Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareikštų reikalavimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas B. S. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, kad pareiškėjo tėvas E. S. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

4. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, 2024 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti, jog pareiškėjo tėvas E. S. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs į Pietų Afriką 1924 m. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje apibrėžta tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

5. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

6. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

7. Pareiškėjo nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su šiomis kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar pareiškėjo tėvas E. S. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ir antra, ar tuo atveju, jeigu E. S. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ar Lietuvos Respublikos pilietybę jis turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo B. S. gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvas yra E. S., gimęs Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) amžiaus. Pietų Afrikos Sąjungos 1930 m. rugsėjo 27 d. išduotame natūralizacijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie savininką dalyje pažymėta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos pilietis. Liudijime taip pat įrašyta, kad E. S. tėvai – Lietuvos piliečiai B. L. S. ir S. W.. Įrašai, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), atlikti ir 1990 m. pranešime apie mirtį. Be to, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad E. S. užpildė Yad Vashem Holokausto centro liudijimus, kuriuose nurodė, jog jo tėvai buvo B. L. S. ir S. S., gyvenę Kvėdarnoje (liudijimuose, kaip galima spręsti iš pareiškėjo paaiškinimų, Kvėdarna įrašyta hebrajiškai kaip Chiedan).

9. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. birželio 11 d., Kauno regioninio valstybės archyvo 2021 m. rugpjūčio 13 d., 2022 m. balandžio 27 d. raštai patvirtina, kad archyvuose nėra dokumentų apie E. S. gyvenimą Lietuvoje ir pilietybę. Prie Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. vasario 9 d. rašto pridėti Tauragės apskrities viršininko archyviniame fonde rasti dokumentai įrodo, kad L. Š., Š. Š., L. Š., gyvenusiems Kvėdarnoje, buvo išduoti dokumentai užsienio pasams gauti. Be to, fonde rastas ir B. L. Š., gyvenusio Kvėdarnoje, prašymas Tauragės apskrities viršininkui vizuoti sūnaus L. Š. prašymą dėl užsienio paso išdavimo. Pareiškėjas taip pat pateikė L. Š. 1921 m. gegužės 4 d. išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą. Viza, uždėta ant paso, įrodo, kad L. Š. išvyko iš Lietuvos į Pietų Afriką.

10. Nurodyti duomenys neabejotinai patvirtina, kad E. S. gimimo vietoje – Kvėdarnoje, Lietuvoje, gyveno B. L. Š. ir Š. Š.. B. L. Š. turėjo sūnų L. Š.. Š. Š. ir L. Š. buvo išduoti Lietuvos Respublikos užsienio pasai. Taigi jie buvo Lietuvos piliečiai. E. S. natūralizacijos liudijimo, pranešimo apie mirtį įrašai, taip pat Yad Vashem liudijimuose įrašyti duomenys yra neprieštaringi ir nuoseklūs dėl to, kad E. S. tėvai buvo B. L. S. ir S. W., gyvenę Kvėdarnoje. Nurodytų duomenų sąryšiai suponuoja, kad B. L. S. Lietuvoje turėjo būti žinomas kaip B. L. Š., o S. W. kaip Š. Š.. Aplinkybė, kad S. pavardė nurodyta W., o ne S., paaiškinama pareiškėjo nurodytais faktais, jog Pietų Afrikoje įprasta dokumentuose įrašyti mergautinę dokumento savininko mamos pavardę.

11. Be to, nustatyta, kad keleivių, 1924 m. spalio 9 d. vykusių laivu „Grantully Castle“ iš Londono į Pietų Afriką, sąraše atlikti įrašai, jog laivu vyko (duomenys neskelbtini) amžiaus Lietuvos pilietis E. S.. Nurodytas sąrašas yra skaitmeninė dokumento kopija, kuri nėra legalizuota ar patvirtinta pažyma. Tačiau nėra objektyvaus pagrindo abejoti sąrašo autentiškumu ir tikrumu (CPK 202 straipsnis). Migracijos departamentas nenurodė duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti keleivių sąrašo įrodomąja galia. Sąraše nėra taisymų ar kitų žymėjimų, kurie galėtų kelti abejonių turinio realumu. Be to, laivo „Grantully Castle“ keleivių sąrašo duomenų patikimumą papildomai patvirtina pareiškėjo pateikti išrašai iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės. Šioje bazėje fiksuota informacija, kad E. S. į Pietų Afriką atvyko 1924 m. spalio 9 d. laivu „Grantully Castle“. Išrašas iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės pagal savo pobūdį yra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Prielaidų, kurios sudarytų pagrindą abejoti nurodyto išrašo patikimumu, nenustatyta.

12. Nėra pagrindo laikyti, kad E. S., prieš išvykdamas iš Lietuvos, galėjo turėti ne Lietuvos pilietybę ar iš Lietuvos išvykti neturėdamas Lietuvos piliečio paso. Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punktus E. S. turėjo būti pripažįstamas Lietuvos piliečiu dėl to, kad jo tėvai ir jis pats iki išvyko į Pietų Afriką gyveno Lietuvoje (CPK 185 straipsnis).

13. Apibendrinant nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjo pateiktuose įrodymuose fiksuoti tiesioginiai ir netiesioginiai duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Tai yra, E. S. gimė (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo Lietuvoje gyvenę B. L. Š. ir Š. Š.. E. S., sulaukęs pilnametystės, iš Lietuvos išvyko į Pietų Afriką. Faktą, kad prieš išvykdymas į Pietų Afriką, E. S. turėjo būti Lietuvos piliečiu, įrodo ne tik aplinkybė, kad piliečiai buvo jo tėvai, bet ir laivo „Grantully Castle“ keleivių sąrašas, 1930 m. rugsėjo 27 d. natūralizacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo, jo tėvų, brolio vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose skirtumai tikėtinai nulemti arba klaidų, arba rašymo (perrašymo) ypatybių. Vardo ir pavardės rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti suabsoliutinti.

14. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo B. S. tėvas E. S. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo B. S. tėvas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.