- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- A5.-148-890/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00051-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- J. P.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant R. I. – B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vedusio, aukštojo išsilavinimo, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. P., laikotarpiu nuo 2017-12-01, 00.00 val. iki 2017-12-18, 9.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), organizuodamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybas, dėl įvairių statybinių ir pagalbinių darbų, kurie nebuvo vienkartiniai ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką, atlikimo susitarė su J. J. (J. J.) ir R. L., kurie niekur nedirba, už atliekamus darbus mokėjo jiems sutartą atlyginimą, aprūpindavo darbo priemonėmis (įrankiais) ir medžiagomis, nurodydavo kokius konkrečius darbus reikia atlikti, t.y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, priemonės tiesioginiam darbui atlikti, buvo dirbama darbdavio naudai ir paklūstama darbo organizavimo tvarkai, tačiau su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir pasirašytos darbo sutartys arba apie šiuos faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Teisme J. P. savo kaltę dėl nusižengimo pripažino visiškai, dėl jo gailėjosi, paaiškino, kad šeimai priklausančio namo statybose dirbo ir daugiau darbuotojų, tačiau visi turėjo verslo liudijimus, J. J. ir R. L. nespėjo nupirkti naujų verslo liudijimų, buvo atliktas patikrinimas. Pripažįsta, kad šie asmenys dirbo nelegaliai, prašo atsižvelgti į tai, kad nieko nuslėpti neketino, taip atsitiko per neapdairumą.
Savo paaiškinime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams J. P. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo taip pat pripažino, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta jo prisipažinimu, administracinio nusižengimo protokolu Nr. 0046-ANR_P-2-2018; 2017-12-14 pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-16-11001; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2017-12-18 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-16-11001-A1; rašytiniais J. P., R. L., L. N., J. J., J. A. (Y. A.), V. K. (V. K.), T. D. paaiškinimais; J. P., J. J., R. L. duomenimis iš Vidaus reikalų ministerijos centrinio duomenų banko; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2018-01-12 tarnybiniu pranešimu Nr. 04/12-1-16-454, bei kita bylos medžiaga.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2017-12-18 patikrinimo akte Nr. 04/12-1-16-11001-A1, bei 2018-01-12 patikrinimo akte Nr. 04/12-1-16-11001-A2 nurodyta, kad 2018-12-18, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti, bet neįrengti du vieno buto sublokuoti gyvenamieji namai. Prie minėtų namų stovėjo automobilis „Citroen Jumpy X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o prie jo, kaip vėliau paaiškėjo, J. P.. Užėjus į minėtus įrenginėjamus gyvenamuosius namus nustatyta, kad viename iš jų buvo T. D. ir S. L., o kitame R. L., L. N., J. J., J. A. ir V. K.. Patikrinimo metu iš minėtų asmenų buvo paimti paaiškinimai.
J. P. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad nuo 2017 metų vasaros galo jis organizuoja gyvenamojo namo statybas adresu (duomenys neskelbtini). Statybiniams darbams atlikti samdė įvairius žmones dirbančius su verslo liudijimais, kuriuos kiekvienam darbuotojui asmeniškai nupirkdavo jis pats ir už juos sumokėdavo po 120-160 Eur. Darbuotojai patys užpildydavo prašymus gauti verslo liudijimus, kuriuos pateikdavo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o J. P. už minėtus verslo liudijimus sumokėdavo terminale, esančiame Klaipėdos VMI skyriuje Taikos prospekte „(duomenys neskelbtini)“ pasaže. Darbuotojams pagal susitarimą už vieną darbo dieną J. P. mokėjo nuo 20 iki 100 Eur, priklausomai nuo to, kokios apimties ir kokius darbus jie atlikdavo. Pinigus už atliktus darbus J. P. kiekvienam darbuotojui mokėjo pagal susitarimą kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį. J. P. nurodė, kad patikrinimo dieną, t. y. 2017- 12-18, jo vadovaujamame statybų objekte dirbo 5 asmenys: R. L., L. N., J., V. ir dar vienas asmuo, kurio vardo neprisiminė. Iš minėtų asmenų 2017-12-18 dienai jis buvo nupirkęs verslo liudijimą tik L. N., o kitiems darbuotojams planavo nupirkti verslo liudijimus prieš pietus, nes tuo metu mokesčių inspekcijoje būna mažiau žmonių. J. P. taip pat paminėjo, kad statybos darbams atlikti darbuotojus darbo įrankiais ir medžiagomis aprūpina jis pats asmeniškai. Pinigus darbuotojams už atliktus darbus moka iš savo ir žmonos santaupų.
