Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-3481-796/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
2-3481-796/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11793-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
S. S.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Ilona Mickevičienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3481-796/2014(Proceso Nr. 2-06-3-11793-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 125.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, atsakovo kuratoriui advokatui Rimvydui Kairiui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2011-06-18 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 1760) santuokos apskaitos įrašą, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę – J., atsakovui – S. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2011-06-17 Musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate. 2011-06-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoka įtraukta į apskaitą, įrašo Nr. 1760. Nurodo, kad santuokos pradžioje su atsakovu gyveno ir dirbo Norvegijoje, tačiau atsakovui negavus nuolatinio leidimo gyventi šalyje, tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo nesutarimai. Ieškovė nesutiko vykti gyventi į kitą valstybę, o atsakovas nesutiko gyventi Lietuvoje. Atsakovas paliko ieškovę ir išvyko iš šalies, nenurodydamas, į kurią valstybę išvyksta. Nuo tada šalys jokių ryšių nepalaiko, todėl santuoka faktiškai yra iširusi, susitaikyti galimybių nėra. Nurodė, kad santuokos metu vaikų nesusilaukė, dalintino turto neįsigijo, kreditorių neturi, išlaikymas vienas kitam nereikalingas. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prašė palikti pavardę – J., atsakovui – S..

Atsiliepimas

Atsakovo kuratorius advokatas R. Kairys pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pasiruošę sudaryti santuoką, iki santuokos nutraukimo vienas kitą mažai pažinojo, neįvertino skirtingų tikėjimų. Po ieškinio pateikimo teismui atsakovas nerodė jokių pastangų bendrauti su ieškove, todėl mano, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nepažeis atsakovo interesų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Ilona Mickevičienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalys kartu gyveno tik apie devynis mėnesius, tačiau kilus ginčui, atsakovas išvyko į kitą valstybę. Nuo tada ieškovė apie atsakovą nieko nežino, todėl santuoka faktiškai yra iširusi. Mano, jog santuokos iširimui įtakos turėjo skirtingas tikėjimas bei kultūrinis auklėjimas bei pernelyg skubotai priimtas sprendimas sudaryti santuoką.

Teismo posėdžio metu atsakovo kuratorius advokatas Rimvydas Kairys ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog sprendžiant pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, šalys iki santuokos sudarymo vienas kitą pažinojo tik apie pusę metų, todėl mano, kad tai buvo nepakankamas laiko tarpas vienas kitą pažinti. Mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo pasekmių ginčo tarp šalių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2011-06-17 Musulmonų sunitų dvasiniame centre – Muftiate, o 2011-06-18 santuoka Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įtraukta į apskaitą, įrašo Nr. 1760 (t. 1, b.l. 62-66). Po santuokos sudarymo šalys kartu gyveno ir dirbo Norvegijoje, tačiau atsakovui negavus leidimo gyventi šioje valstybėje, tarp ieškovės ir atsakovo prasidėjo nesutarimai dėl tolimesnės jų ateities. Prasidėjus nesutarimams, atsakovas išvyko iš šalies ir ieškovės apie naująją savo gyvenamąją vietą neinformavo. Nuo tada sutuoktiniai jokių ryšių nepalaiko. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįsigijo, kreditorių neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovo kuratorius su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, todėl laikytina, jog ginčo dėl kaltės tarp šalių nėra. Iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog šalys kartu gyveno tik apie devynis mėnesius. Šeimoje prasidėjus konfliktams, atsakovas paliko ieškovę ir nuo tada sutuoktiniai ryšių nebepalaiko. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog dėjo visas pastangas kad išsaugotų šeimą. Be to ir ieškinyje pati nurodo, jog šeima iširo dėl jų nesutarimų. Pažymėtina, kad toks šalių elgesys, nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus, leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl laikytina, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai (CK 3.61 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikymui nenustatytinas (CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 4 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei registruotino kilnojamojo turto - transporto priemonių (b.l.67-70). Sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, bendrų kreditorių taip pat neturi. Kadangi šalys neturi bendro dalintino turto ir bendrų vaikų, turto padalijimo ir vaikų išlaikymo bei gyvenamosios vietos nustatymo klausimai nespręstini.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – J., atsakovui – S. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 144 Lt žyminis mokestis, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 144 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2011-06-18 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. 1760) tarp ieškovės V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. S. (S. S.) (gim. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovei V. J. pavardę – J., atsakovui – S..

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) 144,00 Lt (vieną šimta keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. J. naudai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė