Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2013 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 59-158 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 59-158, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, ir tai sudaro pagrindą šio nutarimo neteisėtumui konstatuoti. Komisijos nutarime akcentuojama, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Nutarime taip pat pabrėžiama, jog jis pataisos namuose stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, jų nepažeidinėja, užsiima aktyviu laisvalaikio praleidimu (skaito periodinę ir grožinę literatūrą, sportuoja, mokosi užsienio kalbų ir t.t.), išreiškė norą dirbti, nėra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, ateityje turi tikslų, kurių siekia ir stengiasi įgyvendinti (turi žmoną ir dvi mažametes dukteris, lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti (duomenys neskelbtini), iki įkalinimo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju Norvegijoje), o taip pat gyvena su savo šeima kartu su žmonos tėvais jų namuose, kur, komisijos konstatavimu, namai tvarkingi, juose pakanka vietos, duotas uošvių sutikimas jam ten gyventi ir jo šeimai paskirtas kambarys, neturi jokių įsiskolinimų. Socialinius ryšius pastoviai palaiko laiškais, telefonu, yra lankomas žmonos ir draugų, ryšiai nėra nutrukę jo įkalinimo metu. Nutarime taip pat teigiamai charakterizuota jo asmenybė, yra apibūdintas kaip retai prarandantis savitvardą, teigiamai reaguojantis į priežiūrą, nėra impulsyvus, taip pat nelinkęs pasiduoti kitų nuteistųjų neigiamai įtakai. Komisijos nutarimo išvadose pabrėžiamas teigiamas jo psichologinis įvertinimas - supranta pasirinkimo galimybes, atpažįsta aplinkybes, susijusias su nusikalstamumu, taiko adekvačias sprendimo strategijas, suvokia veiksmų pasekmes. Įkalinimo metu neišsakė jokių kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nes tokių ir neturi. Jo asmenybės pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, jog pataisos įstaigoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į šias, jo pačio nustatytas ir įvardintas nutarime, aplinkybes. Komisija savo nutarime nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo pilnai įvykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes yra neseniai atvykęs (2013-03-08) į pataisos įstaigą. Dėl šios priežasties negalėjo pradėti mokytis pataisos namuose, nors savarankiškai mokosi užsienio kalbų. Taip pat dėl darbo vietų stokos nedirbo, nors tokį norą išreiškė - vadovybė turėjo pasirūpinti pakankamų darbo vietų kiekiu visiems pageidaujantiems įsteigimu, nes jis norėjo ir siekė darbo ir tą norą išreiškė. Šios priežastys negali būti pagrindu paneigiant nutarime apibūdintą jo teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, nes jų įgyvendinimas ne nuo jo valios ir pastangų priklauso. Jam buvo atliktas nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir nustatyta, jog kaip galintis pakartotinai nusikalsti priklauso žemos rizikos grupei ( surinko tik 19 balų). Tai visiškai nesiderina su vėliau padaromu komisijos teiginiu ir nelogiška išvada, jog: ,.Ankščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals“. Nutarime nėra paminėta, kokios aplinkybės sudaro pagrindą tokiai išvadai padaryti. Priešingai, visame komisijos nutarimo tekste apie jį atsiliepiama tik teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių komisija padaro jam neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos komisijos „manymu“, ar jos samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Komisija nepateikė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Priimdama jo atžvilgiu tokio turinio sprendimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pažeidė savo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154, 36.5, 36.6 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog nutarime turi būti nurodytas sprendimas taikyti arba netaikyti lygtinį paleidimą bei konkretūs motyvai dėl tokio sprendimo priėmimo. Kaip jau minėjo anksčiau, jo atžvilgiu jokių argumentų nebuvo nurodyta, kurių pagrindu priėmė neigiamą sprendimą, o nurodė tik komisijos nuomonę, manymą, prielaidą, kad jis, būdamas laisvėje, nusikals. Tų pačių nuostatų 17.1 p. nurodoma viena iš komisijos funkcijų: „vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tikslingumo“. Jo atžvilgiu nutarime tokio vertinimo nebuvo. Komisijos nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, jog dalyvavo įvairiose programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje bei socialinių įgūdžių lavinimo programoje, socialinio ir teisinio švietimo užsiėmimuose, kad rezultatai dėl nusikalstamo elgesio rizikos yra žemi. Visi šie ir prieš tai minėti argumentai kaip tik įrodo, jog jis pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir dėl to nėra reikalo jį laikyti izoliuoto nuo visuomenės. Komisija neatliko šios