai apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, <…> po automobilių sąlyčio iš savo vairuojamo automobilio nebuvo išlipęs. Ši aplinkybė rodo, kad J. G. galėjo ir nesuprasti, kad jo vairuojamas automobilis tikrai atsitrenkė ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Be to, įvykio metu automobilis „Honda Jazz“ buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl J. G. tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos tikrai neturėjo ir dėl šios priežasties. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog J. G. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, t. y. J. G. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį.“ Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 87,06 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir reikalauja žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusių asmenų patirtą žalą, teisės TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu išsireikalauti sumokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Ieškovė teigia, jog atsakovas yra atsakingas už 2015 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu kilusią žalą ir turi ją atlyginti ieškovei, kadangi apgadinęs kitą transporto priemonę pasišalino iš eismo įvykio vietos ir neiškvietė policijos, t. y. vertinant pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, žalą padarė neatsargiais veiksmais. Priimant sprendimą dėl ginčo ieškovė prašo vadovautis LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, suformuota teismų praktika.Pagal nuosekliai plėtojamą Kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ yra įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (LAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Vienas tokių pagrindų įtvirtintas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris numato, jog draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Kaip yra nurodęs Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiškia regresinius reikalavimus už žalą atsakingiems asmenims, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.Taigi, šio ginčo atveju ieškovė, reikšdama reikalavimą grąžinti jos išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktą, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą, t. y. jog atsakovo veiksmais buvo apgadinta transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra konstatuota ir prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčiame nutarime, ko pasekoje darytina išvada, jog ši faktinė aplinkybė yra įrodyta, todėl atskirai neanalizuotina. Tačiau TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinoji sąlyga ir šalių ginčo esmė yra faktinė aplinkybė dėl atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Ieškovė atsakovo civilinę atsakomybę grindžia atsakovo neatsargiais veiksmais pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Atsakovas neigia pasišalinimo iš eismo įvykio faktą ir nurodo neturėjęs tam jokios priežasties, kadangi buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Teismas pažymi, jog ieškovės prašomoje taikyti LAT 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, faktinės aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, nors ir nėra identiškos, tačiau turi esminių panašumų su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir šioms faktinėms aplinkybėms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip LAT nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje buvo sukurtas precedentas, todėl minėta Kasacinio teismo nutartimi teismas remiasi nagrinėdamas šalių ginčą. Teisėjų kolegija minėtoje byloje pažymėjo, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą, o sprendžiant eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Analizuojant atsakovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, užfiksuotus nutarime, bei atsiliepimo argumentus, bylos medžiagą, įvertinus eismo įvykio mechanizmą ir įvykyje dalyvavausių automobilių apgadinimo mastą bei pobūdį matyti, kad atsakovas manevruodamas automobiliu atsirėmė į kitą kieme stovintį automobilį, tačiau smūgio nebuvo, signalizacija nesuveikė, po kontakto atsakovas iš savo automobilio nebuvo išlipęs ir baigė manevrą, automobilių apgadinimai - nežymūs, pats atsakovas tvirtino manevro metu kontakto su kitu automobiliu nejutęs, ką iš esmės patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto liudytojo M. V. parodymai, jog po kontakto vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas daro išvadą, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog minėtų automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus ir dėl to vairuotojas, vertinant pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, privalėjo jį pajusti arba išgirsti. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas eismo įvykio metu kieme būtų manevravęs neatsargiai, skubėdamas, po eismo įvykio būtų greitai išvykęs iš kiemo. Priešingai, iš nutarime fiksuotų liudytojo M. V. parodymų matyti, jog po eismo įvykio atsakovas pabaigė manevrą, nuvažiavo prie antros laiptinės ir pastatė automobilį, t. y. iš kiemo neišvažiavo. Šiuo atveju, bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko jo automobilio susidūrimas su kita transporto priemone. Akivaizdu, kad atsakovo veiksmų – nuvažiuojant iš eismo įvykio vietos, automobilį pastatant kitoje kiemo vietoje - negalima vertinti kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme net ir dėl neatsargumo, nes atsakovas nesuvokė, kad įvyko koks nors susidūrimas su kita transporto priemone. Ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių šias teismų nustatytas aplinkybes, t. y. įrodymų, kurie teismui leistų manyti, kad atsakovas suvokė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę ir todėl turėjo tikslą pasišalinti iš avarijos vietos nepranešus policijai. Atkreiptimas dėmesys į tai, jog, reikšdama ieškinį teisme, ieškovė net nepasidomėjo ir nepateikė esminės reikšmės šios bylos faktinėms apklinkybėms nustatyti turinčio nutarimo, t. y. išsamiai ir objektyviai neatskleidė teisme keliamo ginčo esmės (ieškinio faktinio pagrindo). Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu, kas taip pat leidžia teismui labiau tikėti, jog atsakovas eismo įvykio metu neturėjo jokios priežasties vengti civilinės atsakomybės dėl žalos kitai transporto priemonei padarymo, kadangi šią žalą būtų atlyginęs draudikas. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas rodo, jog ginčo atveju nėra įstatyme nustatytos išimties, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, todėl teismas, nenustatęs TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto – ieškovės ieškinį dėl 87,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, bei išvestinius reikalvimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmeta, kaip nepagrįstus.1,66 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straiosnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.