Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-870-654/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
1-870-654/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Civilinis ieškovas
L. Š.
Kaltinamasis
A. M., J. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-870-654/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00367-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.1.4.4.3., 1.1.8. 1., (S) 1.2.18.2., 1.2.18.3., 1.2.14.5.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei I. Kvedaraitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2011-06-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 243 str. – 5 MGL dydžio bauda (650 Lt), bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 3 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 3 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklių operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent:

A. M. 2012-02-27, nuo apie 15:30 val. iki tos pačios dienos vakaro, tiksliai nenustatytos valandos, su savimi laikė elektroninę mokėjimo priemonę – L. Š. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, užrašytą ant popieriaus lapelio.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

A. M. ir J. O. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

A. M. ir J. O. 2012-02-27, laikotarpiu nuo 16:14 val. iki 16:34 val., degalinėje „Takuras“, esančioje Vilniaus rajone, Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., ir prekybos centre „Big“, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 369, finansinėms operacijos atlikti panaudojo svetimą L. Š. išduotą, AB Swedbank mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės PIN kodą, taip pateikęs melagingas žinias, kad jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis lėšomis ir atliko tris finansines operacijas bei savo naudai įgijo 300 Lt svetimą turtą:

2012-02-27, 16:14 val., degalinėje „Takuras“, Vilniaus r., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., užsipylė degalų už 29,99 Lt;2012-02-27, 16.33 val., Ukmergės pl. 369, Vilniuje, patikrino sąskaitoje esančių pinigų likutį;2012-02-27, 16.34 val., Ukmergės pl. 369, Vilniuje, bankomate išėmė 300 litų.

Šiais savo veiksmais A. M. ir J. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d.

A. M. ir J. O. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

A. M. ir J. O. 2012-02-27, laikotarpiu nuo 17:32 val. iki 18:11 val., prekybos centre „Big“, esančiame Vilniuje, Ukmergės g. 369, ir degalinėje „Lukoil“, esančioje Vilniaus r., Avižienių sen., Užubalių k., finansinėms operacijoms atlikti panaudojo svetimą, L. Š. išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „Visa elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės PIN kodą, taip pateikęs melagingas žinias, kad jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelės sąskaitoje esančiomis lėšomis ir atliko tris finansines operacijas bei savo naudai įgijo 300 Lt svetimą turtą:

2012-02-27, 17.32 val., Ukmergės pl. 369, Vilniuje, patikrino sąskaitoje esančių pinigų likutį;2012-02-27, 17.33 val., Ukmergės pl. 369, Vilniuje, bankomate išėmė 300 litų.2012-02-27, 18:11 val., degalinėje „Lukoil“, esančioje Vilniaus r., Avižienių sen., Užubalių k., užsipylė degalų už 29,16 Lt;

