Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė M. R. su atsakovu A. K., santuokos nebuvo sudariusi. Gyvenant nesusituokus, jiems gimė sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 23 d. šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią A. K. įsipareigojo nepilnamečio vaiko M. K. išlaikymui mokėti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat atsakovas įsipareigojo sūnaus naudai sumokėti 1290 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Kaip nurodoma ieškinyje, nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. sausio 26 d. atsakovas į ieškovei priklausančią sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė 700 Eur, nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 28 d. atsakovas pervedė 875,46 Eur. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19131-981/2020. Nuo 2021 m. spalio 5 d. antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-19131-981/2020, vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas iš skolininko A. K. Vykdomųjų bylų sąvado duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. spalio mėnesį sudarė 1465,00 Eur. Iš skolininko išlaikymo skolos, kaip nurodoma, iki šios dienos išieškoti nepavyko.

3. Taikos sutartyje taip pat šalys aptarė tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau atsakovas jos nesilaiko, nuo 2019 metų lapkričio mėnesio su sūnumi nebendrauja visiškai. Šiuo metu, kaip nurodoma, ieškovė sūnų pilnai išlaiko ir užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą, rūpinasi jo mityba, buities klausimais, ugdymu, sveikatos priežiūra, higiena ir kt. Vaiką prižiūrėti ir išlaikyti jai padeda draugas L. L., kuris šiuo metu gyvena kartu su ieškove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Prie vaiko išlaikymo atsakovas visiškai neprisideda. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas niekada neatvedė vaiko į darželį ir niekada jo nepasiėmė, skambučiu ar kitomis kontaktavimo priemonėmis vaiko ugdymu nesidomėjo. Atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, visiškai neprisideda prie sūnaus priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo. Jis yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros, nesiekia ir nenori jo auginti, nesidomi jo ugdymo pasiekimais, poreikiais, emocine būkle, sveikata. Taip pat nesudaro vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo teisių ir pareigų. Taipogi, nėra duomenų, kad atsakovo elgesys sūnaus atžvilgiu artimiausioje ateityje gali pasikeisti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašo apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu neterminuotai (CBP-30113).

4. Teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, kad lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovė kartu su mažamečiu sūnumi M. K. ir sugyventiniu L. L., gyvena 3 kambarių bute su visais patogumais, kuris, pasak ieškovės, yra nuomojamas. Tarnybos darbuotojų apsilankymo metu, namuose buvo tvarkinga ir švaru. Būstas šviesus ir erdvus. Ieškovė nurodė, kad sūnus turi atskirą kambarį, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Išvadoje pažymėta, kad ieškovė M. R. nurodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja. Jos šeimos pajamas sudaro – apie 2000 Eur per mėnesį, t. y.: darbo užmokestis, 70 Eur per mėnesį išmoka vaikui, 78 Eur per mėnesį išlaikymas iš vaikų išlaikymo fondo. Pasak ieškovės, ji su atsakovu atskirai gyvena nuo 2019 metų. 2020 metais buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo vaikui po 150 Eur per mėnesį, iki 2021 metų spalio mėnesio jis teikė išlaikymą po 170 Eur per mėnesį, tačiau pastaruoju metu neteikia jokio išlaikymo. Ieškovė teigė, jog tarp atsakovo ir sūnaus buvo nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas iš anksto susitarus gali pasiimti sūnų kelioms valandoms, tačiau jis niekada nesilaikė šios tvarkos, po teismo nutraukė visus ryšius su ja ir vaiku. Ji ir jos sugyventinis rūpinasi vaiku, jį išlaiko, auklėja ir ugdo, vaikas sugyventinį vadina tėčiu. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Tarnybos specialistams nepavyko susisiekti su atsakovu. M. K., gimimo data (duomenys neskelbtini) , lanko Vilniaus miesto vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Papildomai nelanko jokių būrelių, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų žinoma nėra, atvejo vadybos procesas šeimai taikytas niekada nebuvo, su atsakovu susisiekti nepavyko, jokio atsiliepimo ir/ar kitokių dokumentų iš atsakovo pusės pateikta į bylą nėra, todėl atsižvelgdama į visas esančias aplinkybes, šioje proceso stadijoje Tarnyba nurodė, jog negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir dėl ieškinio reikalavimo pasisakys po įrodymų ištyrimo (DOK-235327).

5. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui, 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška. Byloje buvo gauti duomenys, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, ten pastovios vietos neturi, jam skirtus procesinius dokumentus gavo elektroniniu paštu, o taip pat buvo informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą ir paskirtą parengiamąjį teismo posėdį (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. 2022 m. vasario 13 d. ir 2022 m. balandžio 6 d. teisme gauti atsakovo elektroniniai laiškai, kuriuose nurodoma, kad dalyvauti teismo posėdžiuose atsakovas negalės, sutinka su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant. Atsakovas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, neprisijungė nuotoliniu būdu, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą dėl ginčo, nurodydama, jog tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nevykdo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu, su vaiku nebendrauja nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, išlaikymo neteikia nuo 2021 m. antros pusės, atsiliepimo byloje nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, Atstovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai atsakovui apriboti tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu. Pasisakydama dėl tėvo valdžios apribojimo būdo (laikino ar neterminuoto valdžios ribojimo), atstovė pažymėjo, jog Tarnybos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui tėvo valdžia turėtų būti apribota laikinai, kadangi vaikas yra mažo amžiaus, tėvas taip pat yra jauno amžiaus, išlaikymo neteikia nuo 2021 m. birželio mėnesio pabaigos, iki tol išlaikymą teikė, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus Tarnyba neturi. Be to, atsakovui tai vienintelis vaikas, šiuo metu jis gyvena ir dirba ne Lietuvoje. Tarnybos atstovės nuomone, taikius laikiną tėvo valdžios ribojimą, atsakovui būtų sudaryta galimybė pakeisti savo elgesį, susimastyti ir persigalvoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

8. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

10. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

11. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad ieškovė M. R. su atsakovu A. K., santuokos nebuvo sudariusi, tačiau jiems gyvenant kartu, gimė sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo tėvystę pripažino. Jo duomenys buvo įrašyti vaiko gimimo įraše. 2020 m. rugsėjo 23 d. šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią A. K. įsipareigojo teikti nepilnamečiui sūnui M. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, taip pat atsakovas įsipareigojo sūnaus naudai sumokėti 1290 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. sausio 26 d. atsakovas (atsakovo draugė L. S.) į ieškovei priklausančią sąskaitą vaiko išlaikymui pervedė 700 Eur, nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 28 d. atsakovas pervedė 875,46 Eur. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo lėšų išieškojimo. Nuo 2021 m. spalio 5 d. antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-19131-981/2020, vykdomas išlaikymo skolos išieškojimas iš skolininko A. K. Vykdomųjų bylų sąvado duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. spalio mėnesį sudarė 1465,00 Eur. Iš į bylą pateiktos 2020 m. rugsėjo 23 d. taikos sutarties matyti, kad šalys taip pat aptarė tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Duodama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog atsakovas nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko ir nuo 2019 metų lapkričio mėnesio su sūnumi visiškai nebendrauja. Paskutinį kartą sūnų matė dar prieš taikos sutarties sudarymą, t. y., 2019 metų lapkričio mėnesį. Ieškovė paaiškino, jog ji, padedama savo draugo L. L., pilnai išlaiko šalių nepilnametį sūnų, užtikrina kasdienę vaiko priežiūrą, rūpinasi jo mityba, buities klausimais, ugdymu, sveikatos priežiūra, higiena ir kt. Atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, visiškai neprisideda prie sūnaus priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, juo visiškai nesidomi.

12. Iš į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, kad Tarnybos specialistams nepavyko susisiekti su atsakovu. Išvadoje konstatuota, kad nepilnametis vaikas papildomai nelanko jokių būrelių, didelių sveikatos nusiskundimų neturi. Šeima, Tarnybai, dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai taikytas niekada nebuvo. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindas riboti tėvo valdžią atsakovui yra, tačiau siūlė taikyti laikiną tėvo valdžios ribojimą.

13. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovei įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį A. K. nepateikė, nepasinaudojo įstatymo nustatyta teise paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, ar pateikti į bylą papildomus įrodymus, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė byloje paaiškinimų. Vadinasi, atsakovui nėra svarbu, ar jam bus apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir kokios bus tokio ribojimo pasekmės.

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, pripažintina, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sūnumi šiuo metu nesirūpina, tėvo valdžios neįgyvendina, neteikia sūnui jokio išlaikymo, yra nusišalinęs nuo jo priežiūros, visiškai nerodo jokios iniciatyvos rūpintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryšio su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nesistengia užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. K. atžvilgiu.

15. Sprendžiant dėl tėvo valdžios apribojimo būdo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog bylos duomenimis, atsakovas gyvena užsienio valstybėje, todėl jo galimybės bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi, galimai, yra ribotos. Bylos duomenimis, ginčo nagrinėjimo teisme metu atsakovas neteikia sūnui išlaikymo, tačiau iki 2021 m. birželio mėnesio pabaigos, išlaikymą vaikui teikė. Priežastys, dėl kurių atsakovo elgesys pasikeitė ir dėl ko išlaikymas nebėra teikiamas, nėra žinomos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikimybė, kad atsakovo elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ateityje gali pasikeisti, todėl yra tikslinga tėvo valdžią riboti laikinai, tėvo valdžios ribojimą taikant kaip prevencinę priemonę, kartu sudarant galimybę atsakovui sukurti/atkurti tarpusavio ryšį su sūnumi, t. y., atkuriant bendravimą su vaiku, domėtis jo raida, laisvalaikiu, ugdymu, teikti vaikui išlaikymą, pagal galimybes su juo bendrauti.

16. Apribojus tėvo valdžią laikinai, tėvui sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvai, kurių valdžia apribota laikinai, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodę, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

17. Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. K. plačiau nepasisako, kadangi minėtas klausimas yra išspręstas 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19131-981/2020.

18. Vadovaujantis CPK 496 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl klausimas dėl žyminio mokesčio iš atsakovo priteisimo nespręstinas.

21. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 500 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio.

22. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas 75 proc. (t. y., 100 proc. tenkintas reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo, tačiau valdžia apribota ne neterminuotai, o laikinai (reikalavimas šioje dalyje tenkintas 50 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,36 Eur, t. y., šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkintini 75 proc., tai valstybei iš atsakovo yra priteistina 23,52 Eur (31,36 Eur x 75 proc.), o iš ieškovės 7,84 Eur (31,36 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,52 Eur (dvidešimt tris eurus 52 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš ieškovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,84 Eur (septynis eurus 84 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.