Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo D. B. 2020 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu D. K. buvo nubausta 100 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, D. S. pastebėjo, kad jo buto bei kitų gyventojų televizijos kabeliai yra nukirpti, tai padarė D. K., šiais savo tyčiniais veiksmais D. K. sutrikdė D. S. rimtį, taip padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir teismo prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, gali būti, kad birželio 26 d., apie 5 val. ryte, ji nuvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tame name jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame bute nuo 2019 m. gruodžio mėnesio ji leido gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą R. S. ir D. S., kurie žadėjo mokėti komunalinius mokesčius. Nuomos sutarties nėra sudariusi. Jie atsisako mokėti komunalinius mokesčius, šiuo metu ruošiamas ieškinys dėl įsiskolinimo. Ji nori, kad jie išsikraustytų, yra pateikusi jiems pretenzijas dėl iškeldinimo. Nuvažiavusi ji nukirpo elektros laidus. Nukirpti elektros laidai yra jos nuosavybė, nes nuo skydinės iki skaitiklio laidus ji įrengė ir skaitiklį pastatė savo lėšomis. Kreipėsi į elektros tinklų operatorių, tačiau gavo atsakymą, kad elektros tinklų operatoriaus darbuotojams nukirpus elektros laidus, tie žmonės vėl patys juos pasijungs, pasiūlė jai pačiai nukirpti, nes už jų atvažiavimą reikės mokėti 30 Eur. Ten yra bendrabučio tipo namas, betvarkė. Tada ji pradėjo karpyti laidus pati – panašiai nuo balandžio mėnesio, maždaug kas dvi savaites po naktinės pamainos nuvažiuodavo ir nukirpdavo laidus, o jie vėl pasijungdavo, tačiau už elektrą nemokėjo. 2020 m. birželio 26 d. ji nukirpo elektros laidus ir televizijos kabelį, vedantį į jos butą. Dabar paaiškėjo, kad per klaidą nukirpo du laidus, dar ir buto Nr. (duomenys neskelbtini). To buto gyventojų nepažįsta. Įvyko žmogiška klaida, nei savanaudiškų, nei chuliganiškų paskatų ji neturėjo. Tiesiog nori, kad tie žmonės išsikraustytų iš jos buto. Mano, kad laidus, vedančius į jai nuosavybės teise priklausantį butą, nukerpa teisėtai. Tuo metu, kai kirpo laidus, laiptinėje nieko nebuvo. Ji neturėjo jokių paskatų nukirpti laidą, vedantį į svetimą butą, tiesiog įvyko klaida, padarė tai netyčia, supainiojo laidus, atsiprašo, sutinka atlyginti nuostolius, tai tikrai nebuvo tyčinis veiksmas. Mano, kad tokių jos veiksmų negalima traktuoti kaip administracinio nusižengimo. Prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą, nes jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei chuliganiškų paskatų.

Institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų Nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad D. K. 2020 m. liepos 3 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, D. S. pastebėjo, kad jo buto bei kitų gyventojų televizijos kabeliai yra nukirpti, tai padarė D. K., šiais savo tyčiniais veiksmais D. K. sutrikdė D. S. rimtį, taip padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Surašytas administracinis nurodymas, kuriuo asmeniui iki 2020 m. liepos 18 d. pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą. Taip pat nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2020 m. liepos 30 d. (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1-3).

2020 m. liepos 30 d. nutarimu D. K. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje paskirta nuobauda – 100 Eur bauda (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 4-5).

Įvykių registras patvirtina, kad 2020 m. birželio 29 d., 10.31 val. priimtas D. S. pareiškimas, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 19 val., D. K. neaiškiomis aplinkybėmis daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nukirpo D. S. televizijos laidą. Turtinė žala nepadaryta (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 6-7).

2020 m. birželio 29 d. D. S. įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 8).