Šiais savo veiksmais A. M. ir J. O. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis davė jam savo „Swedbank“ banko kortelę ir lapelį su PIN kodu, ir paprašė, kad jo mama nupirktų jam valgyti. Grįžus iš parduotuvės jis nunešė maistą nukentėjusiajam, tačiau kortelės neatidavė. Tada paprašė J. O., kad nuvežtų jį į Vilnių ir pažiūrėtų, ar nukentėjusiojo sąskaitoje yra pinigų, kadangi jis nemoka naudotis bankomatu. Važiuojant į Vilnių jie užsuko į degalinę, kur jis padavė J. O. nukentėjusiojo banko kortelę su PIN kodu, kuria pasinaudojęs jis užpylė degalų. Po to, jie nuvažiavo į Vilnių, kur prekybos centre „BIG“, bankomate, patikrino banko sąskaitos likutį. Pamatę, kad sąskaitoje yra pinigų, J. O. nuėmė 300 Lt. Tuomet jie grįžo namo. Po kiek laiko nusprendė dar kartą grįžti į Vilnių ir paimti daugiau pinigų. Nuvažiavę į tą patį bankomatą jie nuėmė dar 300 Lt. Grįždami namo jie užsuko į degalinę, kur J. O. užpylė kuro atsiskaitęs nukentėjusiojo mokėjimo kortele. Grįžę į Kiemelių kaimą, jis nuėjo pas nukentėjusįjį ir atidavė jam banko kortelę.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. O. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pas jį atėjo A. M. ir paprašė nuvežti jį su mama iki parduotuvės. Jiems grįžus A. M. paprašė pavežti iki Vilniaus. Važiuodami jie užsuko į Maišiagalą, kur degalinėje A. M. jam perdavė L. Š. banko kortelę su PIN kodu ir jis užpylė kuro bei atsiskaitė nukentėjusiojo mokėjimo kortele. Tuomet jie nuvažiavo į Vilnių, kur prekybos centre „Big“ patikrino nukentėjusiojo sąskaitos likutį. Sąskaitoje buvo apie 1000 Lt ir jis nuėmė 300 Lt. Grįžę namo sugalvojo dar kartą paimti pinigų, todėl atvažiavo prie bankomato ir patikrinęs sąskaitos likutį nuėmė dar 300 Lt. Važiuojant į Vilnių jie sustojo degalinėje, kur užsipylė degalų ir už juos atsiskaitė L. Š. banko kortele.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. Š. parodė, kad 2012 m. vasario pabaigoje, jis A. M. perdavė savo „Swedbank“ kortelę su ant popieriaus lapelio užrašytu PIN kodu ir paprašė, kad jis ją perduotų savo motinai T. M., kuri turėjo jam nupirkti maisto produktų. Vakare grįžo A. M. ir jam atnešė maistą bei grąžino kortelę su PIN kodu. A. M. jam nesakė, kad iš jo sąskaitos nuėmė pinigų. Vėliau paskambinusi dukra pranešė, kad iš jo sąskaitos buvo nuimta 659,15 Lt, kurie iki šiol nėra grąžinti (b.l. 18, 19, 20).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2012-02-28 tėvas L. Š. jam davė banko kortelę ir paprašė nuimti pinigų. Jis, apie 09.45 val., Vilniuje, Manto g. 4, iš bankomato nuėmė 240 Lt. Prieš tai degalinėje Maišiagaloje atsiskaitė už kurą mokėdamas 30 Lt. Nuimdamas pinigus pastebėjo, kad L. Š. sąskaitoje trūksta pinigų. Vėliau paskambino jo dukra ir pasakė, kad peržiūrėjus sąskaitos išrašą elektroninėje bankininkystėje nustatė, kad 2012-02-27, 16.34 val. ir 17.33 val., Vilniuje, Ukmergės g. 369 buvo nuimta po 300 Lt, bendrai 600 Lt (b.l. 47).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. M. parodė, kad 2012 m. vasario pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, atėjęs sūnus A. M. paprašė nuvažiuoti kartu į Maišiagaloje esančią parduotuvę. Jis paaiškino, kad L. Š. davė banko kortelę su PIN kodu ir paprašė nupirkti maisto. Ji paprašė J. O. juos pavežti savo automobiliu iki Maišiagaloje esančios parduotuvės. Ten A. M. jai perdavė L. Š. „Swedbank” kortelę su atskirai ant lapuko parašytu PIN kodu. Parduotuvėje ji atsiskaitė L. Š. kortele mokėdama nedidelę pinigų sumą. Po to jie grįžo į K. kur A. M. ji perdavė maistą ir L. Š. banko kortelę su PIN kodo lapeliu. Kur nuėjo A. M., tiksliai nežino. Kiek jai žinoma, grįžus iš Maišiagalos A. M. su J. O. kažkur išvažiavo ir grįžo tik vakare. Kur jie buvo ir ką veikė, nežino (b.l. 48).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), esantis butas, kuriame gyvena L. Š. (b.l. 7-17).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėta „Swedbank“ mokėjimo kortelė „Visa Electron“, išduota L. Š. (b.l. 25-28).

Iš „Swedbank” pateikto L. Š. mokėjimo kortele atliktų operacijos sąrašo matyti, kad:

-2012-02-27, 16.14 val., UAB „Takuras“, Vilniuje, buvo atliktas 29,99 Lt mokėjimas už pirkinį;

-2012-02-27, 16.33 val., bankomate H300, Vilniuje, Ukmergės g. 369, buvo užfiksuotas kortelės panaudojimas (suma 0 Lt);

-2012-02-27, 16.34 val., bankomate H300, Vilniuje, Ukmergės g. 369, buvo užfiksuotas 300 Lt išėmimas;

-2012-02-27, 17.32 val., bankomate H300, Vilniuje, Ukmergės g. 369, buvo užfiksuotas kortelės panaudojimas (suma 0 Lt);

-2012-02-27, 17.33 val., bankomate H300, Vilniuje, Ukmergės g. 369, buvo užfiksuotas 300 Lt išėmimas;

-2012-02-27, 18.11 val., UAB „Lukoil“, Vilniaus r. sav., Užubalių k., atliktas 29,16 Lt mokėjimas už pirkinį (b.l. 33-36).

AB „Swedbank“ pateiktose nuotraukose, atliktose bankomate esančia vaizdo kamera, matyti, kad finansines operacijas su L. Š. banko kortele atliko asmuo, vilkintis megztiniu (b.l. 37-39, 41), identišku J. O. pateiktam megztiniui (b.l. 42, 43-45).

omas ).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. M. ir J. O. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai neabejotinai nustatyta abiejų kaltinamųjų parodymais, kuriais jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Kaltinamųjų nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, išrašas iš nukentėjusiojo banko sąskaitos, kuriuo nustatyta kada ir kur buvo panaudota nukentėjusiojo mokėjimo kortelė, daiktų apžiūros protokolas ir vaizdo kameros įrašas, kuriais nustatyta, kad tuo metu, kai buvo paimti pinigai iš bankomato, prie jo buvo būtent kaltinamieji.

Kaltinamajame akte A. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 3 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., 24 str. 4 d. 182 str. 3 d., 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., o J. O. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d. Toks kvalifikavimas nėra teisingas.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 214 str.

Kaltinamajame akte A. M. pagal BK 214 str. yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Teismo posėdyje ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, kad kaltinamasis A. M. yra pažįstamas su nukentėjusiuoju L. Š.. 2012 m. vasario 27 d., dienos metu, A. M. buvo pas nukentėjusįjį namuose, kur pastarasis davė kaltinamajam savo mokėjimo kortelę ir paprašė nupirkti maisto bei sumokėti už jį mokėjimo kortele. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis pats savo valia davė kaltinamajam savo mokėjimo kortelę.

BK 214 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimą, todėl visais atvejais būtina nustatyti, kad kaltininkas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę įgijo neteisėtai, prieš nukentėjusiojo valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 55 patvirtintoje „teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje“ nurodyta, kad „platesnio paaiškinimo reikalauja mokėjimo instrumento „svetimumo“ ir „neteisėtumo“ požymiai ( BK 214 straipsnyje, be kitų nusikalstamų veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar kitaip neteisėtai įgijo, laikė, realizavo ar panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti). Paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme (Nutarimo 4 punktas). Tačiau baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti. Teismai, kvalifikuodami šias veikas, turi atkreipti dėmesį į tai, kad, esant mokėjimo instrumento savininko arba teisėto naudotojo sutikimui dėl konkrečių trečiojo asmens veiksmų (pvz., dėl mokėjimo instrumento panaudojimo atliekant finansinę operaciją apibrėžtai pinigų sumai), tokie trečiojo asmens veiksmai neturėtų būti laikomi neteisėtais BK 214 straipsnio prasme. Neteisėtomis baudžiamąja teisine prasme laikytinos tik tokios veikos, kurios padarytos be mokėjimo instrumento savininko arba turėtojo sutikimo“ (Teismų praktika, 2005 m., Nr. 24, 234 psl.). Įgijimas nėra trunkamas ar tęstinis veiksmas, tai yra vienkartinis veiksmas, kuriuo kaltininkas gauna svetimą elektroninę mokėjimo priemonę savo žinion, savo valdymui ir gali su juo elgtis pagal savo valią. Įgijimas laiko atžvilgiu yra labai trumpas veiksmas. Skirtingai nuo įgijimo, laikymas yra tęstinis veiksmas, kuris prasideda kaltininkui įgijus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir baigiasi tik tuo metu, kai kaltininkas laikomą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę realizuoja, parduoda arba pameta, grąžina savininkui ar teisėtam naudotojui, ar svetima elektroninė mokėjimo priemonė kitaip „išeina“ iš jo valdymo. Šioje byloje nustačius, kad nukentėjusysis pats perdavė savo mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą kaltinamajam, dėl perdavimo nukentėjusysis nebuvo nei apgautas, nei buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas, teismas daro išvadą, kad A. M. svetimą L. Š. mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą įgijo teisėtai, todėl kaltinimo dalis dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo iš kaltinimo šalintina.

