Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Gasiunienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Kazio Kailiuno ir Marytes Mitkuvienes, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo K. M. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo civilineje byloje, nagrinejamoje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybes ir atsakovo K. M. apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o reikalavimas del iškeldinimo paliktas nenagrinetas, priimto civilineje byloje Nr. 2-1877-258/2009 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybes ieškini atsakovui K. M. del pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir priverstinio iškeldinimo iš patalpu.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinejama civiline byla Vilniaus miesto savivaldybe v. K. M. del 21,01 m² bendro ploto negyvenamuju patalpu su bendro naudojimo patalpa, kuri pažymeta indeksu 7-1, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, esanciu duomenys neskelbtini (toliau – ginco patalpos), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. A421-20(4.4-TR2), sudarytos 2008 m. gegužes 7 d., nutraukimo; restitucijos taikymo ir priverstinio iškeldinimo iš patalpu.

Ieškiniu ieškovas reikalauja nutraukti patalpu pirkimo-pardavimo sutarti ir gražinti patalpas jo nuosavyben. Jei šie reikalavimai butu patenkinti, ieškovas atgautu ginco patalpas. Tokiu atveju hipoteka pasibaigtu, viename asmenyje sutapus ikeisto daikto savininkui ir hipotekos kreditoriui (CK 6.126 str. 8 d.). Bet jeigu vykdant hipotekos teismo nutarti ginco patalpos bus parduotos iš varžytiniu, nebebus imanoma taikyti restitucija ir gražinti patalpas ieškovui. Todel butina taikyti laikinasias apsaugos priemones ir stabdyti hipotekos proceduras.

Be to, atsakovas apskunde Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjucio 2 d. nutarti Vilniaus apygardos teismui. Todel butent Vilniaus apygardos teismas ir turi teise (bei pareiga) nagrineti, ar pagrista Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjucio 2 d. nutartis. Pažymi, kad ši civiline byla ir byla hipotekos teisme yra atskiros bylos. Lietuvos apeliacinis teismas negali taikyti laikinuju apsaugos priemoniu stabdydamas kito teismo priimtos nutarties vykdyma, nes CPK 145 straipsnis nenumato tokios galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmestinas.

Kaip mineta, šios civilines bylos nagrinejimas sustabdytas. Sustabdžius bylos nagrinejima, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimu del laikinuju apsaugos priemoniu sprendima (CPK 166 str. 7 d.).

Ivertinusi prašymo ir atsiliepimo i ji argumentus, teiseju kolegija daro išvada, kad teismas, nagrinejantis su pagrindine prievole susijusi ginca (del pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo), turi teise nagrineti prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ir, esant butinybei, stabdyti išieškojima. Del teismo, kuris nagrineja su pagrindine prievole susijusi ginca, galimybes spresti prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ne karta pasisake kasacinis teismas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartyje (civiline byla Nr. 3K-3-523/2005), 2007 m. gegužes 8 d. nutartyje (civiline byla Nr. 3K-3-201/2007) nurode, kad bylos del hipotekos teisiniu santykiu (pvz., pareiškimu del priverstinio skolos išieškojimo) yra nagrinejamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.). Hipoteka yra papildoma (akcesorine) prievole, todel ji priklauso nuo pagrindines prievoles (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu byloje kyla gincas, susijes su pagrindine prievole – isiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje del hipotekos nenagrinejami (CPK 542 str. 1 d.). Gincas del skolos, užtikrintos hipoteka, nagrinetinas ieškinines teisenos tvarka [...], o tokia civiline byla nagrinejantis teismas gali stabdyti hipotekos proceduras taikydamas laikinasias apsaugos priemones.

Galimybe sustabdyti išieškojima vykdymo procese numato CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas apima tradiciškai suprantama išieškojima, kuris prasideda išnagrinejus byla iš esmes ir isiteisejus teismo sprendimui, taip pat ir išieškojimus, nesant teismo sprendimo ir/ar bylos, t. y. priemus sprendima vykdyti prievoles vadinama ne ginco tvarka, pvz., pagal hipotekos teismu nutartis, notaru išduodamus vykdomuosius raštus, kt.

Su pagrindine prievole susijusi ginca nagrinejantis teismas stabdyti išieškojima vykdymo procese gali su salyga, kad ieškovas ieškinio teisenos tvarka nagrinejamoje civilineje byloje yra skolininkas ypatingosios teisenos tvarka nagrinejamoje civilineje byloje. Tai paaiškintina tuo, kad, kaip teisingai pastebejo ieškovas, su viešuoju interesu nesusijusiose bylose laikinosios apsaugos priemones taikomos ieškovo prašymu siekiant užtikrinti ieškovo interesus. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalis kalba apie dalyvaujanciu byloje asmenu teise prašyti imtis laikinuju apsaugos priemoniu, bet turimi omenyje tie dalyvaujantys byloje asmenys, kurie yra pareiške materialinius reikalavimus. Tai gali buti ieškovas, pareiškes ieškini, ir/ar atsakovas, jeigu jis pareiške priešieškini ir prašo užtikrinti reikalavimu pagal priešieškini vykdyma. Galiausiai tai gali buti atsakovas, kuris nepareiške jokiu materialiniu reikalavimu, taciau priemus ieškovui palanku teismo sprendima ir pritaikius restitucija igytu reikalavimo teise i ieškova.

Pažymetina, kad atsakovo prašoma taikyti laikinuju apsaugos priemoniu rušis (sustabdyti išieškojima) susijusi ne su jo, taikant abišale restitucija, galinciu atsirasti teisiu i ieškova reikalauti gražinti 27 500 Lt ivykdymo užtikrinimu, bet su sprendimo dalimi, kuri gali buti priimta ieškovo naudai, ivykdymo užtikrinimu. Jeigu tokiu atveju teismas taikytu laikinasias apsaugos priemones atsakovo prašymu, butu pažeistas dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas, kuris galioja tiek civilineje (materialiojoje), tiek civilinio proceso teiseje, reiškia asmens autonomija; galimybe savo nuožiura, neperžengiant nustatytu ribu, pasirinkti leistina elgesio modeli. Asmuo, kaip savo teisiu šeimininkas, gali jam priklausanciomis teisemis naudotis arba nesinaudoti. Tik teises turetojas gali nuspresti, ar ir, jei taip, tai kokios gynybos reikalauti esant subjektiniu teisiu pažeidimui. Todel jei hipotekos kreditoriaus iniciatyva vykdant Vilniaus m. 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjucio 2 d. nutarti ginco patalpos bus parduos iš varžytiniu, o ieškovo reikalavimas del sutarties nutraukimo ir nuosavybes teisiu i ginco patalpas pripažinimo (restitucijos taikymo) šioje byloje bus patenkintas, nebebus galima ivykdyti tokio teismo sprendimo, taciau prieštarauti ieškovo skirtinguose procesuose išdestytam, tarpusavy nesuderinamam pasirinkimui atsakovas neturi teises.

Esant nurodytoms aplinkybems ieškovo prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmetamas kaip de jure nepagristas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo K. M. prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmesti.