- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- ATP-320-519/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00262-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimo, kuria L. D. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 3 d. - 4500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
- pagal LR ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir apskirta galutinė subendrinta nuobauda - 4500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka grąžinti teisėtam savininkui L. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskr. VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyris 2012 m. sausio 29 d. L. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-1401762-12 už tai, kad jis 2012 m. sausio 29 d. apie 18⁵⁵ val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudęs stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiais veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – K.E.T.) 9, 14, 132 ir 231.1 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimu L. D. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal LR ATPK 127 str. 3 d. – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; - pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; vadovaujantis LR ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta L. D. galutinė subendrinta nuobauda – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. D. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis 2012 m. sausio 29 d. dėl girtumo neprisiminė kaip ir kelintą valandą grįžo namo, tai užfiksuota jo pirminėje apklausoje. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas D. R. parodė, kad 19 val. jis buvo orientuotas, bendravo, davė parodymus, tačiau papildomoje apklausoje teigė, jog jis buvo apklausiamas jau išblaivėjęs, praėjus po įvykio penkioms valandoms, todėl, jo nuomone, jis dėl girtumo apie įvykį negalėjo būti apklausiamas bei negalėjo pasakyti kas vairavo automobilį.
Taip pat atkreipė dėmesį į liudytojo R. P. parodymus, kad eismo įvykio metu buvo tamsoka, tačiau įžiūrėjo, jog net už 100 metrų stovintis vyras yra su akiniais, į liudytojo E. N. parodymus, jog jį jau ne kartą matė, gali tiksliai atpažinti, tačiau teisme suabejojo ar tai tikrai buvo jis. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas akcentuodamas, jog K. Z. yra jo draugas, jo parodymus vertintino kritiškai, tačiau neatsižvelgė į R. P. ir E. N. tarpusavio santykius, t. y. jog jie kolegos, abu suinteresuoti proceso baigtimi, greitesniu automobiliui padarytos turtinės žalos atlyginimu, bei jų veiksmų pateisinimu, kurie galimai galėjo įtakoti patį eismo įvykį.
Pažymėjo, kad jis pats išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes teismui pranešė kas vairavo automobilį, jog K. Z. nei policijoje, nei teisme neneigė padaręs pažeidimą, išdėstė eismo įvykio aplinkybes, kurios neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas nutarime nesiremia K. Z. parodymais, nepasisako apie jų netikrumą (melagingi), be to, jų niekas nepaneigė.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertino šališkai, nes nutarime nurodyta, jog anksčiau jis baustas administracine tvarka už K.E.T. pažeidimus net 16 kartų, nors ši aplinkybė vertinant padarytą veiką, neturėjo turėti jokios reikšmės, neturėjo būti minima, kadangi remiantis LR ATPK 36 str. nuostatomis, už ankstesnius (išskyrus 2 galiojančias nuobaudas) pažeidimus jis turi būti laikomas kaip asmuo, kuriam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir nuobaudą skyrė nepagrįstai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
L. D. apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
LR ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą neblaivaus (girto) asmens, ir sankcijoje už tai skirtina bauda vairuotojams nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
LR ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant K.E.T, ir sankcijoje už tai skirtina bauda nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
LR ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą.
ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 str.)
LR ATPK 284 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bei turės reikšmę bylai teisingai išspręsti, t. y. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad L. D. sulaikomas 2012 m. sausio 29 d. 18⁵⁵ val., į policijos komisariatą ATP protokolui surašyti pristatytas 19²⁰ val. (10 b. l.), L. D. girtumas 1,56 promilės nustatytas 19²³ val. (5 b. l.) (administracinėje byloje dėl šio fakto ginčo nėra), asmens veido atvaizdo duomenys pateikti iš gyventojų registro ir gauti 19²⁴val. (5 b.l.), L. D. į laikino sulaikymo patalpą uždarytas 19³⁰ val. (10 b. l.) Apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliacinio skundo argumentą dėl pirminės apklausos, pažymi, jog nuo L. D. pristatymo į policijos komisariatą iki jo uždarymo į laikino sulaikymo patalpą praėjo 10 minučių laiko tarpas, kurio metu pareigūnai nustatė asmens tapatybę, patikrino jo blaivumą, surašė laikino sulaikymo protokolą, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą (11b. l.), kas neleidžia daryti išvados, jog L. D. tuo laikotarpiu dar galėjo buvo pareigūnų apklaustas ir surašyta jo pirminė apklausa (paaiškinimas).
Analizuojant ir vertinant duotus liudytojo D. R. parodymus, remiantis apeliacinio skundo argumentu, kad papildomoje apklausoje teigė, kad L. D. „apklausos metu jau buvo išblaivėjęs“ (73-74 b. l.), o pirminėje - „bendravo, buvo orientuotas“ (39 b. l.), apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojo pirminėje apklausoje pasakyti žodžiai laikytini kaip jo subjektyvi nuomonė apie L. D. stovį iki pristatymo į policijos komisariatą, nes po šių parodymų liudytojas paaiškino, kad raktelius iš L. D. paėmė būdamas prie automobilio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirminių parodymų metu liudytojas nenurodė kada L. D. buvo apklaustas ir surašytas jo paaiškinimas policijos komisariate. Tai, kad liudytojas D. R. papildomoje apklausoje nurodė, kad L. D. buvo apklaustas po penkių valandų po įvykio, nėra vertinama kaip neteisingi ar tiesą iškreipiantys parodymai, kadangi privalu atsižvelgti į aplinkybę, jog įvykis įvyko 2012-01-29, o asmuo buvo papildomai apklausiamas teismo posėdyje 2012-05-14, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams, be to, jis yra pareigūnas, kurio darbe buvo ne vienas eismo įvykis, dėl ko gali tiksliai ir detaliai įvykio aplinkybių neprisiminti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pirminio L. D. paaiškinimo negalima daryti pagrįstos išvados, kad jis pateikdamas paaiškinimą dėl įvykio, kaip teigiama apeliaciniame skunde, dėl girtumo nieko neprisiminė. L. D. 2012-01-29 Asmens paaiškinime (3 b. l.) nurodyta, „apie eismo įvykį paaiškinti nieko negaliu, nes buvau namuose, žiūrėjau televizorių iki atvykstant policijai buvau namuose apie dvi valandas. Alkoholį vartojau dieną būdamas garaže ir į namus grįžau apie septynioliktą valandą“. Teiginio, kad jis dėl neblaivumo nieko neprisimena, nėra. Pastebėtina, kad L. D. prisiminė kur paliko automobilį, kur yra kitas automobilio raktelių komplektas, kiek asmenų gali juo naudotis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad L. D. nuėjus pareigūnams pas jį į namus, žinojo, kur jo automobilis stovi, kartu su savimi turėjo automobilio raktelius, dokumentus, kuriuos padavė pareigūnams. Šios aplinkybės verčia abejoti L. D. teiginiu, kad dėl girtumo jis nieko neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas vertindamas apeliacinio skundo argumentą, kuriuo apeliantas atkreipė dėmesį į liudytojo R. P. parodymus ir juos vertino kritiškai, jį atmeta, kadangi nors liudytojas ir parodė, kad eismo įvykio metu buvo tamsoka, tačiau vertinant jo paradymus atsižvelgtina į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) yra gatvių apšvietimas, kas leidžia daryti išvadą, jog liudytojas galėjo matyti, kad asmuo, stovėjęs maždaug už 100 metrų, buvo su akiniais (12 b. l.). Taip pat pastebėtina, kad analogiškus parodymus davė ir kitas tiesioginis eismo įvykio liudytojas E. N. (14 b. l.), be to tokius parodymus šie asmenys nurodė po eismo įvykio, tą pačią dieną bei tokius pat parodymus R. P. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (60 b. l.), dėl ko abejoti parodymų tikrumu, teisingumu nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumento, kad liudytojas E. N. nurodė, jog jį jau ne kartą matė, gali tiksliai atpažinti, tačiau teisme suabejojo ar tai tikrai buvo jis, kadangi 2012-01-29 E. N. paaiškinime (14 b. l.) tokio teiginio nėra, o teismo posėdžio metu E. N. tiksliai pasakyti kuris asmuo išlipo iš automobilio ir jį apžiūrinėjo, ar L. D. ar kitas (K. Z.) pagal sudėjimą negalėjo, bet nurodė, „panašesnis tas, kuris labiau mano sudėjimo, gal būt L. D.