- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- N-502-650-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006-07-10 Vilniaus rajono PK vyr. patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl M. J. padarytų pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 6 dalyje, kadangi M. J. 2006-07-03 20 val. 10 min. Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, lenkė automobilį, kirsdamas ištisinę liniją ir į jį atsitrenkė, pastarajam sukant į kairę. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, automobilis „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas įstatymų nustatyta tvarka, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 184.3, 61.3 punktų reikalavimus.
Dėl minėtų pažeidimų Vilniaus rajono PK 2006-07-11 nutarimu M. J. , remiantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta administracinė nuobauda – 160 litų bauda.
Šalies argumentai
M. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą. Savo reikalavimą M. J. grindė tuo, kad jis minėtų pažeidimų neįvykdė. M. J. tvirtino, kad 2006-07-03 apie 20 val. 10 min. Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „AUDI 100“, jis Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė, o įvykio kaltininkas yra automobilio „FORD TRANZIT“ vairuotojas A. V. .
Nukentėjusysis A. V. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2006-07-03 apie 20 val. 10 min. jis važiavo Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „FORD TRANZIT“ ir norėjo sukti į kairę, kai iš kairės pusės į jo automobilį atsitrenkė automobilis „AUDI 100“. Savo automobilį patraukė, nes jis buvo ant kelio ir trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams. Sukdamas į kairę, posūkį rodė. Buvo blaivus, tik paskui po įvykio išgėrė. Yra nubaustas už vairavimą neblaiviam, bet šis nubaudimas neteisingas, todėl jį apskundė teismui.
Liudytojas S. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2006-07-03 apie 20 val. 10 min., jam patruliuojant su A. Bu. , iš Vilniaus rajono PK buvo gautas pranešimas, kad Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, susidūrė du automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą, rasti susidūrę automobiliai „FORD TRANZIT“ bei „AUDI 100“. Minėtų automobilių vairuotojai savaip aiškino įvykio aplinkybes, automobilis „FORD TRANZIT“ buvo pastatytas šalia kelio (kieme), o automobilis „AUDI 100“ buvo šalia kelio.
Liudytojas A. Bu. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2006-07-03 apie 20 val. 10 min., jam patruliuojant su S. G. , iš Vilniaus rajono PK buvo gautas pranešimas, kad Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, susidūrė du automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą, rasti susidūrę automobiliai „FORD TRANZIT“ bei „AUDI 100“. Minėtų automobilių vairuotojai savaip aiškino įvykio aplinkybes, automobilis „FORD TRANZIT“ buvo pastatytas šalia kelio (kieme), o automobilis „AUDI 100“ buvo šalia kelio. A. Bu. pabrėžė, kad jis tinkamai įvertino minėto autoįvykio aplinkybes, ką patvirtina ir autoavarijos vietos schema, kur aiškiai užfiksuota, jog automobilis „AUDI 100“ kirto ištisinę liniją, kur aiškiai matyti automobilio „AUDI 100“ stabdymo kelias, kuris yra 22 metrai, t. y. pakankamai didelis, atsižvelgiant į tai, kad įvykio vieta yra gyvenvietė ir joje leistinas maksimalus greitis yra 50 km/h.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi skundo netenkino, institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad M. J. veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 6 dalį yra kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų 2006-07-03 tarnybiniai pranešimai, patvirtinantys minėto autoįvykio faktą, automobilių „FORD TRANZIT“ bei „AUDI 100“ apgadinimus, autoavarijos vietos schema, patvirtinanti minėto autoįvykio faktą bei automobilių „FORD TRANZIT“ bei „AUDI 100“ apgadinimus, nukentėjusiojo A. V. paaiškinimai, liudytojų A. Bu. bei S. G. paaiškinimai, teismo vertinimu, įrodo, kad M. J. sukėlė autoįvykį bei nebuvo apdraudęs automobilio įstatymų nustatyta tvarka. M. J. parodymus, kad minėtu laiku bei minėtoje vietoje jis autoįvykio nesukėlė, teismas įvertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus bei bandymą suklaidinti teismą. Teismas nurodė, kad M. J. parodymus visiškai paneigia nukentėjusiojo A. V. paaiškinimai, liudytojų A. Bu. bei S. G. parodymai, kurie yra išsamūs, objektyvūs bei nuoseklūs ir kuriais nėra jokio pagrindo netikėti, be to, automobilių „FORD TRANZIT“ bei „AUDI 100“ apgadinimų analizė, autoavarijos vietos schema, kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai.
III.
