Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo V. E. pareiškimo suinteresuotiems asmenims F. E. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 45,63 kv. m. butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra V. E. asmeninė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-12-29 nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Nutarimas) nurodė, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Iš V. E. pareiškimo turinio, jame nurodyto reikalavimo teisinio pagrindo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.), už pareiškimą sumokėto žyminio mokesčio dydžio, galima spręsti, kad pareiškimas pateiktas dėl civilinės bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, iškėlimo. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo iškeliamos ir nagrinėjamos, kai yra visos CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos šių sąlygų, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia pripažinti asmenine nuosavybe butą, kuris jo buvo įgytas iki ištuokos fakto įregistravimo, tai yra formaliai būnant santuokoje.

LR Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Atitinkamai nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo pagrindai bei savinininko teisių apsauga reglamentuota LR CK normose, todėl nieks negali nustatyti su kito asmens nuosavybe susijusių faktų, kai toks faktas teisinių pasekmių jam nesukuria, o tai yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti. Kaip matyti ir pareiškimo turinio ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo, butas yra įgytas ir registruotas tik pareiškėjo vardu, tačiau tai nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip (CK 3. 88 str. 1 d., 2 d.). Kai turtas santuokoje įgytas tik už vieno sutuoktinio lėšas, jis gali būti pripažintas asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), tačiau tokias aplinkybes reikia įrodinėti rašytiniais įrodymais (CK 389 str. 2 d.). Iš to seka, kad pareiškėjo nurodytas faktas yra įrodomasis, o ne juridiškai reikšmingas, o kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 str. tvarka, nes turi būti reiškiamas ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Nutarimo 1.3 p. numato, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsisakytina priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 30 str., 137 str. 2 d. 1 p., 3 d., 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. E. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį su priedais grąžinti pareiškėjui.

Išaiškinti pareiškėjui jo teisę dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.