Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-175-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1A-603-175-2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-3-00001-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Regina Majauskienė
Nuteistasis
J. R.
Advokatai
Rita Petručionytė

Teisėjas Algis Vieraitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-53-3-00001-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant nuteistojo gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. - 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų. Taip pat J. R. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir priteista jai iš J. R. 49 Lt turtinės žalos, 1300 Lt neturtinės žalos bei 700 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-01-01 apie 19.00 val. D. K. namuose (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., išgertuvių metu kilus asmeninio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė smūgį ranka į veidą J. R., po to stipriai pastūmė ją rankomis į nugarą, dėl ko ši veidu krito į grindis, tuo jai padarė muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimus nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, ir tuo nežymiai sutrikdė J. R. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo J. R. gynėja prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Skunde nurodo, jog privati kaltintoja J. R. savo skunde konkrečiai nesuformulavo kaltinimo. Savo pareiškime ji kaltino J. R. danties nuskėlimu, tačiau šį faktą paneigė teismo medicinos specialistas, o kaltinimo veido nubrozdinimu nepatvirtino nei pateiktos fotonuotraukos, nei medicininiai dokumentai, nei specialisto išvada, nei pats specialistas. J. R. davė skirtingus parodymus, tačiau nesuprantama, kodėl teismas juos laikė nuosekliais, patikimais ir logiškais. Teismas nesiaiškino, kaip J. R. nusibrozdino nosies nugarėlę, nes krisdama ant kilimo ji galėjo susižeisti iškilias veido vietas, bet ne nosies nugarėlę. Labiau tikėtina, jog ji turėjo atsitrenkti į iškilusį paviršių. Kaip tik tai patvirtino liudytojai, matę, kad J. R. atsitrenkė į invalido vežimėlio rankeną, tačiau teismas nepagrįstai tokius parodymus vertino nepatikimais ir nenuosekliais. Teismas nesiremdamas įrodymais pasisakė dėl V. R. nesąžiningumo, o taip pat neįvertino to, jog nukentėjusioji pati gėrė skirtingus alkoholinius gėrimus. Objektyviai nebuvo nustatyta nei nukentėjusiosios girtumas, nei skirtingų alkoholinių gėrimų sumaišymo poveikis nukentėjusiosios suvokimui ir atminčiai. Taip pat nesiaiškinta, ar smūgiu delnu galėjo būti prakirsta lūpa, tiksliai nenustatyta smūgio sudavimo vieta, ar suduota buvo prieškambaryje, ar tarpduryje. Teismas ignoravo nekaltumo prezumpciją, pagal kurią visos abejonės aiškinamos ne nukentėjusiojo, bet kaltinamojo naudai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas, skirdamas bausmę J. R., nevertino pačios nukentėjusiosios netinkamo elgesio, jos siekimo pažeminti ir įžeisti išskirtinę išvaizdą turintį kaltinamąjį. Nukentėjusioji pati pripažino, jog ji konfliktavo su J. R., įžeidinėjo, dėl jo rudo gymio vadino „rudžiu“, o tai turi būti vertinama kaip provokacija ir siekimas iš konflikto turėti materialinės naudos. Teismas, dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, pasisakė, jog J. R. sukėlė nedidelį pavojų nukentėjusiosios gyvybei, tačiau tokia išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas skirdamas bausmę taip pat nevertino J. R. darbo specifikos, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, o tai trukdys atlikti viešųjų darbų bausmę.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas be teisinio pagrindo ir motyvų priteisė nukentėjusiajai 1300 Lt neturtinės žalos. Motyvas dėl protezo iškritimo negali būti laikomas svarbiu, nes teismas neinkriminavo J. R. kaltės dėl protezo iškritimo. Nukentėjusioji neįrodė, jog ji realiai patyrė stresą, to gydytojai nekonstatavo, pažeminimo faktas taip pat nepasitvirtino, lieka neaišku, kuom pasireiškė bendravimo galimybių sumažėjimas, nes nukentėjusioji niekur nedirba, būna namuose. Byloje nėra įrodymų, jog mėlynės nukentėjusiosios veide matėsi dvi savaites ir, kad skausmas jautėsi tris savaites. Tai pat nėra patikimų įrodymų dėl išlaidų už advokato darbą, nes nėra įrodymų, kad skundas surašytas advokato, nepateikta darbo ataskaita ir sąskaita.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. gynėjos Ritos Petručionytės apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant J. R. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Dėl nukentėjusiojo pareiškimo turinio privataus kaltinimo byloje.

Pagal BPK 412 str. 2 d. be kitų duomenų, skunde privataus kaltinimo byloje turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, pareiškimu yra nustatomos kaltinimo ribos. Kaltinamasis turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kad nebūtų pažeistas vienas svarbiausių principų - rungimosi principas, bei teisė į gynybą. Iš pateikto nukentėjusiosios pareiškimo matyti, jog jis atitinka keliamus turinio reikalavimus, yra aiškus, konkretus, jame išsamiai išdėstytos įvykio aplinkybės. Tai, jog teismas nenustatė skunde nurodytos aplinkybės dėl dantų protezo iškritimo, danties nuskilimo, nereiškia, jog jis išėjo už kaltinimo ribų. Konstatuoti, jog buvo pažeistas rungimosi principas, nėra pagrindo.

Dėl kaltės padarius nusikalstamą veiką.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodo byloje surinkta medžiaga: nuoseklūs nukentėjusiosios J. R. parodymai, iš dalies liudytojų T. M., D. K., A. R., V. R., E. M., V. K., R. R., I. B. parodymai, teismo medicinos specialisto V. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinkantys kitą bylos medžiagą. Įvykyje dalyvavę liudytojai parodė, jog matė kaip nuteistasis pastūmė nukentėjusiąją ir ji dėl to pargriuvo veidu į kilimą, nusibrozdino nosį, jos nosis kraujavo. Apklaustas ekspertas paaiškino galimas sužalojimų atsiradimo priežastis ir patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiosios versiją ir bylos medžiagą. Specialisto išvadoje aiškiai konstatuoti nubrozdinimai nosies ir viršutinės lūpos srityje, šie sužalojimai atsispindi ir fotonuotraukose, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios aplinkybės nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Nors liudytojai nepatvirtino smūgio sudavimo į nukentėjusiosios veidą, tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė nėra įrodyta. Iš liudytojų parodymų seka, kad jie paprasčiausiai šio momento galėjo nematyti. Muštinė žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje konstatuoti specialisto išvadoje, kurioje pasisakyta kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Apklaustas ekspertas parodė, jog pagal sužalojimų pobūdį yra išskiriami du epizodai. Vieni sužalojimai atsirado dėl poveikio kietu buku daiktu, tai žaizda lūpos gleivinėje ir kraujosruva, kiti sužalojimai atsirado krentant ant veido, atsiremiant kakta ir slystant, tai kraujosruvos veide, nubrozdinimas nosies nugarėlėje. Ekspertas taip pat nurodė, jog sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, įvertinus specialisto išvadą, fotonuotraukas, eksperto paaiškinimą, nustatytas sužalojimų atsiradimo mechanizmas abejonių nekelia.

Pažymėtina, jog skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas nesiaiškino, kokį poveikį nuketėjusiosios suvokimui ir jos atminčiai galėjo padaryti girtumas, neturi esminės reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimu, nuteistojo kaltę pagrindžia byloje ištirtų įrodymų visuma, be to, byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios girtumo faktą.

Dėl bausmės.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, skirdamas bausmę neįvertino nuteistojo darbo specifikos, neatsižvelgė į nukentėjusiosios elgesį, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, J. R. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, paskirta laikantis bausmės skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo principą.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Kai bausmė skiriama už nusikaltimą, viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų (BK 46 str. 2 d., 3 d.). Šio atveju J. R. paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 20 valandų.

J. R. padarė nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, dirba. Įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, taip pat ir pačios nukentėjusiosios elgesį, laikytina, kad J. R. paskirta 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 20 valandų, tinkamai individualizuota, jam paskirta švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, o nustatytas viešųjų darbų atlikimo laikas mažesnis nei vidurkis. Skundo argumentai, jog nuteistajam dėl paskirtų viešųjų darbų bus apsunkinta galimybė dirbti, nesuteikia pagrindo skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog viešųjų darbų bausmė gali būti atliekama po darbo valandų, laisvomis, nedarbo dienomis. Pažymėtina, jog asmeniui dėl pateisinančių priežasčių per teismo paskirtą laiką negalinčiam išdirbti paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 str. 6 d.).

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su neturtinės žalos ir proceso išlaidų dydžiu ir pagrįstumu.

CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žalos atlyginimas – tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) yra teismo funkcija. Būtent padarytų nusikaltimų pasekmės – pakirsta reputacija, sumenkintas kitų žmonių pasitikėjimas, asmens pažeminimas, yra laikomos esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Savo išvadas, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai motyvavo. Teismo nustatyta piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti – 1300 Lt, įvertinus specialisto išvadą, nukentėjusiosios pateiktas nuotraukas ir skunde nurodytas pasekmes, nėra aiškiai per didelė, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų žmonių akivaizdoje, o dėl išlikusių mėlynių ir nubrozdinimų veide ir nepatogumus bendraujant su kitais asmenimis. Sutiktina su skundo argumentu, jog sprendžiant žalos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes. Nors byloje nebuvo nustatyta nuteistojo kaltė dėl nukentėjusiosios danties protezo iškritimo, tačiau ši aplinkybė ir neturėjo lemiamos reikšmės neturtinės žalos dydžio klausimui, nes kaip minėta nukentėjusioji patyrė ir kitų pasekmių, reikšmingų žalos dydžiui. Teismas, nustatydamas neturtinę žalos dydį, įvertino pačios nukentėjusiosios elgesį, įvykio situaciją, todėl dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį ir dar atsižvelgiant, kad nuteistoji niekur nedirba, nėra teisinio pagrindo.

Skunde keliami argumentai dėl proceso išlaidų yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai įrodo, jog nukentėjusioji sumokėjo advokatei 400 Lt už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas ir 500 Lt už advokatės atstovavimą teisme. Šie dokumentai pakankami sprendžiant advokatės suteiktų paslaugų pobūdį. Pažymėtina, jog teismas, įvertinęs skundo sudėtingumą, laiko sąnaudas, išlaidas už dokumento surašymą ir taip sumažino per pusę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. R. gynėjos advokatės Ritos Petručionytės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai: Dmitrijus KorsakovasRegina Majauskienė