Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Savinijus Katauskas, kolegijos teisėjai Albina Pupeikienė, Bronius Valius, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. S. bei jo atstovo advokato Viktoro Geco atskiruosius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl atsisakymo duoti sutikimą atlikti kapitalinio remonto darbus pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiraisias skundais ieškovas V. J. S. ir jo atstovas advokatas Viktoras Gecas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2008-05-23 nutartį panaikinti ir perduoti bylą Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad nutartis turi būti panaikinta dėl netinkamo bylos teismingumo taisyklių taikymo ir aiškinimo. Nurodo, kad ieškovas reiškia negatorinį ieškinį dėl trukdymo naudotis daiktinėmis teisėmis. Namo dalis, dėl kurios remonto kilo ginčas, yra (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Palangos miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 str.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas, kaip namo bendraturtis, neduoda sutikimo remontuoti jam priklausančią namo dalį, t.y. trukdo disponuoti nuosavybe ir prašė teismo atsakovo G. S. atsisakymą duoti sutikimą atlikti kapitalinio remonto darbus pripažinti negaliojančiu. Iš esmės minėtas ieškovo reikalavimas kildinamas iš teisės į daiktą, todėl laikytina, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.). Ieškovui priklausanti namo dalis yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys teismingas Palangos miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad bylą šiam teismui neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2008-05-23 nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad teismas išspręstų visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu, kaip numatyta CPK 137 straipsnyje.

Esant šioms aplinkybėms, Palangos miesto apylinkės teismo 2008-05-23 nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. S. ieškinį kaip neteismingą Palangos miesto apylinkės teismui, naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą iš naujo perduoti spręsti Palangos miesto apylinkės teismui.