“ (61 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojo K. Z. parodymus ir jais nesirėmė šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Iš esančios byloje medžiagos matyti, kad K. Z. pirmą kartą dėl šio įvykio minimas 2012 m. vasario 27 d. teismo posėdžio protokole, o jo parodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra užfiksuoti teismo posėdžio protokole (59-60 b. l.) 2012 m. balandžio 5 d. vykusiame teismo posėdyje Šiaulių miesto apylinkės teisme. Todėl nepagrįstas apelianto apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad K. Z. nei policijoje, nei teisme neneigė padaręs pažeidimą. Ar K. Z. išdėstytos eismo įvykio aplinkybes neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra teismo vertinimo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, K. Z. duoti parodymai vertintini kaip noras padėti draugui (apeliantui) išvengti administracinės atsakomybės ir jam nepalankių suvaržymų gresiančių už padarytus pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodo pats L. D., jis pats išsiaiškinęs eismo įvykio aplinkybes teismui pranešė kas vairavo automobilį, kas rodo jo teiginių nenuoseklumą ir netikrumą, netikslumą bei kelia pagrįstas abejones.
Tai, kad liudytojai R. P. ir E. N. kolegos ir abu suinteresuoti proceso baigtimi, greitesniu automobiliui padarytos turtinės žalos atlyginimu, bei jų veiksmų pateisinimu, kurie galimai galėjo įtakoti patį eismo įvykį, yra subjektyvi L. D. apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad remiantis R. P. ir E. N. duotais parodymais, jie yra kolegos, abu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pabrėžtina, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo sugadinta 2012-01-29 eismo įvykio metu priklauso M. K. (7 b. l.), o E. N. yra šios transporto priemonės vairuotojas, todėl šių asmenų suinteresuotumo proceso baigtimi, greitesniu automobiliui padarytos turtinės žalos atlyginimu, nėra. Argumentas dėl galimai R. P. ir E. N. veiksmų pateisinimo, kurie galimai galėjo įtakoti patį eismo įvykį, yra nenagrinėtinas, nes nėra susijęs su šia administracinio teisės pažeidimo byla.
Apelianto nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes vertina šališkai, sprendžiant remiantis pirmosios instancijos teismo nutarime konstatuotu faktu, jog L. D. baustas administracine tvarka už K.E.T. pažeidimus net 16 kartų, nepagrįsta, kadangi tai yra charakterizuojanti asmenį medžiaga, į kurią teismas privalo atsižvelgti spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas L. D. apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą
L. D. neigia savo kaltę ir teigia, kad apie eismo įvykį nieko nežinojęs, jo nepadaręs, tačiau vertinant byloje surinktą medžiagą, o taip pat liudytojų R. P., E. N., G. D., parodymus, pareigūnų A. M., D. R. tarnybinius pranešimus (15, 16 b. l.) ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, darytina išvada, kad būtent L. D. vairavo 2012-01-29 automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nepalikdamas saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kliudydamas stovintį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymais. Aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnams būtų pagrindas apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį byloje nenustatyta.
Teismas išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus ir administracinio teisės pažeidimo medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, įvertinus surinktus įrodymus pagrįstai nustatyta ir konstatuota apelianto kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.