Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo ir termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys M. K., I. K., V. K., institucija duodanti išvadą Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja J. K. (toliau pareiškėja) prašymu prašo:pratęsti jai, J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties,Išduoti teismo leidimą jai nepilnamečio vaiko M. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties pagal apyrašą.Pareiškėja prašyme nurodo, kad: (duomenys neskelbtini) d. mirė A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Nuo 2006 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. ji su A. K. buvo susituokę. Gyvenant santuokoje gimė sūnus M. K., kuris A. K. mirties dieną buvo nepilnametis, 10 metų amžiaus. 2016 m. lapkričio 22 d. abipusiu susitarimu buvo nutraukta A. K. ir jos santuoka. 2016 m. kovo 8 d. išvykusi laikinai gyventi ir dirbti į Vokietiją. Vokietijoje susipažinusi su V. M.. Su juo gyvenanti nuo 2016 metų balandžio mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. Apie buvusio vyro A. K. mirtį 2017 metų gegužės mėnesį jai pranešė mama, tačiau sugrįžti į Lietuvą negalėjusi, nes Vokietijoje tvarkiusis dokumentus, susijusius su sūnumi E., o be to Vokietijoje iš anksto buvo suplanuoti mažamečio sūnaus E. vykimai pas gydytojus. Iš Vokietijos į Lietuvą sugrįžusi tik 2017 m. liepos pradžioje.Ji kaip nepilnamečio vaiko M. K. mama, įstatyminis atstovas, turinti teisę kreiptis į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. K. mirties, nepilnamečio vaiko vardu. Kadangi nėra teisininkė, todėl kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu, kad jai suteiktų antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą sūnaus M. K. vardu. 2017-07-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu jai skirtas advokatas.Paveldimą turtą sudaro kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, registruotas A. K. vardu kaip asmeninė nuosavybė: dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0,0425 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas gali būti priimamas pradėjus faktiškai jį valdyti ir įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kadangi įpėdinis yra nepilnametis yra būtinas teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Palikėjas mirė 2017-05-04, todėl trijų mėnesių laikotarpis, per kurį reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą sueina 2017-08-03, todėl iki šios dienos teismui neišdavus leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, reikalinga pratęsti ir terminą palikimui priimti. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Turimais duomenis A. K. turėjo įsipareigojimų AB „Swedbank". Palikėjo skolą sudaro negrąžinta kredito suma pagal 2015-02-07 kredito sutartį Nr. 15-008114-GV. 2017-06-13 skola buvo 2057,04 Eur. Ar išduoti leidimą duoti sutikimą nepilnamečiui vaikui priimti palikimą, teismas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, kad sandoris nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi palikėjas turi skolų, todėl būtina atsižvelgti į CK 5.52 str. nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, mananti teismas turėtų išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal apyrašą, tai nepažeistų vaiko teisėtus interesus (b.3-5 l.).Suinteresuotas asmuo V. K. į prašymą pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su prašymu ir prašo jį tenkinti visoje apimtyje.Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad:(duomenys neskelbtini) mirė jo sūnus A. K.. Jis savo vardu turėjo registruoto nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 0,0425 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruoto kilnojamojo turto - lengvąjį automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek jam žinoma, sūnus turėjo kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank".CK 5.11 str. 1 d. reglamentuota įpėdinių pagal įstatymą eilės. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrosios eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Jo sūnus A. K. turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, M. K. yra pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti po A. K. mirties atsiradusį palikimą. CK 5.11 str. 2 d. taip pat reglamentuota, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl neprieštaraujantis, kad po sūnaus A. K. mirties jo turtą paveldėtų nepilnametis M. K. ir prašantis J. K. prašymą tenkinti visa apimtimi (b.34,35 l.).Suinteresuotas asmuo I. K. į prašymą pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su prašymu ir prašo jį tenkinti visoje apimtyje.Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad:(duomenys neskelbtini) jos sūnus A. K.. Jis savo vardu turėjo registruoto nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr(duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 0,0425 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruoto kilnojamojo turto - lengvąjį automobilį RENAULT SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek jai žinoma, sūnus turėjo kreditorinių įsipareigojimų AB „Swedbank".CK 5.11 str. 1 d. reglamentuota įpėdinių pagal įstatymą eilės. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrosios eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Jos sūnus A. K. turi nepilnametį sūnų M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, M. K. yra pirmos eilės įpėdinis ir turi teisę paveldėti po A. K. mirties atsiradusį palikimą. CK 5.11 str. 2 d. taip pat reglamentuota, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl neprieštaraujanti, kad po sūnaus A. K. mirties jo turtą paveldėtų nepilnametis M. K. ir prašanti J. K. prašymą tenkinti visa apimtimi (b.36,37 l.).Institucija duodanti išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodo:CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas pradėjus faktiškai jį valdyti ir įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Kadangi įpėdinis yra nepilnametis yra būtinas teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl trijų mėnesių laikotarpis sueina 2017-08-03. Pareiškėjos teigimu, ji į Lietuvą iš Vokietijos grįžo tik 2017 m. liepos mėn., kadangi Vokietijoje tvarkėsi dokumentus, susijusius su mažamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), interesais bei iš anksto buvo suplanuoti mažamečio vaiko vykimai pas daktarus.CK 5.57 str. 1 d. numatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Teismas, spręsdamas ar išduoti leidimą duoti sutikimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (CK 5.52 str. 1 d.). Ieškovės turimais duomenimis A. K. turėjo įsipareigojimų AB „Swedbank". Palikėjo skolą sudaro negrąžinta kredito suma pagal 2015-02-07 kredito sutartį Nr. 15-008114-G. I. teigimu, 2017-06-13 skola buvo 2057,04 Eur. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises, pareiškėja prašo teismo išduoti leidimą priimti palikimą pagal apyrašą. CK 5.53 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei į M. K. teises ir teisėtus interesus, ir vadovaujantis CPK 582 str. 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai neprieštarauja pareiškėjos prašymui dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu ir termino palikimui priimti pratęsimo, tai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus.Suinteresuotas asmuo nepilnametis M. K. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėja J. K. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei paaiškino, kad ji žinojusi, jog palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, ir kad priimant palikimą nepilnamečio vaiko vardu reikia gauti teismo leidimą. Ji to negalėjusi padaryti, kadangi buvusi Vokietijoje. Grįžusi į Lietuvą 2017 m. liepos 7 d. ji kreipusis dėl teisinės pagalbos, kuri jai buvo suteikta 2017-07-19. Vaiko tėvas mirdamas testamento nepaliko. Prašanti pratęsti terminą palikimo priėmimui vaiko vardu ir išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal turto apyrašą.Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė tenkinti jį visa apimtimi.Suinteresuoti asmenys M. K. (jo teises atstovavo motina pareiškėja J. K.), V. K. ir J. K. (pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant) bylos nagrinėjime nedalyvavo, jų dalyvavimas pagal įstatymą nebuvo būtinas, jų dalyvavimo pripažinti būtinu neprašė pareiškėja, tokios būtinybės nematė ir teismas, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujat suinteresuotiems asmenims.Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

