Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. J. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės apribojimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo G. Š. priteistas G. J. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimas, o kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusiojo G. J. naudai priteistos 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. Š. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 19 val. 30 min. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Joniškio r., Skaistgirio mstl., (duomenys neskelbtini), kieme pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia vieną kartą kumščiu smogė G. J. į veidą, nuo smūgio pastarajam atsitrenkus į stulpą, savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. J. odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairėje alkūnėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu rodė nepagarbą aplinkai, aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo klausimus, netinkamai taikė teisės normas ir kriterijus, kuriais remiantis baudžiamojoje byloje priteisiamos advokato pagalbos išlaidos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, nenurodė esminių neturtinės žalos nustatymo motyvų ir tinkamai nenustatė jos kriterijų.

Pasak nukentėjusiojo atstovės, teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo jaustą stiprų fizinį skausmą, kuris konstatuotas 2015-04-14 – 2016-02-19 Ekspertizės akte Nr. PEGK 5(93)2016 (01) išvadų 10 p., neatsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą pažeminimą artimiausių kaimynų akivaizdoje, sumenkintą reputaciją, sumažėjusias bendravimo galimybes ir gėdą, o taip pat visiškai neįvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės: byloje esantys dokumentai patvirtina, jog G. J. sveikatos būklė yra itin sudėtinga dėl jam diagnozuotų ligų, susirgimų (pirminės arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ligos, krūtinės anginos, širdies vainikines arterijos stenozės, širdies nepakankamumo, organinės depresijos, organinio asmenybes sutrikimo), 2016-03-24 Šiaulių r. PSPC pažyma rodo, kad G. J. yra labai jautrus, blogai miega, nedidelio krūvio, streso metu jam spaudžia širdies plote, kyla arterinis kraujo spaudimas, nukentėjusiajam rekomenduojama vengti streso, didelių emocinių išgyvenimų – gydytojų yra konstatuota, kad bet koks stresas, neigiamos emocinės reakcijos gali pabloginti G. J. psichinę būseną, sukelti kardiologines patologijos paūmėjimą. Dėl to, teigiama, kad teismas neatsižvelgė į padarinius, kuriuose dėl nusikaltimo patyrė nukentėjusysis – nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis nėra kaltas dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, buvusios iki nusikalstamos veikos padarymo, akivaizdu yra tai, jog nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas sukėlė papildomų neigiamų neturtinių padarinių – ne tik objektyviai užfiksuotus sužalojimus, sveikatos sutrikdymą, bet ir kitus padarinius, kuriuos įstatymo leidėjas nurodo esant neturtinės žalos vertinimo kriterijais.

Be to, skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, atsižvelgė į nukentėjusiojo ir kaltininko turtinę padėtį. Pažymima, kad nukentėjusysis yra pensininkas, jo kas mėnesį gaunamas pajamos sudaro tik 171,96 Eur pensija, jos didelė dalis išleidžiama kelionėms į gydymo įstaigas, nekompensuojamiems ar iš dalies kompensuojamiems vaistams įsigyti, o nuteistasis yra jaunas, darbingas asmuo, kuris deklaruoja neketinantis dirbti Lietuvoje, todėl nedirbantis.

Taip pat skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007), tačiau į šį kriterijų teismas taip pat neatsižvelgė.

Apeliaciniame skunde reiškiama nuomonė, kad teismas nepagrįstai sumažino advokato pagalbos išlaidas, kurias nukentėjusysis ir civilinis ieškovas patyrė šioje byloje. Teigiama, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo teisių apimties ir nepagrįstai jas susiaurino, nustatydamas, jog nukentėjusysis neturi teisės reikalauti apmokėti už konsultavimą ir už privalomą bei būtiną teisinį bendravimą su teisines paslaugas teikiančiu advokatu dėl civilinio ieškinio parengimo, dėl teisinių galimybių ir teisinės gynybos priemonių išaiškinimo dėl visų būtinų nukentėjusiojo teisėms apginti įrodymų, duomenų rinkimo sąlygų ir pateikimo baudžiamojoje byloje galimybių.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįsti yra teismo teiginiai apie tai, jog G. J. prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, o taip pat visiškai niekuo nepagrįstas teismo sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje. Pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju nukentėjusysis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK normomis.

