Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1547-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
A6.-1547-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01181-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
N. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1547-1058/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01181-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Kastyčiui Bliznikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., būdama UAB „R“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, 2018 m. gegužės 8 d., apie 14.40 val., bendrovės restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti, t. y. atlikti barmeno-padavėjo funkcijas P. S., teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie P. S. įdarbinimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau tai neužkerta kelio bylos nagrinėjimui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, prašė N. K. skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo N. K. nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, gailisi (b. l. 2).

Tyrimo metu N. K. 2018 m. gegužės 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d., 10 val. ryte atėjo dirbti P., t. y. pabandyti pirmą dieną. Buhalterė turi visus duomenis, kad nuo gegužės 9 d. jis būtų buvęs įdarbintas padavėjo pareigoms. Darbo sutartis ruošiama, kol kas nepasirašyta. P. surado per pažįstamus. Žmogus turi patirties, moka dirbti su kasa, apmokyti nereikėjo (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios N. K. prisipažinimo, jos kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai: N. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d., apie 14.40 val. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojai pagal gautą pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo atliko patikrinimą restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „R“ darbuotojai restorane atlikinėjo maisto ruošos darbus - V. A., A. M., S. S., vadovė N. K. bei barmenas- padavėjas P. S., tačiau patikrinus UAB „R“ apdraustųjų duomenis Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad apie P. S. draudimą duomenų nėra. Būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą P. S. atsisakė pateikti paaiškinimą nurodydamas, kad blogai jaučiasi. Taip pat jis bandė pasišalinti iš darbo vietos bei vengė bendrauti. VSDFV Vilniaus skyriui apie darbuotojo P. S. įdarbinimą draudėjas UAB „R“ elektroninės draudėjų sistemos pagalba pranešė tik 2018 m. gegužės 8 d., 15.02 val., t. y. po atliko VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorių patikrinimo nurodant draudimo pradžią nuo 2018 m. gegužės 9 d. Pagal Juridinių asmenų registro 2018 m. balandžio 17 d. išplėstinį išrašą UAB „R“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktore nuo 2015 m. birželio 18 d. yra N. K.. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad P. S. paklusdamas įmonėje nustatytai tvarkai, susitarė su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdamas, dirbo barmeno-padavėjo darbą, sukurdamas bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo - restorano veiklos teikiant maitinimo paslaugas, siekiant gauti pelno. UAB „R“ vadovė N. K. leido dirbti darbuotojui – barmenui-padavėjui P. S. bendrovės restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atlikinėti barmeno-padavėjo funkcijas, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties bei nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (b. l. 3-4); patikrinimo akte nurodyta, kad 2018 m. gegužės 8 d., apie 14.40 val., dalyvaujant vadovei N. K., atlikus patikrinimą restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad patikrinimo metu be kitų UAB „R“ darbuotojų dirbo ir P. S., kurio Sodra duomenimis apdraustųjų sąraše nebuvo (b. l. 6); liudytojo P. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis atsisako pateikti paaiškinimą, nes blogai jaučiasi (b. l. 9); iš VSDFV 2018 m. gegužės 8 d. informacinės sistemos išrašo matyti, kad duomenų apie P. S. darbą UAB „R“ nėra pateikta (b. l. 7); iš VSDFV 2018 m. gegužės 8 d. informacinės sistemos išrašo gauto po VDI patikrinimo matyti, kad P. S. darbo pradžia UAB „R“ 2018 m. gegužės 9 d. (b. l. 13); VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad N. K. yra UAB „R“ direktorė nuo 2015 m. birželio 18 d. (b. l. 14) bei kita rašytinė bylos medžiaga.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. K., būdama UAB „R“ direktore, bendrovei priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) esant darbo sutarties požymiams leido P. S. dirbti nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jo darbo pradžią. VSDFV informacinės sistemos išrašai patvirtina, kad VDI patikrinimo metu duomenų apie P. S. socialinį draustumą nebuvo, apie P. S. įdarbinimą pranešta tik po VDI patikrinimo, nurodant, kad jis pradeda dirbti nuo 2018 m. gegužės 9 d., nors realiai dirbo nuo 2018 m. gegužės 8 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad VDI atliekant patikrinimą 2018 m. gegužės 8 d., apie 14.40 val. P. S. ėjo barmeno-padavėjo pareigas. Aplinkybės, kad P. S. nurodytu laiku atliko barmeno-padavėjo funkcijas neneigė ir pati atsakomybėn traukiama N. K., kuri be kita ko nurodė, kad jis į restoraną atėjo nuo 10 val. ryto bei patvirtino, kad darbo sutartis dar tik ruošiama. Taigi nuo 10 val. iki VDI patikrinimo P. S. atliko darbo funkcijas darbdavio naudai ir interesais nesant tarp šalių sudarytos rašytinės darbo sutarties. Teismui nekyla abejonių, kad būtent N. K. kaip bendrovės direktorė turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, būtent ji buvo sutarusi su darbuotoju dėl darbo, aprūpinusi jį darbo priemonėmis ir darbo vieta, pati buvo darbo vietoje ir prižiūrėjo kaip atliekamas darbas, todėl ji yra tinkamas atsakomybės subjektas. Tarp UAB „R“, atstovaujamos vadovės N. K., ir P. S. 2018 m. gegužės 8 d. buvo susiklostę darbo santykiai.

N. K. paaiškinime nurodyta, kad P. S. nesudarius darbo sutarties buvo leista tik pabandyti dirbti pirmą dieną. Galimybę susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, nustato DK 36 straipsnis, tačiau net ir tokiu atveju su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. Teisės aktuose įtvirtinta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Dėl nurodytų priežasčių N. K. sprendimas įstatyme nustatyta tvarka neįforminti darbo santykių su P. S. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jai atsakomybę už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, jos veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad bendrovėje nelegaliai dirbo vienas žmogus), tai, kad, šiuo metu darbo santykiai su P. S. yra oficialūs, t. y. N. K. ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti savo pareigą, iš byloje pateikto VSDFV išrašo matyti, kad VSDFV apie asmens darbo pradžią nors ir pavėluotai, vis tik buvo pranešta, taigi pažeidimas yra pašalintas. N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama N. K. asmenybė – vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą anksčiau bausta nebuvo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti N. K. paskyrus mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

N. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 700 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 18083881815. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė