Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Kristinai Stasiškei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, institucijos, teikiančios išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovui B. V., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovė R. M. ieškinį atsakovui S. S. (trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini), institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas B. V. teismo posėdyje teikdamas išvadą ieškinį prašė tenkinti.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2010 m. kaip socialinė darbuotoja lankė R. M. šeimą, atsimena, kad būdavo ir S., kuris laikė save vaiko tėvu.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad yra ieškovės motina, pažįsta ir S. S., santykiai su juo draugiški. 2008 m. ar 2009 m. ieškovas su atsakove apsigyveno pas ją, susilaukė vaiko. Atsakovas vaiką labai mylėjo. Kai ieškovę nuteisė, vaikas liko pas liudytoją, tačiau atsakovas atvažiuodavo, atveždavo sauskelnių. Išduodant vaiko gimimo liudijimą ieškovė atsakovo vaiko tėvu nenurodė, kadangi jis tuo metu dar buvo susituokęs su N. D..

Liudytoja N. D. parodė, kad atsakovas yra jos buvęs vyras, su kuriuo faktiškai negyveno nuo 2008 m., o oficialiai išsiskyrė praėjusiais metais. 2009 m. liudytojai grįžus iš užsienio S. S. gyveno su ieškove, vėliau kartu su ieškove susilaukė ir vaiko.

Liudytoja L. Č. parodė, kad yra ieškovės kaimynė, pažįsta ir atsakovą. Liudytojos teigimu, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, susilaukė sūnaus, atsakovas buvo labai patenkintas, rūpinosi vaiku, veždavo pas gydytojus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

CK 3.146 str. 1 d. numatyta, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nėra nurodytas tėvas. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų galima spręsti, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu. Ieškovei tapus nėščia, dar kurį laiką ir susilaukus vaiko, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vėliau ieškovė buvo patalpinta į įkalinimo įstaigą, iš kurios išėjus šalių santykiai nutrūko.

Ieškovė paaiškino, kad jai besilaukiant kūdikio, gimus vaikui ir jai gyvenant motinos namuose Utenos rajone atsakovas save laikė D. M. tėvu, juo rūpinosi, o jai būnant bausmės atlikimo įstaigoje, taip pat šios bylos nagrinėjimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) siuntė pinigų (pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus), rašė žinutes, kuriose teigia, kad D. M. yra panašus į jį ir neabejoja esąs vaiko tėčiu, kviečia atvykti į Angliją. Ieškovės teigimu, atsakovas yra informuotas apie bylos nagrinėjimą, tėvystės nustatymo nevengia, tačiau į Lietuvą grįžti neketina. R. M. taip pat paaiškino, kad gimimo liudijime vaiko tėvu atsakovas neįrašytas todėl, kad ji nenorėjo, jog vaiko pavardė skirtųsi nuo jos. Tik vėliau Vaikų teisių apsaugos skyriuje sužinojo, kad vaiko pavardė gali būti nebūtinai tokia pati kaip tėvo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo galimybės paskirti ekspertizės atsakovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti, kadangi atsakovas į teismo posėdžius neatvyko ir nuomonės dėl ekspertizės skyrimo nepareiškė. Teismas pažymi, jog teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, po paieškos nustatyta atsakovo buvimo vieta Didžiojoje Britanijoje, tačiau jo tikslios gyvenamosios vietos nepavyko nustatyti.

Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, atsakovo perlaidos ieškovei, susirašinėjimas SMS žinutėmis. Be to, teismo posėdžio metu liudytojos L. R., N. D., L. Č., J. Ž. parodė, kad pažįsta tiek ieškovę, tiek atsakovą, kurie gyveno kaip šeima, jiems gyvenant kartu gimė sūnus. Liudytojų teigimu, S. S. visada pripažino savo tėvystę D. M. atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, kad iš į bylą pateikto Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-18 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-210-356/2011 matyti, kad duodamas paaiškinimus minėtoje byloje pats S. S. nurodė, kad gyvena sugyventinei R. M. priklausančiame būste, augina jiems gimusį bendrą kūdikį.

Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, sprendžia jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas, jį tenkina ir pripažįsta atsakovą S. S. vaiko D. M. tėvu.

Išaiškintina, kad, nustačius tėvystę teismo sprendimu, ateityje nuginčyti duomenų apie tėvą vaiko gimimo įraše nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovės, institucijos, teikiančios išvadą, atstovo B. V. paaiškinimais nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su motina. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes ji rūpinasi vaiku nuo gimimo, gyvena su juo, vaikas prie jos prisirišęs. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su ieškove, šiuo meti ji savo, kaip motinos, pareigas atlieka tinkamai. Atsakovas nėra išreiškęs noro, kad vaikas gyventų su juo. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (LR CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2015-07-01 325, 00 EUR per mėnesį.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas yra darbingas, nežinoma, kad turėtų kokių nors sveikatos problemų, šiuo metu gyvena užsienyje (ši aplinkybė pasitvirtino ir atsakovo paieškos metu), ieškovės teigimu, ten ir dirba. Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto. Be D. M. turi nepilnametę dukrą, kurios atžvilgiu jo kaip tėvo teisės apribotos ir mergaitė auga Šv. Teresės šeimynoje.

Ieškovė yra darbinga, registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmoka vaikui (Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus 2015-09-28 pažyma Nr. PŽ-1194). Nekilnojamojo, kito registruotino turto ieškovė neturi. Be D. M. ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kurių atžvilgiu jos motinystės teisės apribotos. Paaiškino, kad jai dirbant iš atlyginimo išskaičiuojami pinigai šių vaikų išlaikymui, taip pat kai gali, vaikų gimtadienių proga jiems nusiunčia pinigų.

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, nenustatyta aplinkybių, kad ji būtų geresnė nei atsakovo, ko pasekmėje ieškovė didesne dalimi galėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Atsakovas, priešingai, gyvena ir dirba užsienyje Didžiojoje Britanijoje, kur atlyginimai paprastai yra didesni.

Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti vaiko išlaikymui 140,00 EUR suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl ji uzufrukto teise tvarko jo išlaikymo lėšas (CK 3.190 str.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomi iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, todėl papildomai neapmokestinamas) ir 50, 00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (140,00Eurx12x3%) į valstybės biudžetą (80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), viso 91,00 euras žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 128, 35 EUR (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-09-25 pažyma Nr. (4.22.)PP-1310) (LR CPK 96 str., 99 str.).

Viso iš atsakovo valstybei priteistina 223, 30 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (mokant bylinėjimosi išlaidas įmokos kodas – 5660, mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas kodas – 5630), įrodymus apie sumokėjimą pateikiant teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 259-270 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 392 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti D. M. gyvenamąją vietą kartu su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140, 00 (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 00 ct) nuo 2015-01-28 iki vaiko pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. M..

Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 223, 30 EUR (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.