III.Dėl termino priimti palikimą pratęsimo.

Pareiškėja prašo pratęsti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos nepilnamečio vaiko M. K. tėvo A. K. mirties. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).Pateikta gimimo liudijimo AB Nr.106477 kopija nustatyta, kad pareiškėja yra M. K. motina, o tėvas A. K. (b.9 l.). Remiantis valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus medicininiu mirties liudijimu Nr.85 A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.10-11 l.). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2017-07-25 duomenimis A. K. vardu daiktinės teisės yra įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr.70/11392, 39/6955, t.y. butą adresu Darvino g.30-18, Kybartai, Vilkaviškio r.sav., žemės sklypą Virbalio miesto laukų k., Virbalio sen., Vilkaviškio r.sav. (b.13-17 l.). VĮ ,,Regitra“ Marijampolės filialo duomenimis A. K. vardu yra registruotas automobilis Renault Scenic, v/nr (duomenys neskelbtini) (b.19-21 l.).Šios nutarties 15 punkte nurodytais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos pareiškimu ir paaiškinimu teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pareiškėja yra M. K. motina, o miręs A. K. yra M. K. tėvas, po kurio mirties atsirado palikimas (butas, žemės sklypas, automobilis), kuriuos turi teisę paveldėti pareiškėjos ir mirusiojo sūnus M. K., esantis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str.1 d.1 p.). Palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) M. K. buvo 11 metų amžiaus, todėl tam, kad jis galėtų paveldėti tėvui priklausiusį turtą, pareiškėja, kaip įstatyminė jos atstovė (motina) turi jo vardu priimti palikimą po jos tėvo mirties (CK 2.7 str., 5.56 str.). Priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pareiškėja gali tik turėdama teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Suinteresuotas asmuo M. K. dėl savo amžiaus būdamas neveiksnus, negalėjo pats realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą. Jo vardu priimti palikimą turėjo pareigą pareiškėja jo motina J. K., tik gavusi teismo leidimą. Pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis: buvimą Vokietijoje, kreipimąsi teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, teismas laiko svarbiomis. Be to teismas termino atnaujinimą sprendžia išimtinai vaiko interesais. Tai, kad vaiko įstatyminė atstovė praleido palikimo priėmimo terminą, nėra pagrindas termino neatnaujinti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja termino atnaujinimui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra priežasčių netenkinti pareiškimo, terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.50 str., 5.57 str.).

IV.Dėl teismo leidimo išdavimo.

Neveiksnių (nepilnamečių) asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 2.7 str., 5.56 str.). Priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pareiškėja gali tik turėdama teismo leidimą (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečių vaikų interesų (CPK 582 str. 4 d.). Iš byloje esančio Swedbank rašto matyti, kad palikėjas A. K. bankui 2017-06-13 turėjo 2057,04 Eur. skolą (b.18 l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis paveldimas butas įkainuotas 5763 Eur., žemės sklypo ½ vertė yra 58 Eur., taip pat dar paveldimas ir automobilis, kurio tiksli vertė nėra žinoma. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko teisės priėmus palikimą nenukentės, nebus pažeisti jo interesai. Be to pareiškėja prašo išduoti leidimą priimti turtą pagal apyrašą. Šio priėmimo būdu įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.1 d.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad teismo leidimas būtų išduotas (b.33 l.).Atsižvelgiant į šios teismo nutarties 17 ir 18 punktuose nurodytas aplinkybes, teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą pagal turto apyrašą išduotinas (CK 3.188 str., 2.7 str., 5.56 str., CPK 582 str.).

V.Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei priteistinos, nes pareiškėja atstovauja nepilnamečio vaiko interesus, kas prilyginama viešajam interesui (CPK 83 str.1 d.5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti nepilnamečio sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą atsiradusį po tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. gegužės 4 d., palikimo priėmimo 3 (trijų) mėnesių skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., teismo leidimą priimti savo nepilnamečio sūnaus M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sūnaus tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.