Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-06-30 · Byla Nr. TS-89-753/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-30
Bylos Nr.
TS-89-753/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24360-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Byla Nr. TS-89-753/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24360-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 30 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 91-129 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Nuteistasis V. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 91-129 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir priimti naują nutartį, tenkinant jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, jog su Komisijos nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Komisija turėjo įvertinti teigiamas ir neigiamas aplinkybes, nėra nustatyta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vertinti asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuostatas, todėl teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę įvertino nuteistojo kaip kaltininko asmenybę ir skyrė atitinkamą laisvės atėmimo bausmę. Teismas netaikydamas lygtinio paleidimo, už tai, kad praeityje daug kartų teistas ir ne kartą atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, baudžia nuteistąjį už tą patį antrą kartą. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartį, nuteistasis pagal teistumus 1995 - 2009 metais jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, laikomas neteistu. Vertinimas tai, jog iki suėmimo buvo skirta baudų, atidėtas bausmės vykdymas, ar buvo paskirtas laisvės atėmimas yra perteklinis ir tai negali daryti jokių prielaidų vertinant apie nuteistojo gebėjimą laikytis įstatymų normų ir gerbti visuomenės narių teisę ateityje. Visą laisvės atėmimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, stengdamasis kaip geriau pasiruošti integracijai į visuomenę. Viską darė, kad administracija įvertintų nuteistojo pastangas taisytis, kad pastebėtų, jog tai daro ne tik dėl to, kad nori išeiti greičiau į laisvę, tačiau ir, kad yra atsakingas už šeimos gerovę ir nori jiems padėti. Vietoje to, kad būtų pastebėtas iš teigiamos pusės Komisija „pastebėjo“, kad dabartinėje supančioje aplinkoje tariamai nevengia prisitaikyti prie vyraujančių elgesio normų bei jomis vadovautis. Ši teigiama aplinkybė nėra visiškai neargumentuota ir nepagrįsta. Taip pat Komisija priimdama nutartį netenkinti prašymo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos baudžia ne tik nuteistąjį, bet ir jo šeimą, atima galimybę rūpintis vaikais, kuriems šiuo metu taip reikia pagalbos, auklėjimo. Nuteistasis serga įvairiomis ligomis, jam buvo atliktos dvi operacijos, po kurių reikalinga reabilitacija, bet pataisos įstaigoje nėra galimybių bei negali suteikti reikiamos medicininės pagalbos. Nuteistasis nurodo, kad negali dirbti dėl esamos sveikatos būklės, todėl dengia skolas pagal galimybes savo iniciatyva pagal galimybes iš žmonos pervedamų piniginių lėšų. Nuteistasis visą laisvės atėmimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, mokėsi ispanų kalbos, stengdamasis kaip geriau pasiruošti integracijai į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo vyriausiam sūnui buvo atliktos dvi sudėtingos širdies operacijos, o žmona per didelį darbo krūvį, negali juo pasirūpinti, todėl nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 91-129 nutarta netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis nors bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, tačiau nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat anksčiau teistas, jam taikytos su laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, tačiau įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, vertinamu atveju jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pabrėžtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas buvo jau įvertintas teismo ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Nuteistąjį galima lygtinai paleisti, įvertinus visumą aplinkybių ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryli išvadai, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia 2021 m. spalio 1 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 1 d.

Ankščiau teistas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. gegužės 12 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla bei nuteistojo pateikta medžiaga: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, neįgaliojo pažymėjimo kopija, darbingumo lygio pažyma, sprendimu dėl nuteistojo darbingumo lygio, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, ambulatorinio apsilankymo aprašymu, epikrizėmis, medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, pažymomis apie dalyvavimą užsiėmimuose, diplomais, gimimo liudijimais, įgimtų širdies ydų ultragarsiniais tyrimais, pasimatymų apskaita, darbo grafiku, pažyma apie dalyvavimą užimtumo veikloje, darytina išvada, jog Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. priimtas nutarimas Nr. 91-129 netaikyti nuteistajam V. G. yra pagrįstas. Komisija apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl teismo vertinimu, nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta teisingai.

Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Iš 2022 m. balandžio 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp jų ir komisijos pirmininkė, tai daugiau nei pusę komisijos narių todėl priimti sprendimai yra teisėti.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną nusikalstamą veiką, ankščiau ne vieną kartą teistas, bausmes atlikęs, tačiau nuteistasis iš savo pastyrimo nepasimokė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą, turi menką darbinę patirtį, pataisos įstaigoje sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, turi sveikatos problemų, palaiko artimus ryšius su buvusia žmona ir vaikais, buvusi žmona padeda nuteistajam finansiškai. Taip pat nurodyta, kad išėjęs iš pataisos įstaigos ketina grįžti dirbti statybų srityje, pataisos įstaigoje pateikęs prašymą įsidarbinti plytelių klojėju. Nuo 2022 m. kovo 16 d. pradėjo savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus. Teismas pažymi, kad nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, ką teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad visą laisvės atėmimo laikotarpį elgėsi nepriekaištingai, lankė visokias programas, Komisija neįvertino jo gerųjų savybių, tik blogas, nutarime vadovavosi senais teistumais, neatsižvelgė į finansinę, sveikatos būklę, situaciją šeimoje. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to dabartinė nuteistojo sveikatos būklė kelia abejonių ir dėl nuteistojo sėkmingos integracijos į darbo rinką, o akcentuojama aplinkybė dėl nuteistojo sveikatos būklės ir situacijos šeimoje neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pataisos įstaigą dėl reabilitacijos ar, kad pataisos įstaiga neužtikrina galimybės gauti tinkamą medicininę pagalbą.

Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad atlikdamas jam skirtą bausmę pataisos įstaigoje nedirbo, tačiau darbą susiras lygtinio paleidimo atveju, o šiuo metu nedirba tik dėl turimų sveikatos problemų. Tokiu būdu, vien tai, kad asmuo, išėjęs į laisvę turės darbą, o pataisos įstaigoje nedirba, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme taip pat kelia V. G. nustatomi kriminogeniniai veiksniai: statiniai – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų/konfliktų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo byloje yra faktinių įrodymų, jog praeityje buvo naudotas smurtas prieš žmoną, tačiau nuteistasis neigia, jog naudoja smurtą prieš kitus asmenis. Nuteistasis neigia kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo. Dabartinė nusikalstama veika daryta ne bendrininkų grupe, baigta, smurtinė, apsvaigus nuo alkoholio. Ankstesniu laikotarpiu (2018 m.) nuteistajam buvo paskirta lankytis korekcinėje, smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau nuteistasis, nepripažįstantis piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, taip pat ir kaltės už įvykdytas smurtines nusikalstamas veikas, negebėjo suprasti užsiėmimų naudos ir nepasimokė iš savo klaidų. Ankstesniu laikotarpiu nuteistajam taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir lygtinis paleidimas neskatino jo elgesio pokyčių, nuteistasis už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas teisiamas ne pirmą kartą. Nuteistasis vertinimo metu nurodė, kad jam yra sunkumų dengti priteistus civilinius ieškinius, kiekvieną mėnesį iš gaunamos nedarbingumo pašalpos jam yra atskaičiuojamos pajamos ieškiniui padengti, tačiau nepripažįsta, kad jam problema yra susidorojimas su skolomis, finansinė našta. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su buvusia žmona, kuri šiuo metu jam padeda finansiškai. Nėra oficialių duomenų apie nuteistojo piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo nusikalstama veika įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis nepripažįsta turintis problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, lankyti korekcines programas, susijusias su piktnaudžiavimo alkoholiu prevencija, taip pat nemato tikslo. Nuteistojo emocinė gerovė šiuo metu ganėtinai stabili, nesijaučia vienišas, nėra socialiai atskirtas, tačiau nuteistasis save vertina puikiai, negeba įžvelgti savo neigiamų būdo savybių, save apibūdina draugišku, pozityviu žmogumi. Vertinimo metu stebimas nuteistojo išpūstas savo vertės jutimas, asmuo nesupranta, kodėl jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, kurios jis nepadarė. Apie save nuteistasis linkęs galvoti iš teigiamos pusės, savęs vertinimo formoje nepažymi, kad turėtų problemų su bet kuria gyvenimo sritimi, save sieja su draugiško, pozityvaus asmens savybėmis. Nuteistajam trūksta empatiškumo jausmo nukentėjusiems asmenims, įžvelgia pasekmes tik sau. Nuteistojo nurodyti ateities planai nėra ilgalaikiai, nesietini su noru keisti savo požiūrį. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, įvertinant nustatomus kriminogeninius veiksnius, nuteistojo nuostatas, mąstymą ir elgesį ir siekį šias aplinkybes keisti, darytina išvada, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau balų skaičius nenurodomas, taip pat nurodyta, kad nustatyti statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, apsauginių veiksnių nenustatyta. Nors nenurodoma, koks konkretus balų skaičius yra nustatytas šiuo metu, tačiau esant dinaminiams kriminogeniniams veiksnias, nuteistasis ne tik gali juos mažinti vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bet ir privalo. Esant vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai tik nustačius, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo V. G. skundas dėl Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 91-129 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo V. G. dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2022 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 91-129 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė