Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjui S. B. L., pareiškėjo S. B. L. atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Vitėnienei, vertėjai Nomedai Gritėnaitei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir prieglobsčio suteikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Taigi, atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, jog neegzistuoja pagrįsta pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl priklausomybės krikščionių bendruomenei ir (duomenys neskelbtini) etninei grupei.

2.4. Aplinkybės, kad pareiškėjas, grąžinus jį į kilmės valstybę, negalėtų pasinaudoti valstybės garantuojama gynyba, tikėtis teisingo, nepriklausomo jo problemų sprendimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) neužtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės, todėl yra visi pagrindai pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo pasakojimas buvo nuoseklus, logiškas, atitinka surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas noriai bendradarbiavo su jo prieglobsčio prašymą nagrinėjusiais pareigūnais, taigi, pareiškėjas nepiktnaudžiauja prieglobsčio teise, o siekia realiai ja pasinaudoti, kadangi negali grįžti į kilmės valstybę. Atsakovas nepakankamai įsigilino į faktinę situaciją (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė pareiškėjo nurodytus faktus, kad jis iš tiesų turi pagrįstą baimę būti persekiojamas ir negali kreiptis į valdžios institucijas dėl jo teisių ir interesų gynybos dėl paplitusios korupcijos ir teisingumo vykdymo spragų, todėl, priimant skundžiamą sprendimą, pernelyg formaliai žvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai atsisakyta suteikti jam prieglobstį.

2.5. Pareiškėjas neturi prievolės žinoti teisinės bazės, išmanyti prieglobsčio suteikimo pagrindų ir jų aiškinimo. Pareiškėjo pareiga yra nurodyti faktines aplinkybes ir atsakyti į užduodamus klausimus, kad būtų patikslintas jo pasakojimą, kad būtų patvirtinta, jog jam tikrai nekils grėsmė, grąžinus jį į kilmės valstybę. Migracijos departamentas kaip valdžios institucija ir subjektas, priimantis sprendimus dėl svarbiausių žmogaus teisių užtikrinimo, turi didesnę pareigą ir atsakomybę išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, kodėl prieglobsčio prašytojas negali gyventi kilmės valstybėje. Prieglobsčio suteikimo bylose sprendimą priimanti institucija turi būti aktyvi ir imtis iniciatyvos, rinkdama duomenis tiek prieglobsčio prašytojo apklausos procese (be kita ko, užduoti reikiamus klausimus prieglobsčio prašytojui), tiek rinkdama informaciją iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju atsakovas netinkamai interpretavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pasakojimą dėl jam gresiančio pavojaus kilmės valstybėje, nors pareiškėjo nurodyti faktai buvo nuoseklūs, atitiko atsakovo surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini).

II

1. Prieglobsčio teisėje tarptautinės apsaugos suteikimą lemia visų nurodytų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Subjektyvūs faktoriai yra baimė sugrįžti į kilmės valstybę ir būti joje persekiojamam, tačiau ši baimė turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet konkrečiomis, individualus pobūdžio aplinkybėmis. Sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, tačiau su prieglobsčio prašytoju susijusių, aplinkybių. Prieglobsčio procedūroje tik vienu atveju prieglobstis suteikiamas automatiškai, netaikant individualumo principo: kai prieglobsčio prašytojo grėsmės egzistavimui įrodyti pakanka to, kad grąžinimo į kilmės valstybę ar regioną atveju asmeniui iškiltų realus pavojus patirti Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/83/EB (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte apibrėžtus smurtinius veiksmus, vien dėl buvimo toje teritorijoje ir joje paplitusio bendro pobūdžio smurto, tačiau kuris kyla būtent tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, t. y. tik tada prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų būtent su jo asmeniu susijusių aplinkybių.

2. Migracijos departamente išnagrinėjus pareiškėjo prieglobsčio prašymą nustatyta, kad nėra jokio pagrindo prielaidai, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui grėstų persekiojimas, smurtas arba žmogaus teisių pažeidimai. Skunde pateikiami teiginiai, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia pavojus ir nėra galimybės gauti valstybės pagalbos, yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Migracijos departamento surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) savaime neįrodo, kad, grįžus atgal į kilmės valstybę, pareiškėjui grėstų asmeninio pobūdžio pavojus, nes jis yra krikščionis ir priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, ar kad kilmės valstybė negalėtų užtikrinti pareiškėjo apsaugos nuo nevalstybinių subjektų veiksmų. Migracijos departamente individualus pareiškėjo situacijos tyrimas ir vertinimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas S. B. L. ir jo atstovas advokatas Paulius Vinkleris (2013 m. rugpjūčio 26 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. (15/1-3)6K-396 (b. l. 6–8); 2014 m. gegužės 12 d. advokato orderis, serija LA Nr. 349709 (b. l. 41)) rėmėsi pareiškėjo skunde pateiktais argumentais ir prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 51-63).

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Asta Vitėnienė (2013 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 3K-19 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei Astai Vitėnienei“ (b. l. 32, 42, 49)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nes norėtų tęsti mokslą, turėti laikiną gyvenamąją vietą, galimybę patenkinti būtiniausius poreikius, taip pat nurodė, kad mokytis kalbos pareiškėjui yra neatidėliotinos svarbos dalykas, kad nerimauja dėl gyvenimo sąlygų, tai yra vienas iš aktualių ir spręstinų klausimų (asmens byla Nr. GIN 0004 (b. l. 2, vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 2A))).

2. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu 2013 m. rugpjūčio 15 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (21/20)-52RN-14(RN) (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 3–11))), be kita ko, nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), katalikas, gimtoji kalba – prancūzų, taip pat moka anglų kalbą, rusų kalbą – minimaliai; politinėms organizacijoms nepriklauso, neturi karinės patirties; išsilavinimas – aukštasis, profesija – elektronikos inžinierius, nuosavo verslo neturi; kilmės valstybėse ir tranzito valstybėse dėl teisės pažeidimų nebaustas; iš kilmės valstybės išvyko 2012 m. lapkričio 19 d. į (duomenys neskelbtini) (skrido lėktuvu), tikslas – studijuoti (duomenys neskelbtini); už studijas sumokėjo tėvai (iš dėdės sužinojo, kad jie mirė), pats už studijas neišgali susimokėti; asmens dokumentų neturi ((duomenys neskelbtini) piliečio pasą sudraskė); paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Lietuvą pasirinko dėl žmogaus teisių apsaugos, į Lietuvą 2013 m. rugpjūčio 15 d. atvyko traukiniu iš (duomenys neskelbtini), siekdamas gauti prieglobstį (sieną kirto 3.00 val. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) pasieniečiai klausė, ar jis turi Lietuvos vizą, jis atsakė, kad turi (duomenys neskelbtini) studento kortelę, kuri yra prancūzų kalba, (duomenys neskelbtini) pasieniečiai pagalvojo, kad tai leidimas gyventi Šengeno erdvėje; užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nesikreipė; į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes yra katalikas, o jo regione musulmonai užpuldinėja katalikus, taigi, negalėtų ramiai gyventi.

Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole Nr. (21/20)-52RN-14(RN) (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 3–11)), pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su prieglobsčio prašytojo teisėmis, nurodytomis 3 punkte: teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (3.1 punktas), teise naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis (3.2 punktas), teise nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas (3.3 punktas), teise kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti (3.4 punktas), taip pat pareigomis, nurodytomis 4 punkte, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 punktas), vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas (4.2 punktas), kartu su prieglobsčio prašymu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 punktas). Pareiškėjas taip pat pasirašytinai patvirtino, jog prieglobsčio prašytojo pirminė apklausa atlikta anglų kalba, kad prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas perskaitytas pareiškėjui suprantama anglų kalba ir surašytas teisingai (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (21/20)-52RN-14(RN) (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 3–11))).

3. Pareiškėjas prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo metu 2013 m. spalio 25 d. (prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio protokolas (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 20–26)), be kita ko, nurodė, jog: 2012 m. lapkričio 19 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl dviejų priežasčių; jis draugavo su mergina musulmone, priklausiusia genčiai, kuri yra dauguma (duomenys neskelbtini), o jis priklausė genčiai, kuri (duomenys neskelbtini) yra mažuma ir išpažįsta krikščionybę, taigi, merginos šeima nenorėjo šios draugystės; mergina paskutiniame universiteto kurse (kartu mokėsi) pastojo, baigusi mokslus grįžo namo (jie gyveno kaimynystėje), motina liepė daryti abortą; pareiškėjas mokslus baigė 2012 m. kovo 31 d.; jis turėjo vykti į stažuotę vienoje bendrovėje, todėl išvyko iš namų; po aborto (jie (duomenys neskelbtini)nelegalūs, laikomi nusikaltimu) mergina susirgo, apie ligą pareiškėjui jo tėvai pranešė telefonu, taip pat nurodė, kad merginos tėvai dėl jos ligos kaltina pareiškėją; pareiškėjui grįžus namo, mergina mirė 2012 m. rugpjūčio 3 d., jos motina kaltino pareiškėją, reikalavo sumokėti pinigus, grasino nužudyti; pareiškėjo tėvas parašė pareiškimą policijoje dėl sūnaus kaltinimo, o policijos iškviesti merginos tėvai kreipėsi į imamą, kuris atvyko į policiją spręsti problemos; pareiškėjo tėvas atsiėmė pareiškimą, imamo pakviestos abi šeimos susitaikė, tačiau po 2 savaičių pareiškėją partrenkė motociklas ir sužalojo, tėvas nuvežė pareiškėją į ligoninę (2012 m. spalio 3 d.), pasveikus liepė likti sostinėje, namo negrįžti, nes galvojo, kad minėtas įvykis – kerštas; pareiškėjas liko gyventi sostinėje, tačiau kartą po darbo jį užpuolė 4 asmenys ir sumušė, dėl to pareiškėjo motina nuėjo pas merginos šeimą, merginos broliai pasakė, kad kol pareiškėjas gyvas, jie nenurims, visur jį ras; tėvas nusprendė pareiškėją išsiųsti iš šalies studijuoti (duomenys neskelbtini); pareiškėjas dėl užpuolimo ir grasinimų nesikreipė šį policiją, nes nemanė, kad jį užpuolė, neturėjo jokių įrodymų, taip pat nepastiki policija, be to, krikščionis turi mažiau teisių, todėl mažai tikėtina, kad policija jį apgins nuo musulmonų persekiojimo; gyvenimą (duomenys neskelbtini) finansavo tėvas, su kuriuo dažnai susiskambindavo, tačiau 2013 m. liepos 18 d. paskambinęs dėdė pranešė, kad (duomenys neskelbtini) regione įvyko riaušės tarp krikščionių ir musulmonų, sugriauti krikščionių namai, pareiškėjo tėvų namai taip pat sugriauti, dėdė pareiškėjo tėvų nerado; apie minėtus įvykius pareiškėjas smulkesnę informaciją rado internete; pareiškėjas iki šiol nieko nežino apie tėvus; pareiškėjas, neturėdamas lėšų gyvenimui, nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes, turėdamas studento vizą, šioje šalyje dirbti negalėjo; pareiškėjas negalėjo susimokėti už mokslą, todėl jo viza nebūtų pratęsta ir jis būtų išsiųstas į (duomenys neskelbtini); į (duomenys neskelbtini) negali grįžti dėl pavojaus gyvybei (dėl keršto ir paskutinių įvykių šalyje tarp krikščionių ir musulmonų); prieglobsčio (duomenys neskelbtini) neprašė, nes nežinojo, kad šioje šalyje galima prašyti prieglobsčio; į Lietuvą atvyko, nes pažįstamas asmuo (duomenys neskelbtini) sakė galįs padėti atvykti į Lietuvą, kuri yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje pareiškėjas gali prašyti prieglobsčio, kuri padės išspręsti jo problemas.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 25 d. prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 20–26))), pasirašytinai patvirtino, kad yra susipažinęs su prieglobsčio prašytojo teisėmis, nurodytomis 3 punkte, be kita ko: teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba (3.1 punktas), tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu (3.2 punktas), teise naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis (3.3 punktas), teise nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas (3.4 punktas), teise kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti (3.7 punktas), taip pat pareigomis, nurodytomis 4 punkte, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų (4.1 punktas), vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas prieglobsčio prašytojo pareigas (4.2 punktas), prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu patiekti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prieglobsčio prašymo motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių (4.4 punktas). Pareiškėjas taip pat pasirašytinai patvirtino, jog prieglobsčio prašytojo apklausa atlikta prancūzų kalba, kad prieglobsčio prašytojo apklausos protokolas perskaitytas pareiškėjui suprantama prancūzų kalba ir surašytas teisingai (prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokolas (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 20–26))).

