- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1185-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06297-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. M. skundas dėl antstolio veiksmų patenkintas iš dalies, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. M. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01379 prašė panaikinti antstolio Vytauto Mitkaus 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymą Nr. 0240/16/01379-DDD dėl ekspertizės skyrimo; nustatyti išieškojimo eiliškumą pirmiausia nukreipiant išieškojimą į uždarajai akcinei bendrovei „Statybų ekspertas“ priklausantį ir išieškotojai akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ įkeistą turtą – negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir tik jeigu įkeisto turto neužteks skolai ir vykdymo išlaidoms padengti – nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą atsisakyti nagrinėti ir grąžinti pareiškimą dėl eksperto nušalinimo bei įpareigoti antstolį priimti nagrinėti pareiškimą dėl nušalinimo bei nušalinti uždarąją akcinę bendrovę „Negrita“ ir ekspertą Kastytį Kumpiną. Pareiškėjas nesutiko su antstolio vykdomu išieškojimo eiliškumu ir teigė, kad būtų teisinga ir sąžininga pirmiausia nukreipti išieškojimą į UAB „Statybų ekspertas“ priklausantį ir išieškotojui įkeistą turtą, o tik jo neužtekus skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nukreipti išieškojimą į pareiškėjui, kuris yra laiduotojas, priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne į antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkyme nurodytą pareiškėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes turtas – negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra itin vertingas ir jo visiškai pakanka skoliniam įsipareigojimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Tik neužtekus šio pareiškėjo nurodyto turto, galėtų būti išieškoma iš kito pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius kelis objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra nenuoseklus, nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinto išieškojimo eiliškumo, ekonomiškumo principo bei didina vykdymo išlaidas. Pareiškėjas žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augina vaisius ir iš jų maitina savo šeimos narius, esant geram derliui gauna iš jo pajamų, be to, šis turtas patenka į CPK 664 straipsnio 4-5 dalyse nustatytą eilę, jam taikomi apribojimai, įtvirtinti CPK 663 straipsnyje, todėl antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymas Nr. 0240/16/01379-DDD dėl ekspertizės skyrimo yra neteisėtas. Be to, pareiškėjas teikė antstoliui pareiškimą dėl UAB „Negrita“ eksperto Kastyčio Kumpino nušalinimo, tačiau antstolis šio pareiškimo neišnagrinėjo, nenustatė pareiškėjui termino trūkumams pašalinti, o priėmė neteisėtą 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą atsisakyti nagrinėti ir grąžinti pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, pareiškimo neperdavė spręsti teismui, todėl pažeidė CPK 598 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytą tvarką. Nurodė, kad antstolio paskirtas ekspertas Kastytis Kumpinas yra šališkas, o UAB „Negrita“ nėra įrašyta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąrašą kaip ekspertizės įstaiga, neturi ekspertizės įstaigos kvalifikacijos atestato ir viešai nėra paskelbta, kad gali atlikti ekspertizes, todėl ši bendrovė neturi teisės atlikti ekspertizę. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02493, kurioje vykdomas išieškojimas dėl tos pačios skolos iš įkaito davėjo UAB „Statybų ekspertas“, kurios direktorius yra pareiškėjas, taip pat yra pareikštas skundas su prašymu nušalinti UAB „Negrita“ ir ekspertą bei pripažinti jo atliktą ekspertizę neteisėta.
2. Antstolis Vytautas Mitkus 2019 m. vasario 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad dėl tuo pačiu metu vykdomų skolų išieškojimo iš pareiškėjo ir UAB „Statybų ekspertas“ turto jau yra pasisakę dviejų instancijų teismai, išnagrinėję ir atmetę pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. 0240/16/01379, todėl pareiškėjo prašymas dėl eiliškumo nustatymo pirmiausia realizuojant kitam subjektui priklausantį turtą yra atmestinas. Atmesdamas kitą pareiškėjo skundo dalį dėl ekspertizės ir eksperto skyrimo antstolis pažymėjo, kad įstatymai nesuteikia skolininkui teisės rinktis vertintoją, kuris atliktų ekspertizę, nes vienos iš šalių pasiūlytas vertintojas gali būti šališkas. Antstolis privalo savo nuožiūra parinkti ir paskirti vertintoją, o vykdomosios bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio paskirtai ekspertizės įstaigai. Įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. 2007 m. UAB „Negrita“ suteiktas turto ir verslo vertinimo atestatas, bendrovėje dirba nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis vertintojas Kastytis Kumpinas, 2011 m. gruodžio 5 d. įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas Kastytis Kumpinas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, jo profesinė kompetencija yra neginčijama, antstolis neturėjo jokio pagrindo abejoti šio eksperto nešališkumu ir objektyvumu, todėl 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymas yra teisėtas. Pareiškėjas pareiškime dėl eksperto nušalinimo nenurodė nei vieno pagrindo, numatyto CPK, ekspertui nušalinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Antstolis, skirdamas ekspertizę ir parinkdamas ekspertą, veikė vadovaudamasis galiojančiais įstatymais. Pareiškėjas skunde nenurodė nė vieno įstatymiškai pagrįsto argumento, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, dėl ko antstolio patvarkymas turėtų būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą atsisakyti nagrinėti ir grąžinti pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, kitą skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmetė, taip pat atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl eksperto nušalinimo.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas R. M. laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti solidariai už skolininko pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdymą, todėl kreditorius turi teisę pasirinkti, ar išieškojimą nukreipti į pagrindinį skolininką UAB „Statybų ekspertas“, ar – į laiduotoją, t. y. pareiškėją, taip pat dalį skolos išsiieškoti naudodamasis hipotekos, dalį – laidavimo institutais. Be to, pareiškėjui aplinkybės, jog kreditorius nagrinėjamu atveju gali pasinaudoti tiek hipotekos, tiek laidavimo institutų jam suteiktomis teisėmis, jau buvo išaiškintos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15561-910/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-292-345/2017, kuriomis atmestas pareiškėjo skundas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skolininko skunde nurodyti argumentai, kad antstolis nesilaiko CPK įtvirtinto išieškojimo eiliškumo, nes išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į UAB „Statybų ekspertas“ priklausantį ir išieškotojui įkeistą turtą, o tik jo neužtekus skolai ir vykdymo išlaidoms padengti – į pareiškėjui priklausantį turtą, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymą.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad skolininko gyvenamasis būstas yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., o ne (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duomenų apie skolininko gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, byloje nėra, todėl skolininko argumentus, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į CPK 664 straipsnio 5 dalyje nustatytą eilę, atmetė. Teismas taip pat konstatavo, kad yra nepagrįsti jokiais įrodymais skolininko teiginiai, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į CPK 664 straipsnio 4 dalyje nustatytą eilę. Pareiškėjas nurodė, kad žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis augina vaisius ir iš jų maitina savo šeimos narius, gauna iš jo pajamų, tačiau nei antstoliui, nei teismui, nagrinėjančiam jo skundą, nepateikė jokių šias jo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas sprendė, kad antstolis vykdomojoje byloje priimdamas skolininko skundžiamą 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymą Nr. 0240/16/01379-DDD dėl ekspertizės skyrimo laikėsi CPK 663 straipsnyje ir CPK 664 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir tvarkos, todėl konstatavo, kad naikinti antstolio 2018 m. gruodžio 6 d. patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo ir nustatyti kitą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą nėra pagrindo.
