- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 1-2170-347/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Kaltinamasis
- R. A.
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
R. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruojantis savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-02-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. 2014 m. sausio mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (duomenys neskelbtini), su ranka sugriebdamas sutuoktinei V. A. už kairės rankos žasto, koja užmindamas V. A. kairės kojos pėdą bei suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į krūtinės sritį tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
be to, 2014-02-04 apie 18.00 val. - 19.00 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu jis užsimojo su rankoje laikomu peiliu, laikė jį atstatęs prieš savo sūnų P. A. bei vijosi koridoriumi, kai nukentėjusysis P. A. nuo jo bėgo, be to tą patį peilį laikydamas rankoje prieš V. A. sakė „tave, kurva nudursiu", kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
R. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su šeima - žmona V. A. ir sūnumi P. A.. 2014-02-04 ryte žmona su sūnumi dviese išgėrė degtinės butelį, dieną prieš tai jie abu buvo taip pat neblaivūs. 2014-02-04 apie 18.00 val. jis virtuvėje darėsi valgyt ir kalbėjo su sūnumi apie tai, kada sūnus atiduos pinigus už automobilius, kuriais jis naudojasi. Virtuvėje buvo taip pat ir žmona. Sūnus P. A. nurodė, jog pinigus atiduos, kai turės pinigų. Kalbėdamas su sūnumi keiksmažodžių nevartojo. Sūnui jis pasakė, kad jeigu jis nenori mokėti pinigus už automobilius tuomet jis juo atsiims. Tada sūnus pasakė „pabandyk". Jie apsižodžiavo ir sūnus suėmė jį rankomis, jie susistumdė, sūnus sudavė keletą smūgių rankomis į galvą ir į šonus. Sūnui užsimojus suduoti, jis pasilenkė, todėl sūnus pataikė į durų stiklą, dėl ko stiklas sudužo ir sūnus susižeidė ranką. Sūnus jį nustūmė, dėl ko jis galva trenkėsi į duris ir trumpam neteko sąmonės. Tada sūnus išbėgo iš virtuvės, bet netrukus grįžo. Supratęs, kad sūnus nori jį pulti, sakydamas „tėvai, tau pyzdiec", todėl jis pagąsdino, kad jį apipils verdančiu kisieliumi, po ko sūnus išbėgo. Grįžęs sūnus suspaudęs kumščiais puolė jį, tuomet jis pasiėmė nuo stalo peilį ir juo pagrūmojo sūnui, kad jis jo neliestų. Pamatęs peilį sūnus išbėgo iš virtuvės. Žmona būdama koridoriuje pradėjo šaukti „ką jūs čia darot", todėl jis atsisuko į ją pagrasino kumščiu sakydamas „viskas čia per tave", tačiau pamiršo, kad rankoje laiko peilį. Nors jis turėjo rankoje peilį, tačiau nei žudyt, nei sužaloti sūnaus ar savo žmonos neketino, o tik gynėsi, kad prie jo nelįstų sūnus, nes jis pats buvo blaivus ir kontroliavo savo veiksmus (b. 1. 41-42). Papildomai parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. jis savo namuose (duomenys neskelbtini), nesugriebė savo žmonai už kairės rankos žasto, koja neužmynė savo žmonai ant kairės kojos pėdos ir savo žmonai nesudavė į krūtinės sritį. 2014-02-04 apie 18.00 val. - 19.00 val. (duomenys neskelbtini) tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, kai sūnus pagrasino duoti į galvą. Konkrečios priežasties dėl ko konfliktas prasidėjo, nurodyti negali. Žmona tuo metu konflikte nedalyvavo. Sūnus suėmė jam už rankų ir jie susistumdė. Sūnus jam sudavė keletą smūgių rankomis į galvą ir į šonus. Jis savo sūnui jokių smūgių nesudavė, o tik rankomis dengėsi galvą, tačiau jam sūnus vis tiek pataikė į galvą. Kadangi keletą kartų buvo nukritęs ant grindų, galimai kažkuriuo metu su galva pataikė į durų staktą, kadangi po įvykio jam buvo prakirsta galva dešinėje pusėje virš ausies. Šito apsistumdymo metu sūnus į durų stiklą susižalojo ir savo ranką, pradėjo bėgti iš rankos kraujas ir po to jis išbėgo iš namo. Po kurio laiko sūnus grįžo ir pradėjo grasinti, kad jis jį užmuš. Tada jis stovėdamas virtuvėje, kur virė kisielių, pagąsdino, kad apipils sūnų verdančiu kisieliumi, tačiau iš tikrųjų pilti kisieliaus neketino. Tada sūnus išbėgo iš virtuvės ir po minutės laiko vėl grįžo sakydamas „užmušiu". Tada jis paėmęs greta jo ant stalo buvusį geltonos spalvos kriaunomis peilį dešine ranka ir sulenkęs ranką per alkūnę atstatė prieš sūnų sakydamas „tik