M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir administracinę bylą nutraukti arba ją grąžinti iš naujo nagrinėti teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad A. V. , policijos pareigūnų A. Bu. ir S. G. parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra prieštaringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų. A. V. parodymai, kad jis automobilį patraukė, nes jis buvo ant kelio ir trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, neatitinka įvykio schemos, iš kurios matyti, kad po autoįvykio A. V. pasišalino iš autoįvykio vietos ir vairuotą a/m „Ford Tranzit“ pastatė už 14 metrų nuo kelkraščio į kiemą (automobilis schemoje pažymėtas Nr. 2). A. V. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų S. G. , A. Bu. parodymams, kad „Ford Tranzit“ buvo patrauktas iš įvykio vietos ir pastatytas į kiemą prieš jiems atvažiuojant. A. Bu. parodymai prieštarauja S. G. parodymams. Pastarasis pareigūnas parodė, kad jei a/m „Ford Tranzit“ lėtai važiavo ar stovėjo, jį lenkti buvo galima, nes toje vietoje yra brūkšninė linija (b. l. 32). A. Bu. parodė, kad toje vietoje yra nuokalnė ir vairuotojui buvo blogas matomumas. Tačiau, apelianto vertinimu, tokie parodymai nelogiški, nes matomumas galėjo būti blogas tik tuo atveju, jei ten būtų įkalnė. A. Bu. parodymai prieštarauja įvykio schemai, iš kurios matyti, kad „Audi 100“ stabdymo kelias (schemoje pažymėta Nr. 3) buvo ne 22 metrai, o tik 6,20 metro, todėl teigti, kad M. J. važiavo pakankamai dideliu greičiu, nėra jokio pagrindo. Visiškai neaišku, kuo vadovaujasi A. Bu. tvirtindamas, kad lenkimo nebuvo, juolab, kad A. V. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir jo a/m stovėjimo vietos po autoįvykio nustatyti jau nebuvo įmanoma dėl paties A. V. tyčinių ir neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Kelių eismo taisykles.
2. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis A. V. yra nubaustas už vairavimą būnant neblaiviam, kurį apskundė teismui. Teismas netyrė ir nevertino A. V. girtumo ir to, kad jis tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš įvykio vietos. Siekiant nustatyti, ar A. V. vairavo automobilį blaivus, byloje buvo būtina apklausti jo nurodytus liudytojus bei nagrinėjant šią bylą prijungti bylą, kurioje A. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam.
3. Byloje nebuvo apklaustas kartu su A. V. važiavęs V. B. , kuris matė ne tik tai, kad A. V. neblaivus, bet ir patį autoįvykį.
4. Teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kad pareigūnai veikė su išankstine nuostata daryti viską, kad padėti ar bent palengvinti A. V. padėtį. Apeliantas nurodo, kad A. V. iškart po autoįvykio paskambino mobiliuoju telefonu, o po skambučio tuoj pasišalino iš autoįvykio. A. V. skambino L. A. , o šis A. Bu. , prašydamas A. V. padėti. Tai, kad A. Bu. stengėsi padėti, rodo ir tai, kad po paaiškinimų parašymo Nemenčinės PN, prieš 21 val., A. V. buvo paleistas ir tik po to, kai įsikišo jo, apelianto, sesuo Z. B. ir jos vyras A. B. , A. Bu. paskambino A. V. ir liepė atvažiuoti į įvykio vietą.
5. Pagal įvykio schemą automobilio „Audi 100“ stabdymo kelias buvo tik apie 6,20 metro, todėl tikėtina, kad jis, apeliantas, leistino 50 km/h greičio neviršijo. Apeliantas nurodo, kad jo paaiškinimo papildymas (b. l. 15) buvo įrašytas tik dėl policijos pareigūnų psichologinio spaudimo, nes jis serga epilepsija, yra antros grupės invalidas, todėl jam padaryti psichologinį spaudimą labai lengva.
6. Teismas savo išvadas grindžia automobilių apgadinimais, tačiau jie byloje niekur neužfiksuoti.
7. Apeliantas nurodo, kad, priešingai nei užfiksuota 2006-11-09 teismo posėdžio protokole, 2006-11-09 teismo posėdyje jis dalyvavo. 2006-11-09 teismo posėdyje buvo pažeista jo teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis. Šioms bylos aplinkybėms išsiaiškinti ir nustatyti, apelianto manymu, bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Vilniaus rajono PK VP Eismo priežiūros poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo keisti teismo nutarties. Institucijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad autoįvykio aplinkybės įvertintos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas apkaltintas ir nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 123 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Kaip pažeidimai įvertinta tai, kad apeliantas 2006-07-03 20 val. 10 min. Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, lenkė automobilį, kirsdamas ištisinę liniją ir į jį atsitrenkė, pastarajam sukant į kairę, įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, be to, automobilis „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 184.3, 61.3 punktų reikalavimus.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina apelianto kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliantas dėl institucijos nutarimo ir teismo nutarties dalių dėl jo nubaudimo pagal šį straipsnį argumentų nereiškia, tačiau nesutinka padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Pagrindžiant asmens kaltę ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir priežastinį jų ryšį su pasekmėmis – kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kito turto apgadinimu. Apeliantas apkaltintas tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 184.3 punktus, ir šie pažeidimai nulėmė eismo įvykio, kilusio 2006-07-03 20 val. 10 min. Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, pasekmes.
Įvykio metu galiojusio Kelių eismo taisyklių 172 punktas numatė vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.
Kelių eismo taisyklių 184.3 punktas draudžia lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.
Kolegija sutinka su institucijos nutarime ir teismo nutartyje pateiktu įvykio aplinkybių įvertinimu ir išvada, kad apeliantas pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių punktus, ir būtent šie pažeidimai buvo tiesiogine autoįvykio, įvykusio 2006-07-03 Puškalaukių kaime, Vilniaus rajone, kilimo priežastimi.
Iš transporto priemonių sužalojimų, kurie užfiksuoti 2006-07-03 autoavarijos vietos schemoje (b. l. 16) matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė į A. V. vairuojamo automobilio kairės pusės šoną. Iš 2006-07-03 autoavarijos vietos schemoje užfiksuotų apelianto vairuoto automobilio stabdymo žymių, kelio situacijos, M. J. 2006 m. liepos 3 d. paaiškinime užfiksuotų aplinkybių, A. V. 2006 m. liepos 3 d. paaiškinimo, matyti, kad autoįvykis kilo A. V. automobiliui pradėjus atlikti sukimo į kairę (į kiemą) manevrą. Matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis prieš A. V. atliekant sukimo manevrą važiavo jam iš paskos. Pagal užfiksuotas stabdymo žymes, paties apelianto paaiškinimus, taip pat A. V. paaiškinimą institucijai ir parodymus teismui matyti, kad eismo įvykis vyko apeliantui pastebėjus A. V. vairuojamą automobilį. Iš autoavarijos vietos schemos, kitų bylos duomenų matyti, kad tame ruože kelias matomas blogai (kelio vingis, nuokalnė), dėl to pagal ten esantį horizontalųjį ženklinimą (ištisinė juosta) įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą draudžiama. Taigi, įvertinus eismo situaciją, o būtent, kad toje kelio atkarpoje leistinas greitis 50 km/h, kad toje vietoje matomumas blogas, kad įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą draudžiama, tačiau leidžiama sukti į kiemą (siaura brūkšninė linija), darytina išvada, kad apeliantas, važiuodamas toje vietoje, pagal minėtas Kelių eismo taisyklių nuostatas, turėjo pareigą neviršyti 50 km/h greičio, ir, dar daugiau, pasirinkti tokį greitį, kad ta pačia kryptimi priekyje važiuojančiam automobiliui lėtinant greitį ir sukant į kairę (į kiemą), galėtų suvaldyti transporto priemonę, neišvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes yra akivaizdu, kad šių pareigų apeliantas neįvykdė. Nors apeliantas teismui nurodo važiavęs leistinu greičiu, toks jo paaiškinimas neatitinka jo pradinio paaiškinimo 2006 m. liepos 10 d. papildyme nurodytos aplinkybės, kad jis važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Kad šis papildymas buvo surašytas dėl prieš jį panaudoto psichologinio spaudimo, nenustatyta. Be to, kad apeliantas nepasirinko saugaus greičio, įrodo tai, kad apeliantas šioje eismo situacijoje pastebėjęs A. V. vairuojamą automobilį, savo vairuojamo automobilio nesuvaldė, stabdydamas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su sukančiu į kairę A. V. automobiliu. Iš stabdymo žymių akivaizdu, kad apeliantas buvo pasirinkęs nemažą greitį, kuris visiškai neatitiko eismo situacijos. Taigi, apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 172, 184.3 punktus ir, nepriklausomai nuo to, ar A. V. rodė posūkio signalą, šie apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi.
Kolegijos vertinimu, V. B. , galimai važiavusio kartu su A. V. , apklausa bylai nereikšminga, nes jokių kokybiškai naujų rezultatų apie įvykį, galinčių pakeisti padarytas išvadas, duoti negali.
Tai, kad po autoįvykio A. V. patraukė vairuotą automobilį „Ford Tranzit“, nekeičia apelianto veikos kvalifikavimo, nes byloje pakanka įrodymų spręsti apie eismo įvykio mechanizmą, jo kilimo priežastis.
Tai, ar įvykio metu A. V. buvo blaivus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N16-614/2007 administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. V. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį „Ford Transit“ būdamas neblaivus, nutraukta.
Nėra pagrindo nesuvadovauti 2006-11-09 teismo posėdžio protokole užfiksuota aplinkybe, kad apeliantas šiame teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliantas nustatyta tvarka dėl teismo posėdžio protokolo turinio pastabų nereiškė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnis). Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad tame teismo posėdyje buvo pažeista apelianto teisė į jam suprantamą proceso kalbą. Be to, pažymėtina, kad apeliantui lietuvių kalba yra suprantama, tai matyti iš institucijoje lietuvių kalba jo ranka surašyto paaiškinimo ir papildymų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi.
Byloje surinkti duomenys pakankami konstatuoti, kad apeliantas, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir šie pažeidimai nulėmė eismo įvykio metu kilusias pasekmes. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, todėl pagrindo naikinti apskųstąją teismo nutartį nėra. Apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. J. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.