Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, pareikštą atsakovui Ž. S., dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2020 m. birželio 1 d. nutarties pagrindu 2020 m. birželio 1 d. įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės 2019 m. birželio 28 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos stovinčios trečiųjų asmenų transporto priemonės AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1. punktas) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiam dėl turto sugadinimo asmeniui 1 007,02 Eur dydžio draudimo išmoką. AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje, vykdydama 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 nuostatas (1.1. punktas) bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino atsakovo padarytą žalą, išmokėdama nukentėjusiam dėl turto sugadinimo asmeniui 3 488 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtų sutarčių 2.1.3. punkto nuostatas, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 1 007,02 Eur draudimo išmoką, o AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialui Lietuvoje kompensavo išmokėtą 3 488 Eur draudimo išmoką. Bendra dėl eismo įvykio išmokėta draudimo išmokų suma – 4 495,02 Eur (1 007,02 Eur + 3 488 Eur). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui siuntė pretenzijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino ieškovui nuostolius (CPK 185 straipsnis, 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas. To paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė OPEL VECTRA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo atsakovas. Atsakovas pažeidė įstatymo nuostatas: atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, ėmėsi valdyti neapdraustą transporto priemonę (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Todėl atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovo nukentėjusiems asmenims išmokėtas draudimo išmokas 4 495,02 Eur sumai (CK 6.280 straipsnis).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 4 495,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui priteisia jo sumokėtą 101 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 495,02 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 2 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 495,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101 Eur (vieno šimto vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 16 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-16996-819/2020 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui Ž. S., gimusiam 1995 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovo Ž. S. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0351.“

Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.