2020 m. birželio 29 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad D. S. pranešė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, jam priklausančiame bute. 2020 m. birželio 26 d., apie 19 val., tikslaus laiko neatsimena, kaimynas, kurio asmens duomenų nežino, sutikęs jį daugiabučio namo koridoriuje, perspėjo pasižiūrėti į jam priklausančius televizijos laidus ir patikrinti, ar buvusi to paties namo gyventoja D. K. nenukirpo jo laidų, nes ji laidus nukirpo ir keliems kitiems kaimynams. Pažiūrėjęs į koridoriuje buvusius šviesolaidinės televizijos laidus, jis pastebėjo, kad yra nukirptas jam priklausantis televizijos laidas. Dėl ko D. K. taip pasielgė, nežino, tačiau kaimynai sakė, kad ji taip elgiasi ne pirmą kartą. D. K. nesutiko ir su ja nekalbėjo. Po įvykio kreipėsi į savo televiziją, kurios darbuotojai atvyko į namą ir sutvarkė laidus. Nukirpto laido nuotraukos neturi, už remonto darbus nieko nemokėjo, turtinės žalos nepatyrė, tačiau dėl tokio D. K. elgesio turi pretenzijų ir pageidauja, kad asmuo būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 9-11).

2020 m. liepos 2 d. paaiškinime D. S. nurodė, kad televizijos kabeliai, kuriuos nukirpo D. K. buvo bendro naudojimo koridoriuje, viešoje vietoje, ji pas jį į butą nėjo ir ten nieko neniokojo. Kai ji nukirpo kabelius, visa tai galėjo matyti kaimynė V. N. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Turtinės žalos tikrai nepatyrė, tiesiog nori, kad D. K. būtų patraukta atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimus, kadangi ji savo tyčiniais veiksmais sutrukdė jo rimtį, jis negalėjo ilsėtis, turėjo kreiptis į televiziją, derinti laiką, kad jie sutvarkytų minėtus kabelius (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 12).

2020 m. liepos 3 d. paaiškinime D. K. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ji reguliariai nueina nukirpti koridoriuje esančius elektros laidus, butuose jokių laidų nekarpo, tai daro tik bendro naudojimo koridoriuje. Tai daro, kadangi asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), Kaune, nemoka mokesčių už elektrą, todėl ji nukerpa laidus, kad jie nesinaudotų elektra. Pripažįsta, kad tikrai ji nukirpo laidus, paskutinį kartą tai padarė 2020 m. birželio 26 d. Laidus nukerpa nuo skydinės iki buto (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 13).

Teismo posėdžio metu D. K. pateikė 2020 m. liepos 22 d. pretenzijų dėl iškeldinimo kopijas, kurios adresuotos R. S. ir D. S. (b. l. 13, 14).

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama, jog jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą tik tuo atveju, kai yra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių to asmens kaltę. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad galėjo būti padarytas teisės pažeidimas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmenį pripažinti kaltu galima tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonės dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė atsakomybė kyla už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, jog asmuo suvokė, kad savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 481 straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose ar kitus panašius veiksmus, kuriais būtų trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Sprendžiant klausimą ar buvo padarytas minėtame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, būtina atsižvelgti į konkrečius asmens veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, trukmę bei pavojingumą.

Pareiškėja pripažino, kad ji 2020 m. birželio 26 d., apie 5 val., nuvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, minėtame name jai nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena asmenys, kurie nemoka mokesčių ir neišsikrausto, todėl ji nukirpo nuo skydinės iki jai nuosavybės teise priklausančio buto einančius elektros laidus ir televizijos kabelį, vedantį į jos butą. Nuo skydinės iki elektros skaitiklio laidus ji įrengė ir skaitiklį pastatė savo lėšomis, todėl mano, kad tai jos nuosavybė, o elektros tinklų darbuotojai jai patys pasiūlė nukirpti laidus, nes jų atvažiavimas kainuotų 30 Eur. Pareiškėja pripažino, kad laidus karpo periodiškai nuo balandžio mėnesio, maždaug kas dvi savaites, nes jos bute gyvenantys asmenys elektros energiją vėl savavališkai pasijungia, nors už ją nemoka. Pareiškėja pripažino, kad per klaidą galėjo nukirpti du laidus, kaip dabar paaiškėjo ir televizijos kabelį, vedantį į butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau padarė tai netyčia, to buto gyventojų nepažįsta, tiesiog netyčia supainiojo laidus, dėl to atsiprašo, gali atlyginti nuostolius, nukirpdama laidus ji nei savanaudiškų, nei chuliganiškų paskatų neturėjo, tiesiog nori, kad tie žmonės išsikraustytų iš jos buto. Tuo metu, kai kirpo laidus, laiptinėje nieko nebuvo.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal ANK 481 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją tvarką ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose ar kitus panašius veiksmus, kuriais būtų trikdoma viešoji tvarka ar žmonių rimtis. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl taip pat būtina įrodyti ir tai, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad D. K. veiksmuose, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, D. K. 2020 m. birželio 26 d. atvyko anksti rytą, apie 5 val., todėl tikėtina, kad tokiu metu laiptinėje nebuvo kitų asmenų, šią aplinkybę nurodo ir pati pareiškėja. Nors Institucijos atsiliepime nurodyta, kad momentą, kai D. K. nukirpo laidus, galėjo matyti kaimynė V. N., tačiau ji nėra apklausta kaip liudytoja, iš jos netgi nėra paimtas paaiškinimas. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kad kirpdama laidus, D. K. sukėlė triukšmą, vartojo necenzūrinius žodžius ar gestus, ar atliko kokius nors kitus veiksmus, kuriais būtų sutrikdžiusi viešąją tvarką ar žmonių rimtį, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais jis siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėjo taip veikti.

