Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650 litų, kas atitinka 188 eurų) įmoką į asmenų nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą, įmoka sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, kuri yra išieškota, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. F. 2015 m. balandžio 5 d. apie 07.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,23 promilių girtumas) viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų sudavė (duomenys neskelbtini) maršruto autobuso vairuotojui A. O. į veido – galvos sritį, vieną kartą sudavė ranka į peties sritį, tuo nukentėjusiajam A. O. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, viršugalvio dešinės pusės odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu savo įžuliu elgesiu bei veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. F. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. ryte vyko tartis dėl darbo. Buvo iš vakaro išgėręs ir neišsimiegojęs. Važiavo su draugu A. T.. Autobusų stotelėje norėjo įlipti į autobusą, bet durys užsidarė ir autobusas pradėjo važiuoti. Jis susinervino, kad gali pavėluoti, todėl spyrė koja į autobuso bamperį. Autobusas sustojo ir išlipo vairuotojas, kuris pradėjo grubiai kalbėti. Žodis po žodžio kilo konfliktas ir jis rankos delnu smogė vairuotojui į veido sritį. Smūgiavo tris keturis kartus, bet ne daugiau. Galbūt pataikė ir į kaklą. Į petį vairuotojui nesmūgiavo. Kumščiu jis negali fiziškai smūgiuoti, nes buvo lūžusi ranka. Gali būti, kad jo smūgiai buvo stiprūs, bet vairuotojas po smūgių nebuvo nugriuvęs, o ar apsvaigo - negali pasakyti. Pamatę konfliktą, iš autobuso išlipo keli keleiviai ir juos išskyrė, vairuotoją nuvedė į autobusą, o jis su draugu pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu buvo kitų žmonių stotelėje, bet jie nieko nedarė, į konfliktą nesikišo. Ne viską gerai atsimena, nes buvo išgėręs. Kažkaip greitai viskas įvyko. Vairuotojas jam smūgių nesudavė, keiksmažodžių nevartojo. Su pareikštais Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. O. civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka visiškai. Su A. O. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nes nemano, kad nebuvo padaryta tokio dydžio žala ir, kad gydymas nėra tiek vertas, nebuvo jokių lūžių. Gali atlyginti A. O. neturtinę žalą proto ribose, kiek konkrečiai nežino. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes nedrįso, be to nukentėjusysis galėjo ne taip suprasti, pagalvoti, kad jis grasina. Šiuo metu padarė išvadas ir keičia savo elgesį, dirba, baudas moka, nori susituokti, turėti vaikų ir būti laisvėje.

Nukentėjusysis A. O. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dialogo su kaltinamuoju nebuvo. Jis matė, kad vaikinai stovėjo stotelėje ir laukė, bet į autobusą jie nelipo, todėl uždarė duris ir pradėjo važiuoti. Dėl sumušimo reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti prašo dėl dabartinės sveikatos būklės –svyruoja spaudimas, pulsas, negali pilnai dirbti, reikia keisti grafikus. Dėl smūgio į petį buvo plyšę raiščiai, reikės daryti operaciją, tačiau jos data dar nenustatyta. Po operacijos neaišku ar galės dirbti, gali būti, kad neteks darbo, kadangi negalės laisvai valdyti rankos. Šiuo metu dirba tame pačiame darbe, vairuoja autobusą. Kaltinamasis jam padarė neturtinę žalą, nes pažemino daugelio žmonių akivaizdoje viešoje vietoje, žmona ir vaikai taip pat išgyveno dėl jo sumušimo, jis gydėsi ligoninėje. Po patirtų traumų vengia bendrauti su draugais, pradėjo bijoti žmonių, iki šiol vartoja vaistus. Specialistas savo išvadoje aprašė jo sveikatos sutrikdymus tik iš neurologinės pusės, tačiau mano, kad jam buvo padaryti sunkesni sužalojimai, nes po įvykio konsultavosi su ortopedu traumotologu. Šiuo metu neįgalumo grupės neturi, bet gal kreipsis vėliau. Ambulatoriškai gydėsi dėl peties sumušimo, kurį laiką negalėjo vaikščioti, reabilitaciją atliko poliklinikoje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2015 m. balandžio 5 d. apie 06 val. 22 min., išvažiavo iš autobusų parko. Dirbo maršrutu (duomenys neskelbtini). Apie 07 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) viešojo transporto stotelėje atidarė duris. Įlaipino ir išlaipino keleivius, po to, uždarė autobuso duris. Įjungė kairį posūkį, pažiūrėjo į šoninį veidrodėlį ir pamatė du jaunuolius, kurių vienas spardė autobusą. Jis sustabdė autobusą, atidarė priekines autobuso duris bei išlipęs pasižiūrėjo ar yra apgadinimų. Tuo metu vaikinai nustojo spardyti autobusą ir dėmesį nukreipė į jį. Kai apžiūrinėjo autobusą tarp jo ir vaikinų buvo 2-3 metrų atstumas. Sąmoningai nėjo arčiau, kadangi nenorėjo konfliktuoti. Apžiūrėjęs autobusą, ėjo atgal į kabiną, kai pajuto smūgį per pakaušį kairėje pusėje. Po šio smūgio gavo smūgį dar į kairį petį. Atsisuko ir gavo keletą smūgių į galvos sritį. Ant žemės nebuvo pargriuvęs ir sąmonės neprarado. Keleiviai juos išskyrė. Tada jis įsėdo į autobusą, pavažiavo apie 200 metrų, kai (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai iš jo ir keleivių gavę reikiamus duomenis išvažiavo ieškoti jaunuolių. Jis toliau važiavo savo maršrutu. Kelyje pasijuto blogai, ėmė prastai matyti kaire akimi, pradėjo skaudėti galvą ir petį, pykino. Išlaipino keleivius ir sugrįžo į parką. Vėliau bendradarbiai jį nuvežė į Lazdynų RVUL, kur jis buvo apžiūrėtas ir paguldytas vienai parai į Lazdynų ligoninės stebėjimo palatą, o vėliau perkeltas į Neurochirurgijos skyrių, kur gydėsi nuo 2015-04-06 iki 2015-04-14 (t. 3, b. l. 25-26).

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07.35 val., patruliuodamas kartu su patruliu A. B. gavo iš Vilniaus AVPK Vilniaus OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilnius, troleibuso žiede yra sumuštas autobuso vairuotojas. Atvykus nurodytu adresu, autobuso vairuotojas A. O. paaiškino, kad autobuso žiede vienas iš jaunuolių trenkė jam į veidą ir pasišalino nežinoma kryptimi. Jaunuolis buvo apsirengęs juoda striuke ir šviesiomis sportinėmis kelnėmis. Dirbant pagal nurodytus požymius, (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, jie pastebėjo du jaunuolius, kurie atitiko įtariamųjų požymius. Vaikinai pamatę policijos pareigūnus pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) gatvės link. Tuo metu pagal nurodytus požymius dirbę Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Oro uosto poskyrio pareigūnai sulaikė jaunuolius, kurie sulaikomi priešinosi, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų (t. 3, b. l. 29).

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07.30 val. važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu iš darbo, esančio oro uoste. (Duomenys neskelbtini) sustojime išgirdo autobuso vairuotojo barnius, adresuotus vaikinams stovėjusiems sustojime. Netrukus autobuso vairuotojas išlipo iš autobuso. Pasižiūrėjusi per langą pamatė du jaunuolius, kurie stovėjo prie autobuso ir kažką darė. Ką konkrečiai darė, ji nematė. Tada pastebėjo, kaip vienas iš jaunuolių autobuso vairuotojui trenkė į kaktos sritį. Jos kolega A. ir dar keli keleiviai išlipo iš autobuso ir nuėjo drausminti vaikino. Ji paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir apibūdino, kaip jaunuoliai atrodė. Visas įvykis truko apie 3-4 minutes. Po to, vairuotojas grįžo į autobusą ir važiavo toliau, o jaunuoliai nuėjo link parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek smūgių ir į kokias konkrečias kūno vietas sudavė jaunuolis vairuotojui nematė, nes buvo susikoncentravusi į pokalbį telefonu. Vairuotoją mušė vienas jaunuolis (t. 3, b. l. 31).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrime metu parodė, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) autobusu iš darbo, esančio oro uoste. (Duomenys neskelbtini) sustojime išgirdo autobuso vairuotojo barnius, adresuotus vaikinams stovėjusiems sustojime. Vairuotojas išlipo iš autobuso. Pasižiūrėjęs per langą pamatė tris vaikinus, iš kurių vienas kumščiu trenkė autobuso vairuotojui į kaktos sritį. Jis ir dar keli keleiviai išlipo iš autobuso, norėdami apraminti įsiaudrinusį vaikiną. Matė, kaip tas jaunuolis sudavė ranka vairuotojui į galvos sritį kokius 3-4 smūgius. Kiti jaunuolio draugai stovėjo ir kažką kalbėjo rusiškai. Jis su kitais keleiviais išskyrė autobuso vairuotoją su jaunuoliu ir grįžo į autobusą. Vairuotoją užpuolęs vaikinas su kitais jaunuoliais nuėjo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, link (t. 3, b. l. 33).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyriausiuoju patruliu. 2015 m. balandžio 5 d., patruliavo kartu su patruliu J. P.. Apie 07.30 val. gavo iš Vilniaus AVPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilnius, troleibusų žiede du jaunuoliai sumušė autobuso vairuotoją. Buvo nurodyta, kad vienas iš jaunuolių yra apsirengęs mėlyna striuke ir džinsais, o kitas juoda striuke ir sportinėmis kelnėmis. Jaunuoliai iš įvykio vietos pasišalino parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, link. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiemuose pamatė minėtus jaunuolius, kuriuos sulaikė. Apie sulaikymą pranešė per eterį ir prie jų privažiavo patrulis AP-22. Vaikinas apsirengęs juoda striuke ir šviesiomis sportinėmis kelnėmis, kaip vėliau paaiškėjo A. F., keikėsi necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikomas. Kitas jaunuolis A. T. nesipriešino. Abu vaikinai buvo pristatyti į Vilniaus 2 policijos komisariatą (t. 3, b. l. 35).

Liudytojas J. P. ikitesminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyriausiuoju patruliu. 2015 m. balandžio 5 d., patruliavo kartu su patruliu A. K.. Apie 07.30 val. gavo iš Vilniaus AVPK OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilnius, troleibusų žiede, yra sumuštas autobuso vairuotojas. Buvo pranešta, kad vienas iš jaunuolių yra apsirengęs mėlyna striuke ir džinsais, o kitas juoda striuke ir sportinėmis kelnėmis. Jaunuoliai iš įvykio vietos pasišalino link parduotuvės „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiemuose pamatė du jaunuolius, kurie bėgo ir atitiko nurodytus požymius. Jaunuolius jie sulaikė. Vaikinas, kuris buvo apsirengęs juoda striuke ir baltomis sportinėmis kelnėmis, kaip vėliau paaiškėjo A. F., keikėsi necenzūriniais žodžiais, priešinosi sulaikomas, todėl buvo panaudoti koviniai veiksmai ir uždėti antrankiai. Kitas jaunuolis A. T. buvo ramus, nesipriešino. Abu vaikinai buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (t. 3, b. l. 37).