Skunde nurodoma, kad įstatymo leidėjas nustatė kriterijų, kuriuo remiantis gali būti mažinamos advokato pagalbos išlaidos – teismas tai gali daryti, atsižvelgdamas i nuteistojo turtinę padėtį. Teigiama, kad teismas nustatė nuteistojo turtinę padėtį ir jos galimo pablogėjimo priežastis – paties kaltinamojo kaltę. Nežiūrint to, kad kaltinamasis teigė apie blogą savo turtinę padėtį, jis pats naudojosi byloje ne valstybės garantuojama teisine pagalba, bet savo pasirinkto samdomo advokato pagalba, todėl nepateisinamas, nelogiškas ir neteisėtas yra nurodymas nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui rinktis valstybės garantuojamą pagalbą, o ne laisvai pasirinkti pageidaujamą advokatą iš praktikuojančių advokatų tarpo, priešingu atveju grasinant neteisėtomis materialinėmis sankcijomis ir jas taikant – be teisėto pagrindo (nesant atitinkamos teisės normos) sumažinant advokato darbo apmokėjimo išlaidas.

Pasak nukentėjusiojo atstovės, sprendžiant dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidų advokato pagalbai, teismas nepagrįstai nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo" pakeitimo", kuris 2015 m. kovo 16 d. Raštu Nr. 141 patvirtintas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko), bet vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 645 redakcija), kuriuo patvirtintos „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės“. Pažymima, kad nukentėjusysis nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba ir nesikreipė dėl valstybės finansuojamo advokato, todėl advokato pagalbos išlaidos negali būti skaičiuojamas pagal teismo nurodomą formulę. Akcentuojama, kad advokatui mokėtinos už teisines paslaugas sumos dydis nustatomas advokato ir kliento, kuriam teikiamos paslaugos, susitarimu ir šio dydžio niekas neriboja, tačiau reikalavimui priteisti šias išlaidas iš kito proceso dalyvio taikytinas išlaidų dydžio pagrįstumo kriterijus, nes teismas negali pateisinti nepagrįsto išlaidavimo, jeigu toks butų nustatytas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal minėtas Rekomendacijas, kuriomis remiamasi tiek civiliniam, tiek ir baudžiamajame procese nukentėjusiojo patirtos advokato pagalbos išlaidos ne tik neviršija minėtose Rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių, bet siekia maždaug jų vidurkį: pvz., Rekomendacijų 8.2 p. numatytas maksimalus civilinio ieškinio parengimo dydis sudaro 1782,50 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.), viena atstovavimo teisme ar kitose institucijose (pvz., ikiteisminiame tyrime) valanda - nuo 69,90 Eur/val. (ikiteisminio tyrimo metu 2015 m.) iki 73,51 Eur/val. (2016 m. pirmasis ketvirtis).

Apibendrinant pažymima, kad nukentėjusiam G. J., kuris neturi teisinio išsilavinimo ir reikiamų žinių savo teisėms apginti, žala atsirado ne dėl jo paties kokių nors neteisėtų ar neleistinų veiksmų, o tik dėl nuteistojo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusysis turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo G. Š. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino G. Š. kaltu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir atitinkamai kvalifikavo jo padarytą veiką pagal BK 284 str. 1 d. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. atstovė apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, G. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo dalyse. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 2 d.).

Be kita ko, apeliaciniu skundu kreipiamas dėmesys teismo nustatytą G. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo atstovės manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes ikiteisminio tyrimo metu G. Š. kaltės nepripažino, o apgailestavimą teisminio bylos nagrinėjimo metu deklaravo tik paveiktas neginčijamų įrodymų. Kolegija nesutinka su tokia argumentacija ir pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Š. buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų nusikalstamų veikų, padarytų idealiojoje sutaptyje – BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. (1 t., 117 b. l.), vėliau, teisminio bylos nagrinėjimo metu, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą G. Š. (2 t., 45 b. l.), kvalifikuojant pastarojo veiką tik pagal BK 284 str. 1 d. Teisiamajame posėdyje apklausiamas nuteistasis pripažino savo kaltę, iš esmės nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam visą turtinę žalą (2 t., 47; 49–57 b. l.). Nebūtų logiška ir protinga reikalauti asmens kaltės pripažinimo dėl bet kokių, net ir nepagrįstų kaltinimų. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pagrįstai nustatytos G. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl naikinti ją, kaip siūloma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio

Pirmiausia pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusysis G. J. savo civiliniame ieškinyje ir teisiamųjų posėdžių metu tvirtino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl G. Š. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl sužalojimų, padarytų jo sveikatai viešosios tvarkos pažeidimo metu ir dėl kilusių paskesnių negatyvių padarinių. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiajam, įvertino tai, kad nukentėjusiajam G. J. dėl tyčinių smurtinių nuteistojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kt. reikšmingas aplinkybes (kad sužalojimas buvo padarytas vienu smūgiu, kaimynų akivaizdoje), kad dėl nusikalstamų G. Š. veiksmų nukentėjusiajam pakilo kraujospūdis, jis vieną dieną praleido ligoninėje, buvo nubrozdintas veidas, kurį laiką buvo sutrikdyta įprasta nukentėjusiojo gyvenimo eiga, tačiau ekspertų taip pat nustatyta (2 t., 27-30 b. l.), kad G. J. po 2014-05-06 patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių nėra. Dėl patirtų sužalojimų ir negatyvių išgyvenimų nukentėjusysis iš pradžių prašė 10000 Lt (2896 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, tiesa, teisminio bylos nagrinėjimo metu, G. J. sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos sumą iki 2000 Eur. Joniškio rajono apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros, laikė pakankamą 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pritaria tokiam sprendimui, kartu pažymėdama, kad 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas tokio pobūdžio bylose, kaip reikalaujama apeliaciniame skunde, kai asmeniui nežymiai sutrikdoma sveikata ir liekamieji reiškiniai nenustatyti, neatitinka teismų praktikos. Iš tikrųjų, įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Taigi, neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Kita vertus, teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis jais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos nukentėjusiojo G. J. sveikatos problemos, neįgalumas ir kiti padariniai, nurodyti Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro rašte (2 t., 76 b. l.), nėra susiję su šia byla ir G. Š. kaltais veiksmais, kurie jam inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu, todėl plačiau šioje nutartyje neaptarinėtini, nes įtakos sprendimui dėl neturtinės žalos dydžio, konkrečiu atveju, neturi.

Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam G. J. teismo nustatyta atlygintina neturtinės žalos suma – 500 Eur, yra teisinga, atitinkanti protingumo kriterijus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą. Priteisiant neturtinę žalą, apylinkės teismas vadovavosi CK 1.5 str. nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, kas leido teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį ir galimybes atlyginti didesnę neturtinės žalos sumą. Pirmiausia, iš skundžiamo nuosprendžio, kurio turinys atstovei žinomas, turinio matyti, kad teismui buvo žinomos aplinkybės, susijusios su G. Š. turtine padėtimi (nedirba, oficialių pajamų neturi, turto savo vardu neturi), jo galimybėmis atlyginti žalą, kad užtikrinti nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju nėra pagrindo šių duomenų svarstyti iš naujo ir (ar) vertinti kitaip.

Dėl proceso išlaidų

Apeliaciniu skundu prašoma priteisti iš nuteistojo visas nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas, tai yra už advokato paslaugas sumokėtą sumą pinigų – 1261,58 Eur, kurią patvirtina bylos duomenys (1 t., 41–42; 156 b. l.).

Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Konkrečioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje sumokėjo atstovei advokatei 1261,58 Eur už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinų proceso išlaidų, pagrįstai išanalizavo byloje esančius dokumentus ir įvertino advokatės J. Grigaliūnienės atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimtį, konstatuodamas, kad nukentėjusiojo atstovė dalyvavo 2014-08-28 akistatose (1 t., 10–13), kuri truko 1 val. 20 min., 2014-06-20 ir 2014-09-10 susipažino su bylos medžiaga (1 t., 70, 126 b. l.), rašė paklausimus gydymo įstaigoms dėl G. J. sveikatos būklės, paklausimą VĮ „Regitra“ (1 t., 26, 31, 34 b. l.), parengė civilinį ieškinį (1 t., 15–20 b. l.), surašė 2014-07-21 prašymą ikiteisminio tyrimo įstaigai (1 t., 81 b. l.), kad byla buvo išnagrinėta per du posėdžius, kurių bendra trukmė 3 valandos.

Kolegijos nuomone, tokia honoraro suma (1261,58 Eur) advokatei už nukentėjusiojo atstovavimą ir dokumentų surašymą nesudėtingoje ir mažos apimties byloje, kurioje kaltinamas vienas savo kaltę pripažįstantis asmuo įvykdęs vieną nesunkų nusikaltimą, yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir pan., darytina išvada, kad G. J. už teisinę pagalbą sumokėti honorarai advokatei neatitinka proporcingumo kriterijaus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiojo prašomų priteisti proceso išlaidų – apmokėjimo už advokato paslaugas išlaidų, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1372 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje. Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepakankamai dėmesingai įvertino pakankamai mažas nukentėjusiojo gaunamas pajamas (171,96 Eur pensija), daugiau dėmesio skirdamas kaltininko blogai turtinei padėčiai, kuriai negali būti teikiamas prioritetas konkrečiu atveju.

Taigi, kolegija, atsižvelgusi į išvardintas aplinkybes, nuteistojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, į G. J. sumokėtą pinigų sumą advokatei, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, tačiau ir pirmosios instancijos teismo iš G. Š. priteista proceso išlaidų suma nukentėjusiajam yra nepakankama. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, kad atskirai už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteisti proceso išlaidų neprašoma, ši suma padidintina iki 800 Eur, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti ir iš G. Š. nukentėjusiajam G. J. priteistas proceso išlaidas, turėtas atstovės advokatės paslaugoms apmokėti, padidinti iki 800 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.