funkcijos, teisingai neįvertino jo teigiamų pokyčių atliekant bausmę. Dar viena komisijos nutarimo išvada, su kuria negali sutikti, yra ši: „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, jo nuomone, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, atlikęs. Jam, bausmės paskyrimo pats faktas ir jos realus dalinis atlikimas, padarė jam poveikį visam gyvenimui, kad padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje nėra jam priimtinas. Savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pastebėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybių resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą, sudarymą. Mano, kad keičiant jo elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka (kaip jau minėjo - žmona, vaikai, darbas ir t.t.), o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Prašė komisijos taikant jam lygtinį paleidimą nustatyti intensyvią priežiūrą - elektroninį monitoringą. To paties prašo ir teisme. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomenės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į elektroninį monitoringą, platesnį jo taikymą. Šios priemonės taikymas padėtų jam reintegruotis į visuomenę, šeima yra davusi sutikimą prietaiso tvirtinimui prie namų, o, be to, tai tik įrodo, kad nebėra linkęs daugiau nusikalsti, sudaro galimybę juo pasitikėti, yra linkęs pradėti naują gyvenimo būdą. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį yra jau realizavęs (BK 41 str. 2 d.). Pastebėtina, kad komisija neatsižvelgė į tai, kad jis nuo nusikaltimo padarymo ir nuteisimo iki bausmės atlikimo pradžios visą laiką dirbo, sukūrė šeimą, turi du mažamečius vaikus, nepadarė nusikalstamų veikų, net administracine tvarka nebuvo nubaustas. Būtina pabrėžti, jog yra pilnai įvykdęs ir pilnai jam gali būti pritaikytos LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto sąlygos, kas sudaro prielaidas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Per savo bausmės atlikimo laikotarpį yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas šiam laikotarpiui priemones. Būtina pabrėžti, jog komisija savo nutarime nevisai tiksliai suformulavo mintį, jog jis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Būtent buvimo pataisos įstaigoje metu, t.y. nuo 2013-03-08 iki šios dienos, šiame laikotarpyje, visas numatytas priemones jis be pataisos namų administracijos priekaištų yra įvykdęs. Pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą, yra faktiškai atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip jau anksčiau buvo minėta, jo nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema, o be to jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės ( šeima, darbas ir t.t.) sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. M. nuteistas 2009-09-25 Gorzow Wielkopolski apskrities teismo pagal 266 str. 2 d., 260 str. 2, 3 d., 65 str., 66 str. ir skirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012-05-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su LR BK 266 str. 2 d., 260 str. 2, 3 d. ir palikta galioti skirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įskaityta 1 metai 9 mėnesiai 20 dienų. Bausmės vykdymo pradžia: 2013-01-28. Bausmės vykdymo pabaiga: 2016-08-07. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2013-12-07. Neatliktos bausmės dalis 2013-07-18 - 3 metai 19 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. liepos 22 d. nutarimu R. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad R. M. amžius teistumo metu - 21 m. Nuteistojo žodžiais, ankščiau teistas 1 kartą, tačiau duomenų byloje apie tai nėra. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis pataisos namuose stengiasi laikytis nustatytos vidaus tvarkos, režimo reikalavimų nepažeidinėja, laisvalaikį stengiasi praleisti turiningai, skaito, sportuoja. Pokalbio metu nuteistasis prisipažino, kad nusikalstamos veikos proceso metu jautė kitų bendrininkų spaudimą, negalėjo atsisakyti dalyvauti nusikaltime. Šiuo metu kitų nuteistųjų neigiamai įtakai pasiduoti nelinkęs. Asmuo neturi problemų dėl priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nėra impulsyvus, retai praranda savitvardą, tačiau bylos duomenimis praeityje yra vienas smurto naudojimo atvejis. Atpažįsta aplinkybes, susijusias su jo nusikalstamumu. Teisingai nustato problemos šaltinį, supranta, kad yra pasirinkimas, taiko adekvačias sprendimo strategijas. Suvokia, kad veiksmų eiga turi ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes. Turi išsikėlęs realius ir konkrečius ateities tikslus. Teisės pažeidėjas neišsako kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminuojančių nuostatų. Praeityje į priežiūrą reagavo gerai. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes yra neseniai atvykęs - 2013-03-08. Nuteistasis yra motyvuotas prasmingam užimtumui - skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, mokosi užsienio kalbų, žiūri TV, tačiau dėl darbo vietų stokos nedirba, nors norą dirbti išreiškė. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas nebuvo. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje”, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai”, programoje, bei socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias” 2 versija, socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose. Asmuo turi specialųjį vidurinį išsilavinimą. Laisvėje iki įkalinimo dirbo Norvegijoje tolimųjų reisų vairuotoju. Pataisos namuose nuteistasis dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau yra motyvuotas dirbti; nesimoko, nes į pataisos namus atvyko tik 2013-03-14. Lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti (duomenys neskelbtini). 2013-05-24 yra gauta šią informaciją patvirtinanti pažyma. Įstaigoje asmuo gyvena iš laisvėje sukauptų lėšų, kurių pakanka kasdieniams poreikiams patenkinti. Įstaiga vykdomųjų dokumentų nėra gavusi, teismo nuosprendžiu taip pat nepriteista. Nuteistasis finansinių sunkumų neturi. Socialiniai ryšiai yra palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas žmonos, draugų. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis planuoja gyventi kartu su žmona ir jos tėvais (duomenys neskelbtini). Yra gautas raštas apie tai, jog nuteistasis bus priimtas gyventi į numatytą gyvenamąją vietą. (2013-06-06 raštas Nr. 8-5359). Nuteistasis prašė jam taikyti lygtinį paleidimą nustatant intensyvią priežiūrą. 2013-06-14 yrą gautas raštas Nr. 8-5620 apie tai, jog buvo lankytasi nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su nuteistojo žmona ir uošve. Nustatyta, jog sodyba priklauso uošviams. Tuose pačiuose namuose gyvena žmona su dviem mažametėmis jų dukromis. Namuose vietos pakankamai, namai tvarkingi. Uošviai jaunai šeimai paskyrę antrame aukšte esantį kambarį. Už elektros energiją moka stabiliai, įsiskolinimų nėra. Žmona ir uošviai sutinka su intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo įtaiso sumontavimu name. Iš gautos informacijos darytina išvada, jog nuteistajam grįžus gyventi nurodytu adresu, būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei - 19 balų.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisijos nuomone, R. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. M. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Intensyvios nuteistojo priežiūros vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas. Nustatyta, kad 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį R. M. faktiškai atliks 2013 m. gruodžio 7 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra įvykdęs dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje”, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“, programoje, bei socialinių įgūdžių lavinimo programoje „Mano kelias“ 2 versija, socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, režimo reikalavimų nepažeidė, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Jis turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, laisvėje iki įkalinimo dirbo Norvegijoje tolimųjų reisų vairuotoju, Pataisos namuose nuteistasis dėl darbo vietų stokos nedirba, tačiau yra motyvuotas dirbti, laisvėje planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), 2013-05-24 yra gauta šią informaciją patvirtinanti pažyma, nesimoko, nes į pataisos namus atvyko tik 2013-03-14. R. M. neturi problemų dėl priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vykdomųjų raštų R. M. vardu įstaiga nėra gavusi, teismo nuosprendžiu taip pat nepriteista, nuteistasis finansinių sunkumų neturi. Asmuo turi dvi mažametes dukras, nuteistojo socialiniai ryšiai yra palaikomi laiškais, telefonu, pasimatymų metu lankomas žmonos, draugų. Asmuo po paleidimo ketina gyventi kartu su žmona ir jos tėvais (duomenys neskelbtini). Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

BPK 360 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priėmęs vieną iš šio straipsnio 5 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų nutarčių, teismas kartu nustato nuteistajam Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijos siūlomas jam nustatyti auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, arba paskiria intensyvią priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-08-12 gautas Vilniaus pataisos namų raštas Nr. 9-4659 (07), kuriame nurodyta, kad jeigu būtų priimta nutartis tenkinti R. M. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma LR probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi ir atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlymą dėl intensyvios priežiūros nustatymo nuteistajam, R. M. paskiriama intensyvi priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas,-

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, paskiriant intensyvią priežiūrą.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.