Liudytojas A. T. ikitesminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio mėn., pradžioje kartu su savo draugu A. F. ėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) žiede ir ketino važiuoti į miestą. Stotelėje norėjo įlipti į autobusą (duomenys neskelbtini), tačiau užsidarė autobuso durys ir autobusas pradėjo važiuoti. Jis su ranka pastukseno į autobuso duris. Autobuso durų nespardė. Autobusas sustojo ir išlipo vairuotojas, kuris pradėjo artintis link jo. Tuomet A. F. jį užstojo ir autobuso vairuotojui du kartus delnu trenkė į veido sritį. Tada iš autobuso išlipo keleiviai ir A. F. atitraukė nuo vairuotojo. Jis visą tai stebėjo ir stovėjo šone, vairuotojo nemušė. Vėliau (duomenys neskelbtini) gatvėje juos sulaikė policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 39).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos Pirmojo būrio patrulio A. B. ir vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07 val. 35 min., jiems patruliuojant iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą vykti į Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esantį troleibusų žiedą, kuriame buvo sumuštas autobuso vairuotojas. Įvykio vietoje autobuso vairuotojas A. O. paaiškino, kad prie jo priėję du jaunuoliai, vienas su mėlyna striuke, mėlynais džinsais, kitas vaikinas su juoda striuke, pilkomis sportinėmis kelnėmis, trenkė į veidą ir pasišalino nežinoma kryptimi. Ieškant pagal nurodytus požymius įtariamųjų pastebėti jaunuoliai pradėjo bėgti. Tuo metu važiavęs patrulis „Vairas 30“, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikė įtariamuosius asmenis. Sulaikymo metu jaunuolis juoda striuke, sportinėmis kelnėmis elgėsi agresyviai, todėl prieš šį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo - A. F., buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai bei uždėti antrankiai. Vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (t. 3, b. l. 8-9).

Iš 2015 m. balandžio 5 d., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Oro uosto poskyrio vyr. patrulio A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07 val. 30 min., dirbant kartu su patruliu J. P. buvo gautas pranešimas, kad du jaunuoliai, iš kurių vienas buvo apsirengęs mėlyna striuke ir džinsais, kitas su juoda striuke ir sportinėmis kelnėmis, sumušė autobuso vairuotoją. Važiuodami (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo bėgančius jaunuolius, kurie sukėlė įtarimą, todėl buvo sulaikyti. Vienas iš jų - A. F. sulaikymo metu elgėsi agresyviai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai (t. 3, b. l. 10).

Iš 2015 m. balandžio 5 d., Vilniaus apskrties VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Oro uosto poskyrio patrulio J. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. balandžio 5 d. apie 07 val. 35 min., dirbant kartu su vyr. patruliu A. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad jaunuoliai sumušė autobuso vairuotoją ir pasišalino parduotuvės „Maxima“ link. Ieškant pagal požymius įtariamųjų (duomenys neskelbtini), sulaikė įtartinus asmenis. Sulaikymo metu vienas iš jaunuolių juoda striuke, baltomis sportinėmis kelnėmis elgėsi agresyviai, prieš jį buvo panaudoti koviniai veiksmai (t. 3, b. l. 11).

Iš 2015 m. balandžio 5 d., Vilniaus apskrties VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniojo postinio D. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-04-05 16.34 val. RVUL slaugytoja Š. telefonu pranešė, kad 2015-04-05 9.33 val. A. O. kreipėsi į ligoninę, paaiškindamas, jog 2015-04-05 apie 07.30 val. Naujininkų mikrorajone, autobusų stotelėje jį sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: galvos sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas. Suteikus medicininę pagalbą, jis buvo paguldytas į stebėjimo palatą (t. 3, b.l. 12).

2015 m. balandžio 14 d., daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. O. pateikė po įvykio darytas fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti įvykio metu jam padaryti veido sužalojimai (t. 3, b. l. 41-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2016 m. sausio 6 d., išvada Nr. G2551/15(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam A. O. 2015 m. balandžio 5 d. įvykio metu padaryti sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose ir viršugalvio dešinės pusės odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (t. 3, b. l. 62-64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. O. atpažino kaltinamąjį A. F. kaip asmenį 2015 m. balandžio 5 d. įvykio metu sudavusį jam smūgius (t. 3, b. l. 81-83).

Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis A. O. atpažino kaltinamąjį A. F., kaip asmenį 2015 m. balandžio 5 d. jam sudavusį smūgius (t. 3, b. l. 84-86).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja E. N. pranešė apie 2015 m. balandžio 5 d. įvykį – autobuso vairuotojo A. O. užpuolimą (t. 3, b. l. 102-103).

Iš asmens blaivumo patikrinimo Nr. 16076 rezultato matyti, kad A. F. 2015 m. balandžio 5 d. 08.06 val. nustatytas 1.23 promilių girtumas (t. 4, b. l. 1).

Kaltinamojo A. F. kaltė dėl nusikaltimo padarymo įrodyta nukentėjusiojo A. O., liudytojų J. P., R. A., E. N., A. K., A. M., A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūnų R. A., A. B., A. K., J. P., D. Ž. tarnybiniais pranešimais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolais, apžiūros protokolu, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, taip pat paties kaltinamojo A. F. teisme duotais parodymais. Šie įrodymai patvirtina ir papildo vieni kitus bei pagrindžiančia A. F. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas jais remiasi priimdamas nuosprendį.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. O. ir kaltinamojo A. F. parodymų, jie iki įvykio nebuvo pažįstami, nebendravo, jokie asmeniniai priešiški santykiai tarp jų nebuvo susiklostę, byloje nenustatyta, kad prieš A. F. nukentėjusysis A. O. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar provokavęs konfliktą, todėl A. F. veiksmai – smūgių A. O. sudavimas viešoje vietoje (autobusų stotelėje) laikytini įžūliu elgesiu, nes šiuos veiksmus jis atliko kitų asmenų akivaizdoje ir šie asmenys buvo priversti imtis priemonių nutraukti neteisėtus A. F. veiksmus. Taigi kaltinamojo A. F. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį.

Kaltinime nurodyta, kad A. F. sudavė kumščiu A. O. į veido – galvos sritį ir vieną kartą sudavė kumščiu į peties sritį, tuo nukentėjusiajam A. O. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, viršugalvio dešinės pusės odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau bylos duomenys objektyviai nepatvirtina, kad A. F. smūgiavo būtent kumščiu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nors ir parodė, kad matė, jog A. F. smūgiavo kumščiu į kaktos sritį, tačiau jo parodymai nėra visiškai tikslūs, nes jis taip pat nurodė, kad matė tris jaunuolius, kai iš bylos medžiagos matyti, jog įvykyje dalyvavo tik du vaikinai, t. y. A. F. ir A. T.. Liudytojas A. T. parodė, kad A. F. smūgiavo A. O. delnu. Kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad A. F. smūgiavo kumščiu nėra. Pažymėtina, kad smūgių buvo ne vienas, ikiteisminio tyrimo metu tikslus jų kiekis nenustatytas, o pagal kaltinamojo A. F. parodymus jis sudavė 3-4 smūgius, todėl darytina išvada, kad A. F. galėjo smūgiuoti tiek delnu, tiek kumščiu, to nustatyti tiksliai nėra galimybės, todėl atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, iš kaltinimo šalinama dalis, kad A. F. smūgiavo kumščiu, nustatant, kad jis smūgiavo ranka, nenurodant konkrečios rankos dalies. Šiuo atveju svarbu pačio fizinio smurto panaudojimas (smūgių sudavimas) prieš nukentėjusįjį asmenį ir nusikaltimo kvalifikavimas dėl to nesikeičia.