R. L. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio dirba statybos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje statomame gyvenamajame name. Dėl minėtų darbų atlikimo jis susitarė su J. P.. Į statybvietę jis atvažiuoja autobusu arba, kaip ir kitus darbininkus, savo mikroautobusu atveža J. P.. Kokius konkrečius darbus reikia atlikti jam nurodo J. P., kuris taip pat išduoda darbo įrankius ir medžiagas. Kartu su juo statome gyvenamajame name taip pat dar dirba 5-7 darbuotojai, kurių didžiąją dalį atveža J. P.. Su juo dažniausiai dirba asmenys, kurių vardai Ž., J., L., V. (pavardžių neprisiminė). Jis darbą pradeda 8.00 val. ir baigia 16.30 val., už kiekvieną dieną, kaip ir yra sutarę, J. P. jam sumoka po 20 Eur atlyginimą, per mėnesį gaunasi apie 400 Eur atlyginimas į rankas, už gaunamus pinigus jis niekur nepasirašo. Nuo darbo šiame statybų objekte pradžios iki patikrinimo dienos jis dirbo pagal verslo liudijimą, kurį kas mėnesį už maždaug 135 Eur jam nupirkdavo J. P..
L. N. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje statomame kotedže (dvibučiame name) jis dirba apie 3-4 savaites, tiksliai neprisimena. Dirba pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-12-01. Darbą šiame statybos objekte jam parūpino J. P., kuris organizuoja reikiamų statybinių medžiagų ir įrankių pristatymą į objektą, taip pat nurodo kokius konkrečius darbus reikia atlikti. Už atliekamus darbus J. P. pagal susitarimą moka 20 Eur atlyginimą už vieną darbo dieną, pinigus išmoka kas savaitę, tai yra už penkias darbo dienas jis gauna 100 Eur atlygį. Už gautus pinigus jis niekur nepasirašo.
J. J. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad statybose (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2017 m. spalio mėnesį, t. y. spalio-lapkričio mėnesiais dirbo su patentu, už kurį sumokėjo J. P. (po 150 Eur už kiekvieną mėnesį), tačiau patikrinimo dieną - 2017-12-18 dirbo be patento, kodėl, paaiškinti negalėjo. Susitarta, kad jam už darbą statybose J. P. mokės nuo 15 Eur iki 20 Eur atlyginimą už darbo dieną, pinigus išmokant kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Į statybos objektą, kaip ir kitus darbininkus, jį kiekvieną rytą nuo aikštelės prie senojo turgaus Klaipėdoje atveža J. P.. Už iš J. P. gaunamus pinigus niekur nepasirašinėjo. Jo darbo diena prasideda 8.00 val. ir baigiasi 16.30 val., dirba įvairius pagalbinius statybinius darbus, maišo betono skiedinį, kūrena pečių, renka šiukšles ir pan. Visą sutartą atlyginimą už darbus grynaisiais pinigais išmoka J. P., į banko kortelę jokių piniginių lėšų neperveda.
J. A. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad į statybvietę maršrutiniu autobusu atvyko 2017-12-18 apie 8.00 val. Apie tai, kad šiame statybos objekte yra darbo jam pasakė draugas V. K., su kuriuo ryte iš autobusiuko į statomą namą sunešė gipso kartono lapus. Kas juos į statybvietę atvežė, jis nežino. Su V. K. jis susitarė, kad už pagalbą dirbant statybvietėje V. K. atsiskaitys alkoholiniais gėrimais vakare.
V. K. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad grįžo iš Anglijos ir ieškojo darbo. Pažįstamas vardu Jonas dėl darbo pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) vykdomas gyvenamųjų namų statybas, į kurias jis 2017-12-18 atvažiavo maršrutiniu autobusu. Šioje statybvietėje jis taip pat buvo ir šeštadienį - 2017-12-16. Jis padėjo iškrauti gipso kartono lapus, nešiojo malkas, kūreno pečių, buvo sutaręs su Juozu, kad sutvarkys prie statomo kotedžo (duomenys neskelbtini) keliuką, tačiau dėl atlyginimo kol kas nesitarė, nes keliuko taisyti dar nepradėjo.
