- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1414-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29594-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- M. R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. R. (M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-05-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams; 2) 2013-03-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. 2018 m. birželio 21 d., apie 15.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą KAWASAKI 500S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis M. R. prisipažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) kaime, penkiese apie 10 valandą ryto pradėjo gerti alkoholį. Penkiese išgėrė 3 butelius po 1 l talpos degtinės ir butelį 1 l talpos vyno. Kelintą valandą baigė gerti alkoholį, nežino, nes į tai nekreipė dėmesio. Tik žino, kad dėl girtumo buvo užmigęs ir gal apie pusvalandį miegojo. Vėliau, bet nežino kiek buvo valandų, nutarė draugo A., motociklą iš pievos parvaryti į garažą. Jis draugui A., davė savo automobilį, o draugas jam davė savo motociklą Kawasaki 500S, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jie apsikeitė transporto priemonėmis. Nors vairuotojo pažymėjimo neturi, jis važinėjo šiuo motociklu ir jį buvo palikęs gulėti žolėje. 2018 m. birželio 21 d. po pietų nutarė motociklą Kawasaki nuvaryti į garažą. Draugams padedant pakėlė motociklą nuo žemės, bet trise stumti buvo per sunku. Todėl jis sėdo ant motociklo Kawasaki 500S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), norėdamas juo nuvažiuoti iki garažo. Jis, vairuodamas motociklą Kawasaki, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) gatve ir kelio vingyje nesuvaldęs motociklo nuvažiavo nuo kelio važiuojamos dalies ir atsitrenkė į šiukšliadėžes bei buvo pats sužalotas. Įvykį mačiusi liudininkė pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie jį išgabeno į ligoninę. Ligoninėje jam buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi (b. l. 33, 46).
Kaltinamojo M. R. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.
Liudytoja R. Z. parodė, kad 2018 m. birželio 21 d., apie 15.25 val., vairuodama automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Vairuojamu automobiliu važiavo apie 50 km/h greičiu ir staiga jos vairuojamą automobilį aplenkė motociklas Kawasaki. Šio motociklo vairuotojas važiavo be šalmo. Aplenkęs jos vairuojamą automobilį, motociklo Kawasaki vairuotojas šiek tiek pavažiavęs (duomenys neskelbtini) gatve priartėjo prie kelio vingio į kairę. Pamatė kad priartėjęs prie kelio vingio motociklo Kawasaki vairuotojas pradėjo stabdyti motociklą, matė, kad pradėjo mėtyti į šoną motociklą, motociklas tapo nevaldomas ir dėl to vairuotojas nesugebėjo įsukti į kelio vingį, o nuvažiavo tiesiai nuo kelio važiuojamos dalies ir atsitrenkė į stovinčią šiukšliadėžes. Atsitrenkęs į šiukšliadėžes motociklas ir jo vairuotojas nukrito. Tai pamačiusi ji iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Iš pradžių motociklo Kawaski vairuotojas gulėjo nejudėdamas, po to atsigavo. Jis norėjo keltis, bet jam keltis nuo žemės neleido, todėl jis liko sėdėti ant žemės iki atvyko policijos pareigūnai. Pirmieji į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, atvyko praėjus maždaug 7 minutėms po eismo įvykio. Visą laiką kol atvyko policijos pareigūnai ji buvo prie susižalojusio motociklo vairuotojo, kuris sėdėjo ant žemės ir jokio alkoholio jis nevartojo. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė eismo įvykio aplinkybes, nurodė motociklo vairuotoją. Pareigūnai pradėjo bendrauti su motociklo vairuotoju. Tuomet pareigūnų pasiteiravo ar gali išvykti iš įvykio vietos ir pareigūnams leidus, išvažiavo. Kol laukė atvykstant pareigūnų ji nepastebėjo, nes į tai neatkreipė dėmesio ar buvo blaivus, ar išgėręs motociklo "Kawasaki" vairuotojas, bet pareigūnai patikrino jo blaivumą. Atvykus pareigūnams ji iš įvykio vietos išvažiavo, todėl daugiau nieko parodyti negali apie įvykio aplinkybes (b. l. 24).
Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 21 d. dirbant pagal nustatytą grafiką su kursante J. R., po Vilniaus miesto 2 policijos komisariato teritoriją, apie 15.40 val. iš Vilniaus operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo motociklas "Kawasaki 500S" ir yra nukentėjęs žmogus. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą rado gulintį motociklą "Kawasaki", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir greta sėdintį jo vairuotoją M. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam buvo sužalota kakta. Įvykio vietoje taip pat buvo Vilniaus apskrities VPK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas T. Š. ir greitosios pagalbos darbuotojai. Medikai apžiūrėjo sužalotą motociklo vairuotoją M. R.. Akivaizdžiai matėsi jog motociklo vairuotojas M. R. buvo neblaivus, tai matėsi ir jo veido išraiškos, nekoordinuotų judesių, todėl buvo nuspręsta alkotesteriu patikrinti M. R. blaivumą ir jam buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas. Vairuotojas M. R. su nustatytu girtumu sutiko, greitosios pagalbos darbuotojai jį išgabeno į ligoninę. Dėl to, kad M. R. vairavo motociklą neturėdamas teisės ir padarė eismo įvykį jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Eismo įvykio vietoje buvo įvykį mačiusi ir apie jį pranešusi liudytoja R. Z. (b. l. 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad motociklo Kawasaki (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas A. L., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta motociklo Kawasaki GPZ modifikacija EX500D, benzinas, pasirinkti metai 2000, kaina Lietuvoje su PVM 1310 eurų (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų R. Z., R. Ž. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti įrodymai yra pakankami M. R. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. M. R. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 54-56).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu, prokurorės siūloma skirti bausmė ir jos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,41 promilės. Toks kaltinamojo elgesys kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jos artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nustatant konkretų baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad M. R. ir administracinius nusižengimus daro apsvaigęs nuo alkoholio, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – motociklas Kawasaki (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad motociklas priklauso trečiajam asmeniui A. L. (b. l. 12). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės Kawasaki (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal byloje surinktus duomenis sudaro 1310 eurų (b. l. 13).
Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti ar to išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl motociklo saugojimo ikiteisminio tyrimo įstaiga Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas patyrė 1,09 euro išlaidas, kurias prokurorė prašo išieškoti iš nuteistojo. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo atveju prokurorės nurodytų išlaidų priteisti iš kaltinamojo nėra pagrindo. Svarbu akcentuoti tai, kad motociklas šioje byloje neapžiūrėtas, ikiteisminio tyrimo metu nesiimta priemonių susisiekti su jo savininku, kad galima būtų transporto priemonę iš įvykio vietos perduoti jos savininkui, taip išvengiant nebūtinų ir perteklinių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
M. R. (M. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 75 parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. R. (M. R.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti 50 parų areštu.
Paskirti M. R. (M. R.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trims) metams uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš M. R. (M. R.) motociklo Kawasaki (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 1310 eurų.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.