Kaltinamasis A. F. neigė, kad sudavė A. O. vieną kartą į peties sritį, tačiau paaiškino, kad galėjo pataikyti vairuotojui į kaklą. Iš 2015-09-22 gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad A. O. 2015-05-12 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo konsultuotas gydytojo ortopedo traumatologo dėl peties pažeidimo (TLK-10-AM kodas M75.8) (t. 3, b.l. 71-72). Pagal Ligų kodų ir ligų aprašymą TLK-10 diagnozių klasifikatoriuje ligos kodas M.75.8 reiškia kitus peties pažeidimus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad įvykio metu A. F. buvo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas ir jis gali visų detalių gerai neprisiminti, teismui nėra pagrindo netikėti, kad A. F. vieną kartą trenkdamas ranka pataikė A. O. į peties sritį.

Kaltinamojo A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2136-270/2014, kuri buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. F. pagal BK 40 straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas tėvo V. F. atsakomybėn vienerių metų terminui be užstato (t. 2, b. l. 59-61) t.3, b. l. 154-156), tačiau per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, minėta baudžiamoji byla buvo atnaujinta (t. 4, b. l. 54) ir bausmė šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina ir už 2013 m. gegužės 11 d. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) pastato, Vilniuje, padarytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (D. Ž. sveikatos nesunkų sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą suduodant smūgius E. B.), dėl kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 str. 8 d.).

Skirdamas bausmes kaltinamajam A. F., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą ir rūšį (įvykdyti trys tyčiniai nusikaltimai), pavojingumo laipsnį (padarė du nesunkius nusikaltimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vieną apysunkį nusikaltimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų), į kaltinamojo asmenybę (teistas, bet 2015-04-05 nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo, dirba, buvo ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus - nedidelį chuliganizmą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, girto pasirodymą viešoje vietoje, turi galiojančių nuobaudų), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straisnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – terminuotą laisvės atėmimą, kurių dydis nustatomas mažesnis, nei tokių bausmių minimumo ir maksimumo vidurkis (BK 50 str. 2 d.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam A. F. paskirtos bausmės turi būti mažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės už 2013-05-11 nusikaltimus bendrintinos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė mažintina BK 64¹ straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, už 2013-05-11 nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta už 2015-04-05 nusikaltimą, iš dalies bausmes sudedant ir A. F. skirtina subendrinta galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į A. F. terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2015-04-05 07.31 val. iki 2015-04-05 15.18 val. – viena diena (t. 4, b. l. 16, 20).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis teistumo neturėjo, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, atsiprašyti nukentėjusius asmenis, tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 str. 2 d.).

