Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-337-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
1A-370-337-2010
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00710-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Algirdas Gaputis, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-337/2010

Teisėja Gražina Kazilionienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00710-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. rugsėjo 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš T. G. priteista 200 Lt S. Ž. turtinei žalai atlyginti ir 29,50 Lt proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-29 apie 18.00 val., pasikvietęs iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, į kiemą nepilnametį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ištraukė iš R. M. rankų mobilaus ryšio telefoną Samsung M620, ir pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą, S. Ž. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną Samsung M620 200 litų vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendį – jam inkriminuotą BK 178 str. 2 d. pakeisti į vagystę nesant atvirosios vagystės veikos požymių, o taip pat visiško kaltės prisipažinimo pagrindu sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė yra per griežta, nes neatsižvelgta į kai kurias faktines aplinkybes. Apelianto teigimu, jis mobiliojo ryšio telefono iš rankų netraukė, R. M. pats davė jam pasinaudoti telefonu, todėl tai neatitinka BK 178 str. 2 d. nusikaltimo traktuotės. Nuteistasis teigia, kad jo kaltės klausimas dėl atviros vagystės grindžiamas tik prielaidomis ir spėjimu, o ne neginčytinais įrodymais, todėl toks įrodymų vertinimas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimą ir BPK 20 str. 5 d. Nurodo, kad teismo išvadų apie tai, kad iš rankų ištraukė telefoną nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nuteistojo T. G. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir paskyrė teisingą bausmę.

Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 2 d. Tvirtina nesant atviros vagystės požymių bei esant teismo išvadų neatitikimui nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nes jo kaltė grindžiama prielaidomis ir spėjimais dėl telefono ištraukimo iš R. M. rankų. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. M., taip pat paties apelianto apylinkės teisme duotais parodymais, kurių pagrindu konstatavo T. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 178 str. 2 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

BK 178 str. 2 d. nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažino sugriebęs telefoną ir ištraukęs jį iš nukentėjusiojo Ričardo rankų, tai padaręs pastarajam matant. Tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis R. M.. Sutinkamai su paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, ištraukęs iš R. M. rankų telefoną, jis nuėjo į mašiną ir išvažiavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo R. M. turėtas ir nuteistojo iš rankų ištrauktas mobilaus ryšio telefonas Samsung M620 nuteistajam T. G. nepriklausė ir buvo svetimas. Visi aukščiau nurodyti, nuteistajam inkriminuoti bei jo paties pirmosios instancijos teisme visiškai pripažinti veiksmai buvo atlikti nukentėjusiojo R. M. akivaizdoje, pastarajam matant, kas patvirtina apelianto nusikalstamų veiksmų atvirumo požymį. Tokiu būtu apelianto aukščiau nurodytas elgesys, pasireiškęs neteisėtai, neatlygintinai, atvirai paimant iš R. M. rankų svetimą telefoną ir taip jį pasisavinant, neginčytinai apibrėžia objektyviąją atviros vagystės pusę. Taip elgdamasis T. G. suprato besielgiantis nusikalstamai ir norėjo taip veikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs paties nuteistojo, taip pat nukentėjusiojo parodymus bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo T. G. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės. Nors apeliantas savo veiksmus skunde vertina ne kaip atvirąją vagystę, tačiau teisiniu aspektu tai vertintina būtent kaip neteisėtas atviras svetimo turto – mobilaus ryšio telefono pagrobimas, už kurį baudžiamąją atsakomybę numato BK 178 str. 2 d. Nuteistojo skunde naujai iškelta versija dėl tariamai savanoriško R. M. telefono davimo jam pasinaudoti vertintina kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, todėl pastarieji teiginiai atmestini.

Nepagrįstas apelianto teiginys ir dėl, jo nuomone, per griežtos bausmės. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo T. G. nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nuteistasis T. G. padarė vieną tyčinį, apysunkį, baigtą nusikaltimą, nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis yra recidyvistas. Be to, jis būdamas darbingas niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas patenkinamai, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra ją sunkinančių aplinkybių – pastarųjų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad T. G. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme, kuri net nesiekia BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių T. G. turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Skunde apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismo yra įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, į ją atsižvelgta nustatant bausmės dydį ir dar kartą tuo pačiu pagrindu mažinti bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasAlgirdas GaputisEligijus Gladutis