Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-807-600/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2-807-600/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
K. O.
Atsakovas
A. O.
(S)VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 2 d. Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Ingai Sutulaitei,dalyvaujant ieškovui K. O.,ieškovo K. O. atstovei advokatei L. U.,atsakovei A. O.,atsakovės A. O. atstovui advokato padėjėjui J. Z.,

nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. O. ieškinį atsakovei A. O. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l. 128-132) prašo atidalinti ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio Viršuliškių g. 69-104, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti atsakovei, o iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 80000 Lt piniginę kompensaciją, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia tokiomis aplinkybėmis – ieškovas ir atsakovė yra brolis ir sesuo, kuriems tėvai lygiomis dalimis (po ½ dalį) 2008-01-16 padovanojo ginčo butą, esantį Viršuliškių g. 69-104, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu butu tinkamai naudotis negali, nes labai konfliktuoja. Be to, forminant dovanojimo sutartį, šalys su tėvais buvo sutarusios, jog abi šalys bute negyvens, nes yra suaugę žmonės, ketinantys kurti šeimas, todėl vienam turėtų atitekti butas, kitam būtų išmokėta piniginė kompensacija. Buvo sutarta, kad ieškovas pasiima kreditą ir išperka iš atsakovės jos buto dalį. Po 2008-01-16 dovanojimo sutarties pasirašymo, 2008-01-29 ieškovas su AB SAMPO banku pasirašė kredito sutartį 434433 eurų sumai paskolos ½ buto dalies su priklausiniais pirkimui. Kredito nepaėmė, nes atsakovė atsisakė savo buto dalį parduoti. Nepavykus susitarti su atsakove gražiuoju, 2009-03-16 raštu per notarą buvo išsiųstas siūlymas pirkti ieškovo buto dalį už 90000 Lt, vienok, 2009-04-17 informavusi apie sutikimą pirkti buto dalį dviejų mėnesių laikotarpiu (iki 2009-06-17), ieškovo dalies atsakovė nenupirko iki šiol. Į pakartotinį ieškovo raginimą atsakovė nereagavo, parduoti ieškovui savo dalį atsakovė tai pat nesutiko. Butu kartu naudotis abi šalys negali dėl nuolat kylančių didelių konfliktų, be to, naudotis butu lygiomis dalimis negalima, nes butas yra trijų kambarių, iš kurių pats didžiausias (17,10 kv.m., indeksas 104-5) yra pereinamas kambarys ir juo negalėtų be kivirčų naudotis nei viena šalis, be to, bute gyvena atsakovės šuo – vokiečių veislės aviganis, todėl nuolat pilna šuns plaukų, atsitinka, kad atsakovei laiku neišvedus šuns, jis tuštinasi bute. Dabar susiklosčiusi situacija pažeidžia ieškovo kaip bendraturčio teises, nes jis negali tinkamai naudotis jam priklausančia buto dalimi, bute viena gyvena atsakovė, buto atidalinti natūra taip pat negalima (butas yra 8 aukšte, nėra galimybės įrengti atskiro įėjimo, yra vienas vonios kambarys, tualetas, koridorius, viena virtuvė). Ieškovas trečiuoju patikslintu ieškiniu prašo visą butą priteisti atsakovei, kuri ir gyvena bute, atsižvelgus į tai, kad jis šiuo metu jau yra įsigijęs gyvenamąjį būstą pasinaudodamas banko suteiktu kreditu, todėl iš atsakovės prašo priteisti jam piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią ieškovo buto dalį, kuri, atlikus paskutinį turto vertinimą, yra 80000 Lt (sudaro 1/2 buto rinkos kainos (160 000 Lt) dalį).

Atsiliepimas

Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko – apie tėvų ir šalių susitarimą dėl buto pardavimo pagal ieškovo ieškinyje nurodomas aplinkybes kalbos nebuvo, buvo tik neįpareigojantys pasikalbėjimai; dovanojimo sutarties forminimo metu – 2008-01-16 ieškovas atliko tarnybą Kosove, o tarnybos laikas buvo pratęsiamas, todėl ir buto padalinimo klausimas buvo vis atidedamas; laiko, kad ieškovo priekaištai dėl atsisakymo pirkti / parduoti ieškovo buto dalį nepagrįsti, nes pats ieškovas keitė buto klausimo sprendimo laikotarpį ir būdus; grįžęs į Lietuvą, iki 2009 m. pavasario buto klausimo ieškovas nesvarstė, o atsakovės atžvilgiu pradėjo šantažą ir terorą; ieškovo rašyti laiškai, kuriuose nurodo, kad neparduos savo dalies, o ją išnuomos, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl buto dalies pardavimo atsakovei; ieškovas turi teisę ir gali naudotis bendrojo naudojimo patalpomis bei statyti savo baldus pereinamame kambaryje, tačiau pats to nedaro; šuo bute yra įregistruotas ir tam atsakovė turi visų kaimynų sutikimus, be to, ieškovas šėrė šunį sugedusiu maistu, todėl dėl šuns viduriavimo kaltas pats ieškovas; nurodo, kad gyvenimas bute su ieškovu yra neįmanomas; pinigų nupirkti iš ieškovo ½ buto dalį neturi, todėl mano, kad būtų teisinga atsakovei priteisti butą ne natūra, o kiek didesnę nei ½ buto rinkos kainos, t.y. 90000 Lt piniginę kompensaciją, kad išsikrausčiusi iš buto galėtų mokėti buto nuomą ir ieškoti sau buto; vėliau sutiko su 85000 Lt pinigine kompensacija (b.l. 139-146).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog buvo tartasi ir dėl kitokių sumų – iš pradžių atsakovei buvo siūloma sumokėti 100 000 Lt piniginę kompensaciją, vienok, tada ji paprašė 120000 Lt; po parengiamojo posėdžio buvo vėl bandyta tartis, teikti taikos sutarties pasiūlymai, bet atsakovė nesutiko. Nors pati atliko vertinimą, reikalavo 90000 Lt kompensacijos, vėliau 85000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Mano, kad ieškinys pagrįstas ir turi būti tenkintinas ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais argumentais. Su kompensacijos suma nesutinka, galimybės išmokėti kompensaciją neturi, nes yra bedarbė, santaupų neturi.

