Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po tėvų mirties priėmė tėvų palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Registruojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto tėvai po mirties nepaliko, nes prieš mirtį pareiškėjai buvo padovanoję sodybą ir žemę. Liko jų dokumentai, asmeniniai daiktai - rūbai, higienos priemonės, dokumentai, religinės relikvijos - maldaknygės, šventųjų atvaizdai ir paveikslai, nuotraukos, knygos, indai, baldai ir kiti daiktai. Šiuos daiktus pareiškėja po tėvų mirties priėmė, naudoja pagal paskirtį, turėdama laiko peržiūri, rūšiuoja ir tvarko, t. y. faktiškai priėmė ir valdo palikimą.

Tvarkydama tėvų dokumentus ir užrašus, 2018 m. kovo mėn. rado informaciją, kad tėvams valstybės institucijos dar neišmokėjo piniginių kompensacijų, t.y. kad po tėvų mirties liko jiems priklausęs turtas : Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje J. G. neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos suma;Valstybinėje ligonių kasoje M. G. neišmokėtas dantų protezavimo išlaidų kompensavimas.?

Dėl paveldėjimo bylos užvedimo per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laiką nesikreipė, nes tėvai dar prieš mirtį, t.y. 2010 metų rugsėjo mėn. 2 d. pareiškėjai padovanojo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, dovanotą turtą priėmė. Kadangi visą turtą ir pinigines lėšas tėvai padovanojo dar gyvi būdami ir jokio naujo turto po dovanojimo sutarties sudarymo neįsigijo, todėl po jų mirties ir nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kad tėvai turi valstybinių įstaigų neišmokėtų kompensacijų, nebuvo informuota.

2018-03-28 kreipėsi į VSDFV Vilniaus teritorinį skyrių dėl informacijos suteikimo ar mano tėvams buvo išmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos dalis. 2018-04-09 raštu Nr. (11.3)Rl-4344 Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius informavo, kad J. G. neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos 136,02 eurų suma, o M. G. ši kompensacija nepriklauso.

Apie palikimo atsiradimą nežinojo dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. tėvai apie tai neinformavo. Kitų įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą ir faktiškai būtų pradėję valdyti paveldimą turtą, nėra. Nėra ir kitos galimybės pripažinti mane įpėdine, priėmusią tėvų palikimą, išskyrus juridinio fakto nustatymą teisme.

Kad faktiškai priėmė palikimą po tėvų mirties įrodo ir pareiškėjos turimi rašytiniai dokumentai 2015- 09-26 - 2016-09-25 būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 346695552, serija LD Nr. 104181280, kuriame nurodyta, kad aš apdraudžiau ne tik pastatus, bet ir namų turtą gyvenamame pastate, draudžiamo turto sąrašas pridėtas prie draudimo liudijimo: tai vaizdo ir garso technika, baldai, indai, drabužiai, avalynė, patalynė, įrankiai, kuriuos po tėvų mirties kaip ir anksčiau minėjau faktiškai priėmiau. Sąraše nurodytos kai kurių vertingesnių daiktų pagaminimo datos, kurios įrodo, kad daiktai buvo įsigyti dar prieš tėvų mirtį. Analogiška draudimo sutartis TIA Nr. 346695552, serija LD Nr. 106366738 sudaryta 2016-09-26- 2017-09-25 laikotarpiui ir TIA Nr. 346695552, serija LD Nr. 109017857 sudaryta 2017-09-26 - 2018-09-25 laikotarpiui. (Priedas Nr. 7 - būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 346695552, serija LD Nr. 104181280, TIA Nr. 346695552 serija LD Nr. 106366738, TIANr. 346695552, serija LDNr. 109017857).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais bei motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos M. G. tėvai - motina M. G. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini), tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimai.

Pareiškėjos M. G. gimimo liudijimas patvirtina giminystės ryšį M. G. (motinai) ir J. G. (tėvui).

2010-09-02 Dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartimi J. G. ir M. G. padovanojo M. G. jų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pastatus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus.

2018-04-09 Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus rašte Nr. (11.3)Rl-4344 nurodyta, kad J. G. neišmokėta kompensuojamoji senatvės pensijos 136,02 eurų suma.

2018-04-04 Nr. 3S- 4993 Vilniaus teritorinė ligonių kasos rašte nurodyta, kad M. G. turėjo teisę į kompensaciją už savo lėšomis apmokėtas dantų protezavimo paslaugas, kompensacijos suma 289,62 eurai.

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Paveldimi materialūs dalykai.Kadangi palikėjai testamento nebuvo sudarę, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po M. G., mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įstatyminis atstovas pagal įstatymą – jų dukra M. G..

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį jie turėjo mirties dieną visa apimtimi. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais, t.y. ir faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.Taip gali pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėja po savo tėvų M. G., mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po tėvų mirties aktyviais veiksmais pareiškėja rūpinosi ir tvarkė tėvų paliktus dokumentus, asmeninius daiktus, baldus ir kitus daiktus, kai palikimo nesudarė nekilnojamas ir registruotinas kilnojamas turtas. Tokie veiksmai atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Faktinis palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais. Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti jų paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.