- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1-2299-992/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00087-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 2.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovas, neteistas,
kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. J. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatyto momento iki 2019 m. kovo 7 d., 11.00 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė buvo 0,4838 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 11,8 %, kol šią narkotinę medžiagą kratos metu paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog kratos metu paimtame malūnėlyje – smulkintuve yra kanapių likučiai, kurias įsigijo iš nepažįstamų asmenų asmeniniam vartojimui. Labai gailisi dėl savo poelgio, kritiškai jį vertina, elgėsi labai nebrandžiai, gėda prieš artimuosius. Iš šio įvykio pasimokė, daugiau tokių klaidų nebekartos (160-161, 164 b.l.).
2019 m. kovo 7 d. kratos protokolo duomenys patvirtina, kad A. J. gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu A. J. savanoriškai pateikė dvi pypkes su medžiagos likučiais, rūkymo prietaisą – bongą su medžiagos likučiais (pypkėje) ir vandeniu, malūnėlį – smulkinimo prietaisą su medžiagos likučiais (84-87 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-461 (19) konstatuota, kad tirti pateiktame smulkintuve esanti augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Tirti pateiktų kanapių masė yra 0,4838 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 11,8 %. Tirti pateiktuose vandens pypkėje – bonge ir abiejose pypkėse yra narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakų. Kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą I-ąjį „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams“ sąrašą (b. l. 107-109).
Ištyręs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad A. J. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, t. y. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes, kurių masė - 0,4838 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 11,8 %. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kratos protokolo duomenys, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 1 d. specialisto išvada Nr. 11-461 (19). Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 p. kanapės (antžeminės dalys) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Įvertinus A. J. įgytų ir su savimi laikytų narkotinių medžiagų kiekį, A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis A. J. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės siūloma bausme - bauda, tačiau prašė ilgesnio termino baudai sumokėti (170-172 b. l.).
Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, dirba.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, ir prokurorės siūlomas baudos dydis yra tinkamas ir pakankamas pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek individualią prevenciją. Atsižvelgiant į prokurorės siūlomą baudos dydį, kaltinamojo išreikštą prašymą dėl baudos mokėjimui ilgesnio termino nustatymo, kaltinamojo prašymas tenkintinas iš dalies ir jam nustatytinas ilgesnis, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių baudos mokėjimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė už A. J. padarytą baudžiamąjį nusižengimą siūlo skirti jam minimalų įstatyme nustatytą baudos dydį, nagrinėjimu atveju, kaltinamojo prašomas 12 mėnesių baudos mokėjimo terminas yra per ilgas ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsnio nuostatomis, į skirtiną bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2019 m. kovo 7 d., 8.30 val., iki 2019 m. kovo 7 d., apie 13.30 val. (vieną parą).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktiniai įrodymai – vandens pypkė smulkintuvas ir dvi pypkės, - pagal 2019-04-25 sulaikytų prekių perdavimo aktą Nr. 2F-403 perduoti saugojimui į Sulaikytų prekių administravimo skyrių (b. l. 112), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (vieną parą), jį prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. J. neatlikta baudos bausmės dalis sudaro 8 MGL (400 eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktinius įrodymus (vandens pypkę smulkintuvą ir dvi pypkes), pagal 2019 m. balandžio 25 d. sulaikytų prekių perdavimo aktą Nr. 2F-403 perduotus saugoti į Sulaikytų prekių administravimo skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius,1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
6. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.