A. F. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 4, b. l. 22-23), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 396,47 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajam A. O. suteiktas gydymo paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų (t. 3, b. l. 67-72, 77). Šį ieškinį kaltinamasis A. F. pripažino, ieškinys yra pagrįstas dokumentais - 2015-09-22 gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl yra tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis A. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 76,48 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei pateikė dokumentus dėl patirtų gydymo išlaidų (vaistų pirkimo dokumentų kopijas) (t. 4, b.l. 63-78). Ieškinyje jis nurodė, kad 2015-04-05 darbo metu, viešoje vietoje buvo užpultas ir sumuštas. Dėl patirtų sumušimų iškart buvo paguldytas į Lazdynų RVUL ligoninę, kur gydėsi iki 2015-04-14. Jam buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, sumušimai. Vėliau buvo paskirtas reabilitacinis ir ambulatorinis gydymas, stebint šeimos gydytojui ir neurologui. Taip pat buvo paskirtos konsultacijos pas oftalmologą, ortopedą-traumatologą ir kardiologą. Po patirtų galvos sumušimų atsirado dažni stiprūs galvos skausmai, ilgai kankino pykinimo ir vėmimo priepuoliai (ypač važiuojant), susilpnėjo atmintis, blogai orienatavosi aplinkoje, dėl to negalėjo vienas vaikščioti, svirduliavo, jį žmona turėjo vedžioti už parankės. Gėrė įvairius vaistus nuo galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimo. Dėl mirgėjimo akyse ir padidėjusio kraujo spaudimo/pulso konsultavosi pas okulistą, kardiologą, gėrė jų išrašytus vaistus, pirko kraujo spaudimo matavimo prietaisą spaudimui kontroliuoti, nors anksčiau to nereikėjo daryti. Dar Lazdynų ligoninėje buvo apžiūrėtas gydytojo ortopedo-traumatologo dėl kairiojo peties skausmų, nes įtarė raumens sausgyslės plyšimą. Po magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo buvo nustatytas viršdyglinio raumens sausgyslinio intersticinis plyšimas, sąnarinės lūpos plyšimas priekinėje ir dorzalinėje dalyje. Konsultacijos pas gydytoją metu buvo nutarta atidėti kuriam laikui gana sunkią operaciją ir pabandyti reabilitacijos pagalba apraminti skausmus bei pagerinti peties judesius. Sąnario skausmui mažinti vartojo priešuždegiminius vaistus. Dėl peties sumušimo patyrė fizinį skausmą, stiprų dvasinį ir emocinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, psichologinę įtampą. Be to, nerimauja dėl savo sužalojimo ilgalaikių pasekmių. Po sumušimo buvo daug streso, vienas negalėjo net vaikščioti, jau nekalbant apie transporto priemonių vairavimą, iš kurio pragyvena. Jis yra vienintelis maitintojas šeimoje. Dėl sužalojimo negalėjo pakankamai skirti dėmesio vaikams, jie buvo emociškai sukrėsti matyti tėvą tokios apgailėtinos būklės, kas padarė neigiamą poveikį vaikų nesusiformavusiai psichikai. Jis gėdijosi, kad reikia jį vedžioti ir prižiūrėti, todėl vengė bet kokių susitikimų, draugų lankymų, kas dar labiau pablogino psichinę būklę. Po patirto sumušimo negalėjo normaliai miegoti, skaudėjo petį, dėl to buvo sudirgęs, kankino greitas nuovargis. Ateityje laukia peties operacija, kuri neaišku kaip paveiks tolimesnę jo sveikatos būklę, darbingumą. Pablogėjus sveikatai jis gali netekti darbo, nes negalės vairuoti autobuso. Vairuotoju pavyzdingai išdirbo daugiau nei 10 metų, o dabar nesijaučia fiziškai ir dvasiškai saugus. Po sumušimo, vietoje gražaus šv. Velykų šventimo, jis turėjo gulėti ligoninėje ir kęsti skausmus, o artimieji jį turėjo lankyti. Pažymi, kad prašomos atlyginti išlaidos yra minimalios, nes daugumą apmokėjimo kvitų yra prarasta (vaistų, kuro, tyrimo). Buvo net atsisakyta brangių vaistų, kuriuos siūlė gydytoja ir pasirinko pigesnius vaistus – analogus, kai kurie vaistai buvo kompensuoti teritorinės ligonių kasos. Atsižvelgiant į tai, mano, kad patyrė didelę neturtinę žalą, kurią vertina 10000 Eur ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo momento, kada turėjo sumokėti iki visiško atsiskaitymo (t. 4, b.l. 63-64). Teismo posėdyje nukentėjusysis savo ieškinį palaikė, paaiškino kad reikalaujama suma atitinka jo patirtą neturtinę žalą.

Kaltinamasis A. F. su civilinio ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, nurodydamas, kad prašoma suma yra per didelė ir gydymas nėra tiek vertas.

Prokuroras nukentėjusiojo A. O. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palaikė. Dėl moralinės žalos atlyginimo su ieškiniu nesutiko, prašė neturtinės žalos dydį sumažinti, vadovaujantis Civilinio kodekso įtvirtintais protingumo ir sąžinigumo kriterijais.