7. Tačiau teismas padarė išvadą, kad antstolis Vytautas Mitkus, gavęs skolininko R. M. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, turėjo pareigą priimti patvarkymą ir pareiškimą išnagrinėti, t. y. jį tenkinti arba atmesti. Tačiau antstolis šios savo CPK 598 straipsnyje įtvirtintos pareigos neįvykdė. Antstolis 2019 m. vasario 8 d. patvarkyme nurodė, kad skolininkas nenurodė bei nepagrindė nei vieno CPK įtvirtinto pagrindo ekspertui nušalinti (v. b. l. 183-184). Tokiu atveju pagal teisinį reglamentavimą antstolis turėjo pareigą nedelsdamas perduoti nušalinimo klausimą spręsti teismui (CPK 598 straipsnio 5 dalis), o ne grąžinti pareiškimą skolininkui. Dėl to teismas konstatavo, kad antstolis, priėmęs 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą, kuriuo atsisakė nagrinėti bei grąžino pareiškėjui pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, pažeidė CPK 598 straipsnį, todėl šioje dalyje skolininko skundą patenkino ir 2019 m. vasario 8 d. antstolio patvarkymą panaikino.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo, panaikinus 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį priimti nagrinėti pareiškimą dėl nušalinimo bei nušalinti UAB „Negrita“ ir ekspertą Kastytį Kumpiną, teismas sprendė, kad, panaikinus antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą, CPK 598 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka eksperto nušalinimo klausimą sprendžia teismas, o ne antstolis.
9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pažeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai ar būtų kitų CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose ir CPK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ekspertui nušalinti, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad turto vertintojas Kastytis Kumpinas ar UAB „Negrita“ yra šališki ir turi būti nušalinti. Pareiškėjo motyvai dėl eksperto šališkumo yra paremti prielaidomis, nepagrįsti jokiais šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra CPK numatytų eksperto nušalinimo pagrindų, todėl pareiškėjo pareiškimą dėl eksperto nušalinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nei antstolis, nei teismas skundžiama nutartimi nesudarė turto aprašo bei išieškojimo iš turto eilės, kaip tai numato CPK 664 straipsnis, todėl skundžiama nutartis naikintina, o antstolis įpareigotinas atlikti šios procedūros vykdymo veiksmus.
10.2. Nors išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto ir pareiškėjo (laiduotojo) turto gali būti vykdomas lygiagrečiai, tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad vykdymo procese jau yra nustatyta išieškojimo iš pareiškėjo turto eilė CPK 664 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios išieškojimo eilės nebuvo ir nėra nustatyta, išieškojimas vykdomas padrikai, nenuosekliai, ne laiku, pažeidžiant CPK 664 straipsnio nuostatas, o ankstesnės teismų nutartys (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-15561-910/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292- 345/2017) yra visiškai dėl kito ginčo, kito pagrindo, kito dalyko. Todėl antstolis nepagrįstai atmetė motyvuodamas tuo, kad neva vykdomajame procese jau yra sudaryta išieškojimo eilė iš pareiškėjo turto ir dėl to neva teismai jau pasisakė minimose nutartyse. Antstolis akivaizdžiai suklaidino pirmosios instancijos teismą, o teismas klaidos nepašalino.
10.3. Antstolis jau buvo pradėjęs vykdymo veiksmus, patvarkymus pirmiau išieškoti iš pareiškėjui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tam pareiškėjas neprieštaravo. Todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą išieškojimą pirmiau nukreipti į pareiškėjui priklausančias negyvenamąsias patalpas, kadangi šis turtas vertingas.
10.4. Registrų centro išrašai patvirtina, kad pareiškėjo turto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paskirtis yra gyvenamoji, šie įrodymai nėra nuginčyti, todėl jais privaloma vadovautis. Teismas netinkamai aiškino CPK 663 ir 664 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek šeimos nariai gyvena, žemės sklype (ginčo objekte) augina vaisius, augalus, daržoves, ir kitas aplinkybes, taip pat, kad iš to maitina šeimą (sutuoktinę, savo tris nepilnamečius, mažamečius vaikus ir pan.), esant geram derliui gauna iš to pajamų, kad turtas patenka į CPK 663 straipsnyje nustatytus apribojimus, tačiau teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus ir nepagrįstai kėlė pareiškėjui pareigą įrodyti aplinkybes. Pareiškėjas tokius įrodymus (pavyzdžiui, užaugintas daržoves, vaisius ir kitą natūra) galėtų pateikti tik vasaros ar rudens laikotarpiu, kitus įrodymus netgi neįmanoma teismui pateikti (pavyzdžiui, šiais užaugintais vaisiais, daržovėmis vaikai maitinasi), todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo motyvus, argumentus, skundą.
