- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-2116-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00534-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- E. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui, UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Cgates“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui E. D. bei tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Cgates“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo E. D. priešieškinį ieškovei R. D. bei tretiesiems asmenims AB DNB bankui, UAB „Litesko“, UAB „Žaidas“, UAB „Cgates“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas E. D. dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur, nuo likusios mokėtinos 191 Eur žyminio mokesčio dalies prašo atleisti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė atsakovui E. D. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos 191 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad iš pačios bylos duomenų matyti, kad E. D. neturi nekilnojamojo ar kito registruotino turto. Pragyvenimo šaltinis – gaunamas 592,48 Eur darbo užmokestis, iš kurių atskaičius privalomuosius mokėjimus, padarius išskaitas pagal vykdomuosius raštus, jam pragyvenimui lieka 233,96 Eur. Atsakovas nurodydamas, kad iš šių pinigų jis turi sumokėti 50 Eur nuomos mokestį, įrodymų apie šias išlaidas nepateikė. Teismas pripažino, kad likę 233,96 Eur darbo užmokesčio yra skiriami tik atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui ir gaunamos pajamos yra artimos 1 MMA (350 Eur). Atleidus ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, esant tokiai ieškovo turtinei padėčiai, būtų paneigtas proporcingumo principas, kai pagal teismų praktiką teismai atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenis, neturinčius pajamų (bedarbius), turinčius išlaikytinių, tačiau turinčius vienintelę gyvenamąją patalpą, ir dėl to negalinčius gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pažymėjo, kad ieškovas naudojasi kvalifikuoto teisininko advokato pagalba, kas taip pat rodo, kad jo materialinė būklė nėra tokia sunki, kad jis negalėtų sumokėti viso žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs įrodymus, netenkino atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti E. D. prašymą ir atleisti atsakovą nuo 191 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą sumokėjimo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:
Byloje pateikta nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovas moka 50 Eur, byloje yra duomenys, kad atsakovas bendrai su ieškove turi įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, iš atsakovo darbo užmokesčio kas mėnesį vaikų išlaikymui yra išskaitoma 233,96 Eur pagal vykdomuosius raštus. Nelogiška, kad likusios 233,96 Eur pajamos yra artimos 1 MMA, kadangi teismo suskaičiuotos pajamos sudaro tik 2/3 MMA.
Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo finansinė padėtis nėra sunki, nes jis naudojasi advokato pagalba. Prie apeliacinio skundo nepateiktas mokėjimas už advokato paslaugas, kas patvirtina, kad už apeliacinio skundo surašymą apeliantas dar nėra sumokėjęs.
Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Atleidimas nuo žyminio mokesčio yra viena iš žyminio mokesčio lengvatų. Tai yra priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą. Teismas, neatleisdamas nuo žyminio mokesčio, pažeidžia teisę į apeliaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirąjį skundą tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios 191 Eur žyminio mokesčio dalies prašo atleisti. Teismas, 2016 m. birželio 15 d. nutaręs, kad nėra pagrindo atleisti apelianto nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nutartimi nustatė atsakovui E. D. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos 191 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino apelianto E. D. turtinę padėtį, atmesdamas jo prašymą pažeidė atsakovo teisę į apeliaciją.
Vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-128/2014). Sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu minėtoje normoje pažymima, kad prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą paskaičiavo, kad už apeliacinį skundą mokėti suma turėtų būti 291 Eur, atsakovas sumokėjo 100 Eur, prašo atleisti nuo 191 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių. Butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus 2015-06-22 nuomos sutarties pagrindu atsakovas nuomavosi iš N. Š.. Nurodytas butas atsakovui priklausė nuosavybės teisė nuo 2008-05-29 iki 2015-05-25, tačiau parduotas iš varžytinių ir 2015-05-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas turtas įregistruotas N. Š. vardu (šiai dienai nurodyto buto savininkas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“). Iš LITEKO duomenų matyti, kad iš atsakovo (taip pat ir ieškovės) buvo priteista kreditorių UAB ,,Alytaus būstas“, LESTO , Litesko, UAB ,,Cgates“, UAB ,,Žaidas“ ir kt. naudai tam tikros skolų sumos už susidariusius neapmokėtus įsiskolinimus už suteiktas paslaugas. Atsakovas dirba UAB ,,Gelsauga“, šiai metais vidutiniškai jo darbo užmokestis sudaro 594 Eur neatskaičius mokesčių (atskaičius mokesčius apie 440 Eur). Alytaus rajono apylinkės teismas, 2015 m. vasario 23 d., nutartimi priteisė iš E. D. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams sūnums A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir L. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, kuris, kaip nurodė atsakovas, yra išieškomas priverstine tvarka iš atsakovo darbo užmokesčio (atskaitant pagal vykdomuosius raštus 233,96 Eur). Nurodytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, - atsižvelgiant į nuolatinį įsiskolinimą paslaugų tiekėjams, į tai, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, turi mokėti vaikams išlaikymą (laikiną išlaikymą), - yra pakankamai sunki, mokėtina 191 Eur žyminio mokesčio dalis yra per sunki našta atsakovui. Apeliantas yra sumokėjęs pakankamą žyminio mokesčio dalį (34 proc. mokėtinos žyminio mokesčio dalies), kad būtų pagrindas atleisti nuo likusios mokėtinos 191 Eur žyminio mokesčio dalies. Be to, dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantui galimybės pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartis naikintina ir apelianto E. D. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkintinas, o atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo E. D. prašymą tenkinti ir atleisti E. D. nuo likusios už apeliacinį skundą mokėtinos 191 Eur žyminio mokesčio dalies.
Civilinę bylą Nr. e2-259-292/2016 grąžinti pirmosios instancijos teismui atsakovo E. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.