Atsakovės atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad ieškovo pasiūlytas buto padalijimo būdas neatitinka atsakovės interesų. Be to, pardavus jai tenkančią dalį, ji ką nors padoraus įsigyti negalės. Taikos sutarties su ieškovu nepasirašė, nes bijoję, kad jai nebus išmokėti pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims 2008-01-16 dovanojimo sutarties Nr. 182 pagrindu dalinės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas adresu Viršuliškių g. 69-104, Vilniuje (b.l. 7, 13-17).

CK 4.75 str. 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Faktą, kad tarp šalių nuolat kyla rimti nesutarimai ir konfliktai dėl ginčo buto, patvirtina ne tik teismo posėdyje apklaustos pačios šalys (CPK 187 str.), bet ir rašytinė bylos medžiaga (b.l. 48, 50-51, 57, 58, 59-60, 72-77, 89, 113-115, 116-122, 123, 147-148, CPK 177-197 str.str.).

Ieškovas prašo atidalinti jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį, ją priteisiant kitam bendraturčiui, t.y. atsakovei, iš kurios ieškovui priteistina piniginė kompensacija (CK 4.80 str. 1 d.).

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Atidalijimą, po kurio atsiranda asmeninė nuosavybė, reikia skirti nuo bendrosios nuosavybės teisės rūšių kitimo (pavyzdžiui, iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendrąją jungtinę).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normoje yra nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas butas yra aštuntame aukšte, trijų kambarių, iš kurių didžiausias kambarys yra pereinamas, yra viena virtuvė, vienas tualetas, viena vonia (b.l. 8-12), bute nuo pat buto įgijimo nuolat gyveno ir gyvena atsakovė. Ieškovo teiginių, kad be neproporcingos žalos daiktui šio nekilnojamojo daikto padalinti negalima, paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė, teismo posėdyje pripažinusi, jog neskaičiavo, kokią dalį buto sudaro bendro naudojimo patalpos ir kokią, izoliuotos patalpos. Tuo tarpu tiek ieškovo teiginiai dėl daikto nedalumo dėl neproporcingos žalos jam, tiek dėl nuolatinių bendraturčių konfliktų šiuo atveju sudaro pagrindą spręsti ieškovo pasiūlytą turto atidalijimo variantą, t.y. vieno bendraturčio dalį priteisiant kitam bendraturčiui. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas, iš pradžių siūlęs atsakovei parduoti savo dalį ieškovui (b.l. 18-25), šiuo metu turi įsigijęs kitą gyvenamąjį būstą (b.l. 154-161, 167-168), kurio įsigijimui yra panaudojęs banko suteiktą kreditą (b.l. 162-164). Todėl teismas atmeta atsakovės nurodytus argumentus, kad ji yra bedarbė, kad toks padalijimas neatitinka jos interesų, kad ji už savo dalį negalės įsigyti panašaus buto yra vertintini kritiškai, kadangi pažymėtina, kad atsakovei priklauso tik ½ buto dalis, todėl naudojimasis visu butu šiuo atveju visiškai neatitinka kito bendraturčio turtinių interesų. Teismas pripažįsta, kad byloje pateiktos medžiagos pagrindu ieškovo reikalavimas dėl jo dalies perleidimo kitam bendraturčiui, šiuo atveju atsakovei, tenkintinas nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu. Tokią teismo išvadą patvirtina ne tik tai, kad atsakovė nuo pat buto įsigijimo ten gyveno, kuriame laiko augintinį, rūpinosi einamaisiais buto priežiūros reikalais, pirko baldus į butą, ką pati nurodė teismo posėdyje (CPK 186 str.), bet ir dėl atsakovės teismo posėdyje išsakytos pozicijos, kad butą parduoti turėtų tretieji asmenys, o ne ieškovas, kuriuo atsakovė nepasitiki, todėl tai labiau atitiktų atsakovės interesus (b.l. 204, 205). Abejonių dėl turto vertės, teismui nekyla, nes abi šalys pateikė ginčo turto vertinimą, buto rinkos vertė ginčo sprendimo metu yra 160 000 Lt, todėl ½ buto dalies vertė yra 80 000 Lt (b.l. 133-134, 149-150, CPK 85 str. 1 d. 9 p., 178 str.). todėl teismas laiko, kad piniginė 80 000 Lt ieškovo prašoma kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 Lt advokato paslaugoms atlyginti, kurios neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.18 punktuose nurodytų dydžių, 640 Lt turto vertinimo išlaidų ir 500 Lt žyminio mokesčio, viso 2140 Lt (LR CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisti teismo patirtas pašto išlaidas – 1900 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (b.l. 176-177), ir 19,51 Lt teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su teismo pranešimų, šaukimų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, viso 1919,51 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259-265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovui K. O., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio Viršuliškių g. 69-104, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti atsakovei A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) o iš atsakovės A. O. ieškovo K. O. naudai priteisti 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų) piniginę kompensaciją

Priteisti iš atsakovės A. O. ieškovo K. O. naudai 2140 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. O. į valstybės biudžetą 1919,51 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniolika litų 51 ct) teismo patirtų pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja R.Kasimovienė