10.5. Teismas nepagrįstai apsiribojo tik gyvenamosios vietos deklaravimu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Deklaravimo vieta yra daugiau formalumo dalykas, įstatymai nedraudžia ir neapriboja gyventi kitoje vietoje ar ginčo objekte užsiimti žemės ūkio, ūkine veikla, tai nėra draudžiama, varžoma, apmokestinama, nėra privaloma registruoti šio pobūdžio veiklos, todėl pareiškėjui niekaip nėra suprantama, kokius įrodymus pateikti (kaip, pavyzdžiui, ką valgo jo šeimos nariai ar ką užaugina). Tokia pirmos instancijos teismo nutartis pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir kitų jo šeimos narių, vaikų teises bei teisėtus interesus (atimama teisė į ekologišką maistą ir maitinimąsi, jų gyvenimo dalį auginti ekologišką maistą pareiškėjo sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius), juolab kad pareiškėjas pasiūlė kitą turtą, kurio visiškai pakanka, kad skolinis įsipareigojimas bei vykdymo išlaidos būtų padengtos. Be to, teismas nevertino antstolio veiksmų apie tai, kad pareiškėjas, be paminėto, turi kito turto.
10.6. Teismas panaikino antstolio 2019 m. vasario 8 d. patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė nagrinėti pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, tokiu atveju vykdymo procese privalo būti išlaikytas tvarkos eiliškumas ir nuoseklumas, tad antstoliui neišnyko CPK 598 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pirmiau išnagrinėti pareiškimą dėl eksperto šališkumo/nešališkumo ir nušalinimo/nenušalinimo bei priimti dėl to atitinkamą patvarkymą. Visi po to atlikti antstolio veiksmai nepagrįsti, neteisėti ir naikintini savaime, nes vykdymo procese nėra atlikta atitinkama procedūra dėl eksperto.
10.7. Tol, kol antstolis nepriima atitinkamo patvarkymo tenkinti ar atmesti pareiškimą dėl eksperto nušalinimo ir neperduoda šio klausimo spręsti teismui, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti eksperto nušalinimo klausimo. Teismas sutiko, kad antstolis pažeidė CPK 598 straipsnio nuostatas ir tvarką, tačiau pats priėmė skundžiamą nutartį, kuri pažeidžia CPK 598 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.
10.8. Teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nebuvo aktyvus, netyrė dalies svarbių bylos aplinkybių, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eile ir pareiškimo dėl eksperto nušalinimo nagrinėjimo tvarka.
14. Pagal CPK 664 straipsnį, vykdant išieškojimą iš skolininko fizinio asmens turto, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
15. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jo pagrindinis verslas, kaip nustatyta CPK 664 straipsnio 4 dalyje, yra žemės ūkis, o antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į apeliantui priklausančią žemės ūkio paskirties žemę (CPK 178 straipsnis). Todėl apelianto argumentai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis augina daržoves ir vaisius, kuriais maitinasi ir (ar) iš kurių gauna pajamų, nesant duomenų, kad ši apelianto veikla, kaip minėta, yra jo pagrindinis verslas, yra teisiškai nereikšmingi nustatant išieškojimo iš apelianto turto eilę, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
16. Penktąja eile, remiantis CPK 664 straipsnio 5 dalimi, išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pagal šios normos ir viso straipsnio prasmę, turimas omeny pagrindinis skolininko gyvenamasis būstas, kuriame skolininkas daugiausia gyvena. Byloje nustatyta, kad savo gyvenamąją vietą apeliantas yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., šią vietą kaip savo korespondencijos adresą apeliantas yra nurodęs ir skunde dėl antstolio veiksmų bei atskirajame skunde. Todėl, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena, yra kitas nei (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepatenka nei į ketvirtąją, nei į penktąją išieškojimo eilę, jam netaikomi ir CPK 663 straipsnyje nustatyti išieškojimo iš fizinio asmens turto apribojimai, todėl antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą paskirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę, neteisėtų veiksmų neatliko.
18. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas (straipsnio 2 dalis). Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti (straipsnio 3 dalis).
19. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, antstoliui yra privalomas išieškotojo, o ne skolininko nurodymas, iš kurio turto išieškoti pirmiausia, o jeigu iki priverstinio vykdymo pradžios išieškotojas antstoliui tokio nurodymo nepateikia, tai, iš kokio skolininko turto išieškoti, antstolis nustato pats. Todėl apelianto prašymas nukreipti išieškojimą pirmiausia į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antstolio neįpareigoja. Kita vertus, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu buvo paskyręs ir šio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau dėl apelianto nebendradarbiavimo su ekspertu dėl turto apžiūros realus išieškojimas iš šio turto taip ir nebuvo pradėtas (v. b. l. 173).
20. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis turi ir kito turto, apeliantui nepagrindžius, kad iš šio turto, pagal CPK 664 straipsnį, turėtų būti išieškoma pirmesne eile, antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo taip pat neįrodo.
21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad antstolis ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesudarė (nors, anot apelianto, privalėjo) apelianto turto aprašo ir išieškojimo iš apelianto turto eilės. Tokia eilė, kaip minėta, nustatyta CPK 664 straipsnyje, be to, tai, iš kokio konkretaus apelianto turto išieškoti, laikydamasis CPK 664 straipsnio, nustato antstolis, o kad pastarasis, vykdydamas išieškojimą iš apelianto turto, būtų nesilaikęs CPK 664 straipsnio reikalavimų, byloje nenustatyta.
22. Turto aprašo sudarymas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 677 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nurodytame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nenustatė, kad turto aprašo sudarymas nagrinėjamu atveju buvo būtinas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos (v. b. l. 36-39), apelianto turtas yra areštuotas 2016 m. birželio 7 d. antstolio surašytu turto arešto aktu, todėl, remiantis CPK 691 straipsniu, toks turtas gali būti realizuojamas, konkrečiai nagrinėjamu atveju – priimtas antstolio patvarkymas skirti šio turto vertės nustatymo ekspertizę.
23. Pagal CPK 598 straipsnio 3 dalį, vertėjui ir ekspertui pareikštą nušalinimo klausimą išsprendžia antstolis savo patvarkymu. Jeigu antstolis su vertėjui ar ekspertui pareikštu nušalinimu nesutinka, jis šių asmenų nušalinimo klausimą nedelsdamas perduoda spręsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 598 straipsnio 5 dalis).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis, ginčijamame 2019 m. vasario 8 d. patvarkyme nurodęs, kad skolininkas nenurodė bei nepagrindė nei vieno CPK įtvirtinto pagrindo ekspertui nušalinti, tokiu atveju pagal nustatytą teisinį reglamentavimą turėjo pareigą nedelsdamas perduoti nušalinimo klausimą spręsti teismui, o ne grąžinti pareiškimą skolininkui, todėl ginčijamą patvarkymą panaikino. Taigi minėto antstolio patvarkymo panaikinimą lėmė ne aplinkybė, kad antstolis apelianto pareiškimo dėl eksperto nušalinimo apskritai nebūtų nagrinėjęs (nes ginčijamo antstolio patvarkymo motyvavimas faktiškai patvirtina apelianto pareiškimo išnagrinėjimą ir nesutikimą su juo), o procesinis sprendimas grąžinti pareiškimą apeliantui, o ne perduoti eksperto nušalinimo klausimą spręsti teismui. Tokiu atveju apelianto pareiškimo dėl eksperto nušalinimo grąžinimas antstoliui spręsti pakartotinai būtų pernelyg formalus ir neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo ir bendrųjų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis). Apelianto atskirojo skundo argumentai nepagrindžia, kad teismui skundžiama nutartimi išnagrinėjus jo pareiškimą dėl eksperto nušalinimo buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, o apelianto minima eksperto teisė (ir pareiga, esant pagrindui) pačiam nusišalinti skundžiama nutartimi nebuvo paneigta.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
26. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, išdėstytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.