T. D. 2017-12-18 paaiškinime nurodė, kad kartu su mama S. L. turi verslo liudijimus ir pagal susitarimą su kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, savininke I. K. atlieka statybos apdailos darbus - dažo sienas. Už atliekamus darbus I. K. į banko sąskaitą yra pervedusi 1000 Eur dydžio avansą. Jis paminėjo, kad pas Juozą nei jis, nei jo mama nedirba.
J. P. 2018-01-04 papildomai nurodė, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam, jo sutuoktinei D. P. ir I. K. bei D. K., jis organizuoja vieno dvibučio gyvenamojo pastato statybas. Tame pačiame sklype analogiško dvibučio gyvenamojo pastato statybas organizuoja ir I. K.. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patikrinimo metu 2017-12-18 būtent I. K. name dirbo T. D. ir S. L.. Minėti asmenys dirba pagal susitarimą su I. K., o J. P. su jais nieko bendro neturi. Taip pat paaiškino, kad J. J. ir R. L. dirba jo organizuojamose statybose maždaug nuo spalio mėnesio, daugiausia pagalbinius darbus, už spalio ir lapkričio mėnesius J. P. jiems buvo nupirkęs verslo liudijimus, tačiau pamiršo nupirkti verslo liudijimus už gruodžio mėnesi. Be to, J. P. teigė, kad nei J. A., nei V. K. jo organizuojamose statybose nedirbo, jokiu piniginiu lėšų šiems asmenims jis nemokėjo.
Informacijos tikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype vykdyti dviejų vieno buto sublokuotų gyvenamųjų namu statybas yra išduotas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas. Tikrinant informaciją, nustatyta, kad: T. D. laikotarpiui nuo 2017-11-28 iki 2017-12-21 buvo išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos baigimo apdailos ir valymo darbai), o jo mamai S. L. laikotarpiui nuo 2017-12-04 iki 2017-12-21 išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos baigimo apdailos ir valymo darbai). Be to, nustatyta, jog V. K. niekur nedirba nuo 2015-12-31, o J. A. niekur nedirba nuo 2011-09-30. Taip pat nustatyta, jog J. J. vardu buvo išduotas verslo liudijimas laikotarpiais nuo 2017-10-03 iki 2017-10-31 ir nuo 2017-11-03 iki 2017-11-30. Patikrinimo metu, t.y. 2017-12-18 J. J. oficialiai niekur nedirbo, verslo liudijimas jo vardu nebuvo išduotas. L. N. dirba pagal verslo liudijimą nuo 2010-09-06 kiekviena mėnesi įsigydamas mėnesini verslo liudijimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad jam buvo išduotas verslo liudijimas Nr. BG775293 laikotarpiui nuo 2017-12-04 iki 2017-12-29. R. L. vardu buvo išduotas verslo liudijimas laikotarpiais nuo 2017-10-03 iki 2017- 10-31 (Nr. TR728764) ir nuo 2017-11-03 iki 2017-11-30 (Nr. FO7540471. 2017-12-18 R. L. oficialiai niekur nedirbo, verslo liudijimas jo vardu nebuvo išduotas.
Savo 2018-01-12 tarnybiniame pranešime Nr. 04/12-1-16-454, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2018-01-12 patikrinimo akte Nr. 04/12-1-16-11001-A2.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad J. P. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo įrodyta visiškai. Jais remiantis nustatyta, kad J. P., organizuodamas gyvenamojo namo statybas adresu (duomenys neskelbtini), dėl įvairių statybinių ir pagalbinių darbų, kurie nebuvo vienkartiniai ir tesėsi pakankamai ilgą laiką, atlikimo susitarė su J. J. ir R. L., kurie niekur nedirba, už atliekamus darbus mokėjo jiems sutartą atlyginimą, aprūpindavo darbo priemonėmis (įrankiais) ir medžiagomis, nurodydavo kokius konkrečius darbus reikia atlikti, t.y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, priemonės tiesioginiam darbui atlikti, buvo dirbama darbdavio naudai ir paklūstama darbo organizavimo tvarkai, tačiau su minėtais darbuotojais nebuvo sudarytos ir pasirašytos darbo sutartys arba apie šiuos faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui teritoriniam skyriui. Taigi J. P. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi jį padaręs (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą –nelegaliu darbu asmuo siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys). Be to, įvertinama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas.
Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,-
nutaria:
J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 18076878489, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.