pabandyk". Tada sūnus apsisuko ir išbėgo iš namo. Žmona nematė to, kad jis stovėjo su peiliu rankoje priešais sūnų. Sūnaus koridoriumi jis nesivijo, bet kadangi sūnus išbėgdamas iš namo paliko atviras duris, jis su tuo pačiu peiliu rankoje nuėjo koridoriumi šių durų uždaryti. Jis savo žmonai nesakė „tave, kurva nudursiu". Grįždamas nuo uždarytų durų koridoriumi, vis dar su rankoje laikomu tuo pačiu peiliu, jis žmonai pasakė „viskas čia per tave". Prieš žmoną užsimojęs nebuvo peiliu ir jai negrasino. Kodėl pirminėje apklausoje nurodė, kad žmonai grasino, jis nurodyti negali. Su sūnumi prasidėjo konfliktai tada, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), prieš kiek metų tai įvyko jis nepamena. Kadangi žmona palaiko sūnų dėl to konfliktai ir kyla. Jis prieš savo žmona smurtavęs nėra. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. 1. 44-45).
Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2014-02-04 buvo namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur darė valgyti, o vyras virtuvėje virė kisielių. Vyras virdamas kisielių ją vadino visokiais žodžiais, įžeidinėjo ir žemino. Grįžęs sūnus P. A. bandė tėvą sudrausminti liepdamas jam liautis, tačiau vyras nesiliovė. Sūnus bandė tėvą išstumti pro duris į koridorių, tačiau R. A. nesileido ir jie susikibo. Konflikto metu sūnus sukdamasis dešine ranka kliudė durų stiklą, dėl ko susižalojo ranką. Tada vyras nuo stalo griebė virtuvinį peilį ir užsimojęs puolė sūnų P. A., kuris spėjo pabėgti į lauką. Nepavijęs sūnaus, vyras grįžo į kambarį ir prieš ją užsimojęs peiliu rėkė „kurva, aš tave nudursiu" ir ją puolė, bet ji pabėgo ir užsidarė kambaryje. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė R. A.. Ji kiekvieną dieną kenčia vyro įžeidinėjimus, jis ją vadina necenzūriniais žodžiais, ne kartą ranka trenkęs į įvairias kūno vietas, sugriebęs rankomis purtė. Vyras niekur nedirba, per dienas su draugais geria alkoholinius gėrimus, o išsiblaivęs būna aršus. Tada ji stengiasi nebūti namuose, eina miegoti į ūkiniame pastate esančią pirtį arba į lauke stovintį automobilį (b. 1. 24).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta: papildomos 2014-02-20 apklausos metu duotais nukentėjusiosios V. A. parodymais (b. 1. 25-28); 2014-02-04 nukentėjusiojo P. A., parodymais (b. 1. 31); papildomų 2014-02-20, 2014-05-13 apklausų metu nukentėjusiojo P. A. parodymais (b.1. 32-33, 34-35); policijos paros įvykių suvestine (b.1. 6-10); 2014-02-04 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. 1. 14-15); 2014-02-04 įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis (b. 1. 15-20).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
R. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūloma bausme, tik prašė neskirti gydymosi nuo alkoholizmo, kadangi nėra alkoholikas, vietoje to sutinka išdirbti valandų kiekį (b.l. 83).
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų kategorijai, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti LR BK 64 ¹ str.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. A. laikinai sulaikytas buvo nuo 2014-02-04 iki 2014-02-06 (b.1. 49, 52).
Daiktinis įrodymas: peilis, paimtas 2014-02-04 įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b.1. 21-23), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 2 d.– 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
-pagal LR BK 145 str. 1 d. - 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų (LR BK 48 str. 7 d.).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d bausmes subendrinti dalinai jas sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis bei nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. šią bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra laisvės apribojimas – 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalvos reikalingais žmonėmis bei nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2) p. c) p., 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti 2 (dvi) paras praleistas laikinajame sulaikyme, t.y. nuo 2014-02-04 iki 2014-02-06, 1 (vieną) sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus: peilį, paimtą 2014-02-04 įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b.1. 21-23), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.