A. O. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). A. O. pateikti dokumentai („Camelia“ vaistinės sąskaitos-faktūros, banko sąskaitos išrašai, mokėjimo kvitai) patvirtina, kad jis pirko vaistus gydymuisi bei patyrė 76,48 Eur išlaidų. Šią sumą pripažino ir kaltinamasis, todėl iš A. F. priteistina A. O. 76,48 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas nenustato, todėl neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: nusikalstamos veikos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; jo turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala vertinama atsižvelgiant į nurodytų kriterijų visumą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės.

Teismas konstatuoja, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (sumušimo) nukentėjusysis A. O. patyrė neturtinę žalą, tai yra patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir rūpesčius dėl sveikatos būklės pablogėjimo, emocinį sukrėtimą, darbingumo ir mobilumo sumažėjimą, nes turėjo 10 dienų praleisti ligoninėje, jam buvo sumušta galva, negalėjo uždirbti lėšų pragyvenimui, šiuo metu nerimauja dėl galimų neigiamų pasekmių jo sveikatai ateityje. Teismas pripažįsta, kad dėl sumušimo viešoje vietoje jis buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, sumažėjo jo bendravimo galimybės, turėjo šventes (šv. Velykas) praleisti ne šeimoje, o ligoninėje, negalėjo skirti pakankamai dėmesio šeimai, vaikams, dėl sužalojimo buvo apsunkintas šeimos gyvenimas, atsirado papildomų rūpesčių dėl jo slaugymo, važinėjimo pas gydytojus, buvo kiti nepatogumai, todėl padarytą neturtinę žalą turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Tačiau nukentėjęs A. O. nepateikė įrodymų, kad jam reikalinga sumušto peties operacija, neaišku kokie buvo diagnozuoti peties sužalojimai, kokie atlikti tyrimai. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo dabartinę sveikatos būklę, buvusius nedarbingumus ir kitas neigiamas pasekmes, neaišku kokiais laikotarpiais gydėsi ambulatoriškai, kur ir kada atliko reabilitaciją, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė didelių neigiamų pasekmių jo sveikatai. Pažymėtina, kad į neturtinę žalą neįeina patirtos turtinės išlaidos dėl vaistų pirkimo, operacijos išlaidos, kurios gali būti pagrįstos realiais dokumentais, o neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas ir moraliniai išgyvenimai, įvertinti pinigais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sužalojimo pasekmes, į tai, kad žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, į kaltinamojo A. F. turtinę padėtį (dirba), amžių (yra jaunas, darbingas ir turi galimybę uždirbti žalos atlyginimui reikalingas lėšas), į padarytos turtinės žalos dydį (76,48 Eur), teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad neturtinė žala, išieškotina iš kaltinamojo A. F., turi būti mažinama ir nukentėjusiajam A. O. priteistina 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Reikalavimas likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena - CD diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktu tyrimui garso įrašu ir CD laikmena su mobilaus ryšio telefono Nr. 860586398 išklotinėmis, saugomos vokuose baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 31-32), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2013 m. gegužės 11 d. veika dėl D. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų) ir skirti 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gegužės 11 d. veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo suduodant E. B. smūgius) ir skirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už 2013 m. gegužės 11 d. nusikalstamas veikas subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti A. F. subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (2015 m. balandžio 5 d. veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo suduodant A. O. smūgius) ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už 2013 m. gegužės 11 d. nusikaltimus paskirtą subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su už 2015 m. balandžio 5 d. nusikaltimą paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti A. F. galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į A. F. laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2015-04-05 07.31 val. iki 2015-04-05 15.18 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už vieną laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. F. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusius asmenis ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. F. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 396,47 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 47 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo A. O. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. F. A. O. naudai 76,48 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 1576,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 48 ct).

Daiktinius įrodymus – laikmeną CD diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir CD laikmeną su mobilaus ryšio telefono Nr. 860586398 išklotinėmis, saugomus vokuose baudžiamojoje byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.