- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- 1-367-876/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalies padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. 2018 m. vasario 8 d. apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį sustabdžiusiems statutiniams valstybės tarnautojams - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui D. M. ir vyresniajam tyrėjui A. B. pasiūlė 400 Eur (keturių šimtų eurų) kyšį, taip siekdamas jų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną buvo darbe ir jam paskambino draugas, kad jo močiutės negyvenamojoje sodyboje pjaunami medžiai. Jis sėdo į automobilį ir važiavo, kad spėtų pagauti tuos, kas pjauna medžius. Patvirtino, kad tuo metu buvo išgėręs. Nurodė, kad bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir jis stengdamasis išvengti atsakomybės, pasiūlė jiems važiuoti į jo namus arbatos ar kavos atsigerti, bet jie nesutiko, tada jis pasiūlė kyšį. Patvirtino, kad tai ne pirmas kartas, kai vairavo neblaivus. Pažymėjo, kad jo neblaivumas buvo 1,13 promilės. Nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų siūlęs kyšio. Supranta, kad negalima vairuoti būnant neblaiviam. Parodė, kad policijos pareigūnams sustabdžius, jis iš karto pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, pripažino savo kaltę. Nurodė, kad taip gavosi, jog pasiūlė policijos pareigūnams 200 ar 400 eurų. Patvirtino, kad policijos pareigūnai įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio siūlymą. Nurodė, kad būdavo 1999 m., kai išsilaikė vairavimo teises, kad pareigūnai sustabdydavo važiuojantį be diržo ir siūlydavo tartis. Pažymėjo, kad Švedijoje yra baustas 2001 m., už tai, kad pas jį rado du pakelius cigarečių su rusiškomis banderolėmis. Nurodė, kad visas paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Pažymėjo, kad yra nevedęs, vienas augina aštuonerių metų dukrą, nes jos motina išėjusi gyventi kitur, išlaikymo dukrai neteikia. Nurodė, kad dukros motinai neapribota tėvų valdžia, bet dukra nenori pas ją gyventi, todėl jeigu neturėtų galimybės pasirūpinti dukra, prašytų savo sesės pagalbos. Nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 500 eurų, todėl prašydavo teismo, kad paskirtas baudas išskirstytų mokant dalimis.
Kadangi kaltinamasis R. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK Šakių RPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo R. G. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 7);
- Marijampolės AVPK Šakių RPK 2018 m. vasario 8 d. apžiūros protokolas su foto lentelėmis (b. l. 11-16);
- Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus tyrėjo D. M. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. vasario 8 d. jis dirbo kartu su A. B.. Patruliuodami tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinimui automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo R. B.. Vairuotojas pateikė savo ir automobilio dokumentus, tačiau vairuotojo pažymėjimo nepateikė, sakydamas, jog neturi teisės vairuoti. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, tad patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 1,13 promilių girtumas. Už tai, kad nebūtų fiksuojami jo padaryti pažeidimai, R. B. pasiūlė 400 eurų. Perspėjo jį, jog už kyšio siūlymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastarasis vis tiek siūlė pinigus. Apie mėginimą papirkti pareigūnus pranešė budėtojui. Dalį pokalbio nufilmavo (b. l. 18);
- Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus tyrėjo D. M. sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 23);
- Marijampolės AVPK Šakių RPK 2018 m. vasario 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog D. M. pateikė kompaktinį diską su tarnybiniame automobilyje įrašyta vaizdo medžiaga (b. l. 24);
- Marijampolės AVPK Šakių RPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. B. 2018 m. vasario 9 d. D. M. pateikto kompaktinio disko su vaizdo ir garso medžiaga apžiūros protokolas (b. l. 25);
- R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriose jis kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2018 m. vasario 8 d., būdamas darbe per pietus išgėrė degtinės. Apie 15.00 val. jam prireikė greitai nuvažiuoti iki močiutės sodybos, tad sėdo į savo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei išvažiavo. Nuo darbovietės nuvažiavus apie tris kilometrus, (duomenys neskelbtini) jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas girtumas. Supratęs, jog gresia didelė bauda ne tik už girtumą, tačiau ir automobilio vairavimą neturint tam teisės, kadangi ši teisė iš jo jau buvo atimta už vairavimą būnant neblaiviam, jis pasiūlė pareigūnams pinigų, kad pastarieji nerašytų protokolo. Jis buvo įspėtas, jog už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis tiek siūlė pinigus pareigūnams. Kiek tiksliai pinigų siūlė, nelabai atsimena, tačiau galėjo siūlyti 400 eurų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 37-38, 52).
Pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kaip kyšio davimas valstybės tarnautojams, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, šiuo atveju kyšio davimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui D. M. ir vyresniajam tyrėjui A. B., siekiant šių valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo, norint išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neveiktų teisėtai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui E. R. prašymą, perduoti jos atsakomybei kaltinamąją pagal laidavimą. Prašyme E. R. prašė atsižvelgti į jos asmenines savybes, artimą draugystės ryšį su kaltinamuoju ir galimybę daryti jam teigiamą įtaką bei pateikė charakteristiką, kurioje ji darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 89-91).
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Nurodoma, kad vien tik formalus BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų atitikimas, neįpareigoja teismo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šių sąlygų atitikimas yra pagrindas ne atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o tik apsvarstyti tokią galimybę. Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – kaltinamasis siūlė kyšį valstybės tarnautojams norint išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą; kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir abejingumą galimiems padariniams – žinojo, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei bei norėjo išvengti atsakomybės už savo veiksmus, kai 2016 m. spalio 28 d. baustas už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, kas parodo, kad kaltinamasis linkęs daryti pakartotinius teisės pažeidimus. Kaltinamasis yra savarankiška, brandi asmenybė, geba kontroliuoti savo veiksmus, todėl papildoma jo tolesnio elgesio korekcija, tai yra artimą draugystės ryšį turinčio asmens priežiūra, tikėtina, jog neturės teigiamos įtakos jo elgesiui, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad pritaikius laidavimo institutą, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos pavojingumo laipsnį, – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – padarytas siekiant išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, administracine tvarka baustas devynis kartus už įvairių teisės pažeidimų padarymą (b. l. 56-64), 2016 m. spalio 28 d. nubaustas 600 eurų bauda ir 24 mėnesiams uždrausta teisė vairuoti transporto priemones už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, 2017 m. kovo 21 d. nubaustas 500 Eur bauda už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, kas parodo, kad kaltinamasis linkęs daryti pakartotinius teisės pažeidimus, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs, tačiau darytina išvada, kad iki šiol skiriamos baudos jokio poveikio kaltinamajam nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, dirbantis, į tai, kad gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 68), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta.
Taigi, padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis bei tai, kad iki šiol skiriamos baudos jokio poveikio kaltinamajam nedaro, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą skiriant arešto bausmę. Nustatant arešto dydį, teismas vadovaujasi BK 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 (penkiolikos) iki 90 (devyniasdešimties) parų arešto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtinas šiek tiek mažesnis nei vidurkio dydžio arešto terminas, tai yra 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Kaltinamasis teismo posėdžio metu prašė paskirtą arešto bausmę atlikti savaitgaliais arba švenčių dienomis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra dirbantis, vienas augina nepilnametę dukrą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. B. gali atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnio 2 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Išaiškintina, kad nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
BK 49 straipsnio 5 dalis nustato, jog asmeniui pažeidus arešto, kurį skirta atlikti poilsio dienomis, atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Pagal teismų praktiką, arešto, atliekamo poilsio dienomis, tvarkos pažeidimu laikoma, kai nuteistasis nustatytu laiku neatvyksta į areštinę, daro administracinius nusižengimus ir pan.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti prijungtas prie baudžiamosios bylos.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis augina nepilnametę dukrą ir jam skirtina arešto bausmė, apie šio nuosprendžio priėmimą praneština Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Nustatyti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu.
Išaiškinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312, Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el. p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti prijungtą prie baudžiamosios bylos.
Apie šio nuosprendžio priėmimą pranešti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.