- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- I3-1321-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02545-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A.P., J. V., N.P.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybė
2020 m. vasario 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V., A. P., N. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai J. V., A.P., N. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-10-24 sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas), ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti pareiškėjų skundą, su tikslu apginti teisėtus interesus.
Nurodo, jog ginčijamame sprendime teigiama, kad pareiškėjų skundas nepriskirtinas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai. Mano, kad jei Klaipėdos miesto savivaldybės meras, Administracijos direktorius, o tai aiškiai rodo jų atsakymai, nesivadovauja įstatymais, tai Klaipėdos skyrius savo sprendimu turi paprašyti Mero, kad dirbtų vadovaudamasis įstatymais. Pažymi, kad Klaipėdos skyriaus prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. raštą 2019-08-28 ir įpareigoti paruošti atsakymą, kuriame laikantis įstatymų į Tvarkos aprašą būtų įtraukta nauja paramos rūšis - stambių namo remonto darbų kompensacija.
Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G. pasirašė raštą 2019-08-28, skirtą Vyriausybės atstovei, atliekančiai savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, kaip savivaldybė laikosi Konstitucijos, priimtų įstatymų, įstatymų pataisų, Vyriausybės sprendimų. Pažymi, jog Vyriausybės atstovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą su prašymu, kad paaiškintų kodėl Klaipėdos miesto taryba nesvarsto argumentų, kuriuos nurodė Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė rašte 2019-05-08 Nr. S-2019-2786. Akcentuoja, jog Meras savo atsakyme rašo, kad minėtas raštas iš Seimo buvo gautas jau po posėdžių, kuriuose buvo svarstomas J. V. ir A.P. aktualus klausimas.
Teigia, kad Mero V. G. pasirašytame rašte 2019-08-28 pateiktas atsakymas formalus. Akcentuoja, jog apie Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams (toliau – ir PSPNG) įstatymo 4 straipsnio „Piniginės socialinės paramos teikimo vykdymas ir finansavimas” 2 punkto papildymą informavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir Ministerija), kurios raštą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija užregistravo. Pažymi, jog ministerijos rašte prašoma atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis PSPNG įstatymu, savivaldybės turi teisę skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas, apmokėti skolą už būstą, kompensuoti išlaidas už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį ir kt. Tvirtina, jog Klaipėdos miesto administracija pateikė atsakymą ministerijai ir suinteresuotiems asmenims Klaipėdoje, pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius G. N.; raštą paruošė vyr. specialistė S.B.
Mano, kad atsakyme Meras meluoja, kad nieko nežinojo apie R. Š. raštą, nes šis raštas buvo pridėtas prie N. P. teikiamo pasiūlymo 2019-07-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžiui, tai matoma elektroninėje posėdžių medžiagoje www.klaipeda.lt. Posėdžio metu buvo kalbama, kad galima bus šią pataisą įtraukti tvarkos naujame variante rudenį.
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės N. P. pasiūlymo papildyti tvarkos aprašą „Dėl nepanaudotų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai” PSPNGJ 4 str. 2 d., pažymi, jog socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės Mero atsakymas dėl tarybos narės N.P. pasiūlymo toks, kad jis buvo teiktas Tarybos posėdžiui, balsų dauguma pritarta nebuvo. Atkreipia dėmesį, jog PSPNG įstatyme aiškiai parašyta, jog prioritetas yra piniginės socialinės paramos teikimas ir tik nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai naudojamos kitoms socialinės apsaugos sritims finansuoti. Akcentuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Meras negali ignoruoti, nematyti dalį įstatymo dėl paramos teikimo. Mano, jog toks įstatymo ignoravimas, prioritetų nesilaikymas yra nusikalstama veika.
Vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir mano, kad Meras atsakyme, nesivadovaudamas minėtos nuostatos reikalavimais, atsakinėdamas formaliai, ne iš esmės, pažeidė pareiškėjų teises. Akcentuoja, kad Europos sąjungos taryba ne kartą nurodė sudaryti palankesnes sąlygas nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę socialinę paramą.
Pareiškėjos teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodo, kad atsakovės 2019-08-28 sukelia tiesiogines, dideles pasekmes. Mano, kad atsakovės atstovės – juristės – įgaliojimas nėra tinkamas, todėl ji negalėjo pateikti atsiliepimo šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – ir atsakovė) atsiliepime su skundu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Laiko, kad Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-10-24 sprendimas Nr. 21R-115 (AG2-99/14-2019) nutraukti bylą kaip nepriskirtiną Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai yra teisėtas ir pagrįstas. Paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2019-08-28 raštu informavo pareiškėjas apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje (2019-07-25 Protokolas Nr. T-10) nebuvo pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narės N. P. pateiktam siūlymui, įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. T2-103 „Dėl nepanaudotų lėšų, skirtų piniginei socialinei paramai, naudojimo kitai socialinei paramai finansuoti tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo projektą, punktą, kuriuo nepanaudotas lėšas būtų galima skirti kitai socialinei paramai, kuri skiriama kitais Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nenumatytais atvejais, nurodant pagrindus (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už butą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto vandens ir geriamojo vandens kiekį negu įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Pažymi, jog tuo pačiu pareiškėjos buvo informuotos apie tai, kad yra rengiamas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-13 sprendimu Nr. T2-191 „Dėl materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, pakeitimo projektas, analizuojami siūlymai, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės finansines galimybes. Siekiant padėti nepasiturintiems Klaipėdos miesto gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje bus siekiama plėsti teikiamų materialinės paramos rūšių sąrašą, nustatyti materialinės paramos teikimo atvejus ir tvarką bei patikslinti atskiras minėto tvarkos aprašo nuostatas. Tvirtina, jog pareiškėjų skundžiamas atsakovo 2019-08-28 raštas Nr. (31.1)RS2-441 yra tik informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukelia, jame nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjoms) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, todėl šis raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas Komisijoje.
Pažymi, kad Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Mano, kad Komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje byla pagal pareiškėjų pateiktą skundą buvo išnagrinėta iš esmės, buvo atsižvelgta į visas skunde nurodytas aplinkybes, o priimtas sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2019-10-24 sprendimo Nr. 21R2-1155(AG2-99/14-2019) (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Iš prie administracinės bylos prijungtos Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus bylos indeksu AG2-99/14-2019 (toliau – ir Komisijos byla) nustatyta, kad pareiškėjai 2019-09-30 su skundu (Komisijos bylos l. 1 – 2) kreipėsi į Komisiją, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero V. G. 2019-08-28 raštu priimtą sprendimą ir įpareigoti paruošti sprendimą, kuriame būtų įrašyta paramos forma – kompensuoti stambius namo remonto darbus.
Iš Komisijos byloje ginčyto sprendimo (Komisijos bylos l. 3 – 4) matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2019-08-28 raštu informavo, jog pareiškėjų 2019-07-18 raštas nebuvo gautas Klaipėdos miesto savivaldybėje iki 2019-07-23 ir 2019-07-25 posėdžių. Taip pat pateikta informacija, jog remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019-07-25 protokolu Nr. T-10, Tarybos narės N. P. siūlymui įtraukti į Tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. T2-103 pakeitimo projektą punktą dėl nepanaudotų lėšų skyrimo kitai socialinei paramai ir kt. balsų dauguma pritarta nebuvo. Aptariamame rašte atkreiptas dėmesys, jog šiuo metu rengiamas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo pakeitimo projektas, analizuojami siūlymai, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 19 straipsniu, ginčijamu sprendimu (b. l. 8 - 13; Komisijos bylos l. 145 - 150) nutraukė bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl anksčiau minėto 2019-08-28 rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nepriskirtiną Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus kompetencijai.
IAGNTĮ 18 straipsnis reglamentuoja Komisijos sprendimų rūšis ir sprendimo turinį, bylos nutraukimą, skundo (prašymo) palikimą nenagrinėtu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį Komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu: byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai; yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti; pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo); administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį; mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. Vadovaujantis IAGNTĮ 18 straipsnio 4 dalimi bylą nutraukus, vėl kreiptis į Komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Anksčiau buvo aptartas Komisijos byloje pareiškėjų ginčytas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2019-08-28 raštas. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjai buvo informuoti apie aplinkybę, kad Tarybos 2019-07-25 posėdyje nebuvo pritarta Tarybos narės N. P. pateiktam siūlymui įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015-05-28 sprendimo Nr. T2-103 pakeitimo projektą, punktą, kuriuo nepanaudotas lėšas būtų galima skirti kitai socialinei paramai, kuri skiriama kitais Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nenumatytais atvejais, nurodant pagrindus (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už butą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto vandens ir geriamojo vandens kiekį negu įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Pareiškėjos taip pat buvo informuotos apie tai, kad yra rengiamas Materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018-09-13 sprendimu Nr. T2-191 „Dėl materialinės paramos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, pakeitimo projektas, analizuojami siūlymai, atsižvelgiant į Klaipėdos miesto savivaldybės finansines galimybes. Paaiškinta, kad siekiant padėti nepasiturintiems Klaipėdos miesto gyventojams, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje bus siekiama plėsti teikiamų materialinės paramos rūšių sąrašą, nustatyti materialinės paramos teikimo atvejus ir tvarką bei patikslinti atskiras minėto tvarkos aprašo nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti nebūtų įmanoma, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Sisteminis vertinimas leidžia konstatuoti, kad administracinę bylą teisme ir (arba) Komisijoje inicijuoti turi teisę asmuo tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, atitinkančių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto požymius. Dėl nurodytų priežasčių LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.).
Teismas, sutikdamas su Komisijos atliktu teisės taikymu, pritaria ginčijamo Komisijos sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinus Komisijos byloje ginčyto rašto turinį, pritartina Komisijos išvadoms, kad 2019-08-28 raštas Nr. (31.1)RS2-441 yra tik informacinio pobūdžio ir jame pateikta abstrakti informacija, kuri pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių, šiame rašte nėra viešojo administravimo subjekto pareiškėjams nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų (jis nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui), todėl šis raštas nėra laikytinas individualiu teisės aktu, kuris nagrinėtinas IAGNTĮ ir ABTĮ nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad pareiškėjai kreipėsi skundu į Komisiją, ginčydami dokumentą, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina Komisijoje, inter alia (be kita ko) ir teisme.
Be kita ko, pareiškėjos nei skunde nei teismo posėdžio metu iš esmės nenurodė bei negalėjo paaiškinti konkrečių teisinių pasekmių, kurios atsirado priėmus 2019-08-28 raštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjų reikalavimas Komisijos byloje įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą paruošti sprendimą, kuriame būtų įrašyta paramos forma – kompensuoti stambius namo remonto darbus, taip pat negalėjo būti nagrinėjamas Komisijoje, kadangi toks sprendimas yra priimamas Taryboje. Nesutinkant su tokio pobūdžio Tarybos sprendimu, skundus galima pareikšti tik tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Komisijos byloje ginčytu raštu pateikta abstrakti informacija, kuri pareiškėjoms nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nėra kliūtimi realizuoti teisminės gynybos įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis skundu dėl Tarybos priimtų sprendimų teisėtumo ar dėl kitokio pobūdžio reikalavimo. Taigi, dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad Komisija ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai nutraukė bylą. Nenustatyta Komisijos sprendimo neteisėtumo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis), todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą. Netenkinus šio pareiškėjų reikalavimo, netenkinamas ir antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją pakartotinai išnagrinėti jų skundą, nes jis laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pirmojo reikalavimo.
Pažymėtina ir tai, kad teismas nesutinka su pareiškėjų teismo posėdžio metu nurodytu argumentu apie tai, kad atsakovę atstovauja tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo. Nustatyta, kad atsiliepimą į skundą pasirašė bei teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus vyriausioji specialistė O. G. Vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. To paties straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu; kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis). Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Į bylą yra pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2018-12-12 potvarkis (b. l. 38), iš kurio turinio matyti, kad savivaldybės meras įgaliojo O. G., turinčią aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (teisės bakalauro diplomas BKD Nr. (duomenys neskelbtini) ir teisės magistro diplomas MGD Nr. (duomenys neskelbtini)), atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybei bei jos išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose, visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines ir kt. bylas; įgaliojimas teisme suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, perįgalioti kitą asmenį, sudaryti taikos sutartį; įgaliojimas galiojo iki 2019-12-31. Darytina išvada, kad O. G. buvo tinkamas atsakovės atstovas teisme (turėjo teisę pateikti teismui atsiliepimą).
Likusius ginčo šalių argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jos veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ginčijamą sprendimą naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų J. V., A. P., N. P. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.