Skundžiamame nutarime Institucija nurodo, kad D. K., nukirpusi televizijos kabelį, sutrikdė D. S. rimtį, Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad buvo sutrikdyta D. S. rimtis, nes dėl D. K. atliktų veiksmų atsirado pasekmių, dėl kurių pašalinimo asmuo turėjo nepatogumų, tačiau nėra duomenų, kad D. S. būtų kreipęsis į policiją su pareiškimu dėl minėto įvykio, o 2020 m. liepos 2 d. paaiškinime jis nurodė, kad turtinės žalos nepatyrė, D. K. į butą nėjo, bute nieko neniokojo, tačiau sutrikdė jo rimtį, jis negalėjo ilsėtis ir patyrė nepatogumų dėl nukirpto kabelio sutvarkymo. 2020 m. birželio 29 d. D. S. protokole-pareiškime nurodyta, kad kaimynas, galimai tai buvo D. S., kuris, pareiškėjos teigimu, nemoka mokesčių ir nesutinka geruoju išsikelti iš jai priklausančio buto, daugiabučio namo koridoriuje 2020 m. birželio 26 d., apie 19 val., sutikęs D. S., pasiūlė jam pažiūrėti, ar D. K. nenukirpo jo šviesolaidinės televizijos laidų. D. S. nurodė, kad turtinės žalos nepatyrė, nukirpto laido nuotraukos neturi, tačiau turi pretenzijų dėl D. K. elgesio.

Nors Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, rėmėsi D. S. parodymais ir D. S. paaiškinimu, tačiau neįvertino teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad D. K. savo veiksmais neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ar žmonių rimties. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad tarp D. K. ir D. S. yra susiklostę asmeniniai konfliktiniai santykiai dėl to, kad D. S. ir R. S. geruoju neišsikrausto iš D. K. priklausančio buto ir nemoka mokesčių. Aptariama situacija susijusi ne su siekiu pažeisti viešąją tvarką, o D. K. pretenzijomis D. S. ir R. S. atžvilgiu dėl nesumokėtų mokesčių ir nesutikimo išsikelti iš buto, t. y. išskirtinai asmeninio pobūdžio. Dėl šios priežasties D. K. 2020 m. birželio 26 d., apie 5 val., nukirpo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, elektros laidus ir televizijos kabelį, kartu galimai nukirpo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) televizijos kabelį, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad savo veiksmais D. K. siekė pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Be to, nebuvo išsiaiškinta ir patikslinta, kuriuos būtent laidus D. K. nukirpo 2020 m. birželio 26 d., niekur neužfiksuota, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis televizijos kabelis tikrai buvo nukirptas ir būtent tuo pačiu metu, nes pati pareiškėja nurodo, kad ji periodiškai nukerpa visus komunikacijos laidus – elektros, televizijos kabelius, kurie veda nuo skydinės į jos butą, ir neturi jokio motyvo kirpti į svetimą butą einančių laidų ir kabelių.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

D. K. veiksmai nukerpant elektros laidus ir televizijos kabelį, nėra toleruotini, tačiau jos veiksmai nėra tiek pavojingi ir nesudaro pagrindo manyti, kad ji pažeidė viešąją tvarką, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Ištyrus įrodymų visetą darytina išvada, kad nėra nustatyta jokių kaltų pareiškėjos veiksmų ar faktų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad buvo pažeista viešoji rimtis, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad D. K. veiksmuose buvo tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

D. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.