Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „A.“, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-03-21, 17:54 val., Nemuno g. 24, Klaipėdoje, UAB „A.“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovas, P. Š., būdamas atsakingu už muitinės dokumentų ir prekių, pakrautų konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijose pateiktų duomenų teisingumą, 2019-03-21 NCTS priemonėmis, naudodamasis įgaliotojo siuntėjo statusu, pateikė muitiniam įforminimui supaprastintą tranzito T1 deklaraciją, kuriai suteiktas MRN Nr. 19LT(duomenys neskelbtini). Įvertinus lokalią riziką, priimtas sprendimas atlikti muitinį tikrinimą pagal RATIS patikrinimo aktą Nr. 19LTL(duomenys neskelbtini). UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovas, P. Š., turėdamas įgalioto siuntėjo statusą, KIPIS priemonėmis patvirtino pateiktą autotransporto važtaraštį 19(duomenys neskelbtini). Dėl to, krovinys buvo išgabentas iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros nustatyta tvarka ir negavus muitinės leidimo išgabenti prekes. P. Š. neužtikrino, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Šiais veiksmais P. Š. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu“, taisyklių (toliau – Taisyklės) 58 punkto nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. savo kaltę pripažino pilnai, gailisi. Skiriant nuobaudą, prašo įvertinti, kad žala nepadaryta, pažeidimas formalaus pobūdžio. Nesusipratimas įvyko dėl vairuotojo veiksmų, kai pastarasis pateikė muitinei fitosanitarinį aktą ir išvažiavo iš teritorijos, nesulaukęs muitinės leidimo tai padaryti be įformintos T1 deklaracijos.

Motyvuojamoji dalis

Be pilno prisipažinimo, P. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, supaprastintos tranzito T1 deklaracijos MRN Nr. 19LT(duomenys neskelbtini) kopija, patikrinimo aktu Nr. 19LTL(duomenys neskelbtini), tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu (CMR), P. Š. paaiškinimo kopija, išrašo iš KIPIS sistemos kopija, prekybinės sąskaitos faktūros kopija ir jos vertimu į lietuvių kalbą, administracinių nusižengimų registro išrašu bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Išnagrinėtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje P. Š. padarė administracinio nusižengimo protokole apibrėžtą veiką. Kadangi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neužtikrino, jog prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos, neįforminus tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Dėl šių veiksmų, pažeidus Taisyklių 58 punkto nuostatas, esant atsakingam UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovui, P. Š., jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį.

P. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. Š. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio nusižengimą. Tikrinimo metu buvo nustatytas vienas tokio pobūdžio nusižengimas, reali žala nei valstybei, nei kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta nebuvo. Visa tai rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, vertintinas kaip neatsargus, padarytas dėl nerūpestingumo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis P. Š. atžvilgiu nėra iškeltų naujų bylų.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba jų visai neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 2800 Eur bauda, yra aiškiai per griežta bei neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui. Todėl, taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir P. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina 300 Eur bauda be prekių konfiskavimo. Teismo vertinimu, 300 Eur bauda bus pakankama nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai ir tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 - 637 straipsniais, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

P. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 4 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti administracinę nuobaudą - 300 (trijų šimtų) eurų baudą be prekių konfiskavimo.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 19098983885, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.