Rezoliucinė dalis

4. Migracijos departamento direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 136, 137 ir 138 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 65, 76.4 ir 79 punktais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakyme Nr. 1V-429 Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (2012 m. gegužės 15 d. redakcija) 5, 48 ir 55.2 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacines sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006) 24 straipsniu, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus išvada „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, 2014 m. vasario 17 d. sprendime Nr. (15/6-12)12PR-25 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10–12, 18–20; asmens byla Nr. GIN 0004 (b. l. 51–53, 54–56)) nusprendė:

„1. Nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso, nes Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar S. B. L. atitinka Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) nustatytą pabėgėlio sąvoką, įtvirtintą Įstatymo 86 straipsnyje, nustatė, kad S. B. L. nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp jo padėties ir Konvencijos priežasčių, t. y. būtent rasės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Nebuvo nustatyta ir jokių netiesioginių įrodymų siekiant reikalaujamo priežastinio ryšio nustatymo. Kitaip tariant, pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) S. B. L. grėstų persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija (krikščionis), tautybe ((duomenys neskelbtini) etninė grupė), priklausymu tam tikrai socialiniai grupei ar politiniais įsitikinimais (S. B. L. politinėms organizacijoms nepriklauso), nėra. Jei, S. B. L. nuomone, jam grėsė ar galėjo grėsti pavojus iš jo buvusios merginos šeimos pusės, jis galėjo ir turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas. Vien tik S. B. L. suvokimas, įsitikinimai yra tik jo subjektyvi nuomonė ir neįrodo, kad jam nebūtų suteikta pagalba. Kadangi S. B. L. nesikreipė nei į (duomenys neskelbtini) policiją, net į jokias kitas valdžios įstaigas, konstatuotina, kad jis tinkamai neinformavo atitinkamų valstybės institucijų ir todėl nėra pagrindo teigti, kad S. B. L. kilmės valstybė negali užtikrinti jo apsaugos nuo nevalstybinių subjektų veiksmų, t. y., kad kilmės šalyje jis negalėtų gauti valstybės apsaugos nuo jam tariamai gresiančio pavojaus. Taip pat S. B. L. baimė grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) musulmonai persekioja krikščionis, yra visiškai nepagrįsta, nes prieglobsčio prašytojo nurodyti įvykiai yra etninio pobūdžio, o ne religinio, todėl S. B. L. gresiantį pavojų bei baimės grįžti į kilmės šalį pagrįstumą reikėtų vertinti atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Tariamos diskriminacijos apraiškos dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei S. B. L. atžvilgiu nesuponuoja nuomonės, kad visiems (duomenys neskelbtini) atstovams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), turi būti suteiktas pabėgėlio statusas, t. y. šiuo atveju vien tik to fakto, kad asmuo priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei ir atvyko iš (duomenys neskelbtini), neužtenka, kad jo prašymas atitiktų Įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Prieglobsčio prašytojas turi įrodyti, kad jis jaučia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl jo priklausymo etninei grupei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati savaime diskriminacija nėra pakankama, kad būtų galima šiuo pagrindu pripažinti asmenį pabėgėliu. Turi būti daromas skirtumas tarp žmogaus teisių pažeidimo ir persekiojimo, nes ne kiekvienas žmogaus teisių pažeidimas prilygsta persekiojimui, t. y. asmenys, su kuriais elgiamasi skirtingai, nebūtinai yra persekiojimo aukos. Didesni ar mažesni elgesio su įvairiomis grupėmis skirtumai egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. Taigi diskriminacija prilygsta persekiojimui tik tam tikromis aplinkybėmis, t. y. jei diskriminacinės priemonės lemia asmeniui iš esmės pragaištingus padarinius. Įvertinus visą S. B. L. asmens byloje esančią informaciją, konstatuotina, kad 2013 m. liepos mėn. įvykęs konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) etninių grupių nelaikytinas patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamiems (duomenys neskelbtini) etinės grupės atstovams, tarp jų ir S. B. L., gresia diskriminacinio pobūdžio persekiojimas, kuris kiltų dėl jų priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Tokiu atveju darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojo baimė grįžti atgal į kilmės valstybę dėl tariamo diskriminacinio pobūdžio persekiojimo, nukreipto prieš (duomenys neskelbtini) etninę grupę (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrista.

2. Nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių minėto asmens atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgtam į Migracijos departamento surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei S. B. L. bylos faktinę medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiaunai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas. Taip pat S. B. L. nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su juo tiesiogiai susijusių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šiuo metu prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) asmeniškai galėtų grėsti veiksmai, kurie sudarytų sąlygas jo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, išvardintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Dalyje dėl pabėgėlio statuso nesuteikimo S. B. L. konstatuota, kad S. B. L. nurodyti išvykimo iš kilmės valstybės motyvai – jo tariama baimė patirti kerštą iš buvusios merginos šeimos bei tai, kad jo gyvenamojoje vietoje musulmonai užpuldinėja krikščionis – nelaikytini patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

3. Įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesuteikimo, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

4. Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 19877/2006 24 straipsnį dvejus metus nuo išsiuntimo dienos.

6. Informuoti (duomenys neskelbtini) pilietį S. B. L., gim. (duomenys neskelbtini), apie teisę apskųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.“

5. Sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-25 priėmimo pagrindas – Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. vasario 17 d. išvada Nr. (15/6-12)13PR-25RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 41–50)).

6. Pareiškėjas su sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-25, sprendimą išvertus į prancūzų kalbą, pasirašytinai supažindintas 2014 m. vasario 19 d. (sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-25 (b. l. 10–12, 18–20); asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 54–56)).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. L. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-25 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10–12, 18–20) yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamo sprendimo argumentai nurodyti ne tik pačiame sprendime, bet ir Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2014 m. vasario 17 d. išvadoje Nr. (15/6-12)13PR-25RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 41–50)), kuri yra skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Taigi, teismas turi įvertinti tiek pareiškėjo skundo argumentus, grindžiamus, be kita ko, teisme pateiktais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, tiek skundžiamo sprendimo argumentus.

2. Pareiškėjo manymu, jam turėtų būti suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga, būtent dėl to, kad: jį persekiojo pareiškėjo buvusios draugės šeima, jos nariai; (duomenys neskelbtini), kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai, yra persekiojami kitokio tikėjimo asmenys, taip pat etninių mažumų gyventojai, o pareiškėjas yra katalikas, priklausantis (duomenys neskelbtini) etninei grupei.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnyje; pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

2.1. Pareiškėjo buvusios draugės šeimos narių persekiojo pareiškėją ne (duomenys neskelbtini) valstybės, jos institucijų ir / ar pareigūnų vardu. Be to, minėtas persekiojimas nėra atliekamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. (duomenys neskelbtini) teritorija yra pakankamai didelė ((duomenys neskelbtini) km²), kad pareiškėjas persikeltų ir pasislėptų nuo savo buvusios draugės šeimos narių persekiojimo. Būtent todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, o šios skundžiamo sprendimo dalies nėra pagrindo naikinti.

2.2. Antroji pareiškėjo argumentų grupė yra ta, jog (duomenys neskelbtini), kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai, yra persekiojami kitokio tikėjimo asmenys, taip pat etninių mažumų gyventojai, o pareiškėjas yra katalikas, priklausantis (duomenys neskelbtini) etninei grupei. Taigi, pareiškėjas labai bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjas nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl jo buvusios draugės šeimos narių vykdomo persekiojimo dar 2012 m. lapkričio 19 d. (prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas Nr. (21/20)-52RN-14(RN) (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 3–11)), taip pat prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio protokolas (asmens byla GIN Nr. 0004 (b. l. 20–26))), todėl jo nurodomi 2013 m. liepos mėn. įvykę baisumai (b. l. 51–63) niekaip nesusiję su jo asmeniu. Be to, (duomenys neskelbtini) nėra paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punktas ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-25 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. L. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ nėra jokio teisinio pagrindo, tai pat negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.