Teismui nustačius, kad svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos PIN kodą A. M. įgijo teisėtai, tikslintinas neteisėto laikymo laikotarpis. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, laikymas yra tęstinis veiksmas, kuris dažniausiai prasideda dalyką įgijus ir baigiasi dalyką praradus. Tačiau kaltininkui dalyką įgijus teisėtai ir naudojant jį taip, kaip nurodė nukentėjusysis, toks laikymas yra teisėtas. Toks teisėtas laikymas prasideda nukentėjusiajam perdavus dalyką kaltininkui ir baigiasi tuomet, kai kaltininkas turi grąžinti dalyką nukentėjusiajam, tačiau jo negrąžina, arba kai kaltininkas pradeda naudoti dalyką savo reikmėms, savo nuožiūra.

Šioje byloje teismas nustatė, kad L. Š. vardu išduotą mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą A. M. įgijo teisėtai, kadangi nukentėjusysis pats davė šiuos dalykus kaltinamajam ir paprašė nupirkti maisto. Kaip paaiškino A. M. mama T. M., ji pirko maistą L. Š. ir atsiskaitė jo mokėjimo kortele. Pirko už mažą pinigų sumą (b.l. 48). Iš L. Š. mokėjimo kortelės sąskaitos išrašo (b.l. 34) matyti, kad įvykio dieną mažomis sumomis Vilniaus raj. parduotuvėje „Maxima“ buvo atsiskaityta 15:04 val. ir 15:08 val., todėl akivaizdu, kad šiuo laiku L. Š. mokėjimo kortele atsiskaitė T. M., todėl šiuo laiku L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo laikymas dar buvo teisėtas. Vėliau atsiskaitoma buvo 16:15 val. degalinėje „Takuras“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šis atsiskaitymas buvo pirmasis neteisėtas L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas, ir šis panaudojimas jau vyko neteisėtai laikant nukentėjusiojo mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą. Todėl neteisėtas laikymas prasidėjo laikotarpiu tarp 15:08 val. ir 16:15 val. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad atsiskaitę parduotuvėje už pirkinius L. Š., jie pirkinius nuvežė nukentėjusiajam ir juos atidavė, tačiau mokėjimo kortelės negrąžino, todėl kaip tik tuo metu, kuomet kaltinamasis A. M. turėjo grąžinti kortelę ir PIN kodą nukentėjusiajam, tačiau jų negrąžino, ir prasidėjo neteisėtas mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo laikymas. Teismo vertinimu tai turėjo būti apie 15:30 val., todėl neteisėto laikymo pradžios laikas kaltinime tikslintinas.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 215 str. kaip pavienės nusikalstamos veikos ar kaip nusikaltimų daugeto

Kaltinamųjų veiksmai panaudojant L. Š. mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą kaltinamajame akte yra kvalifikuoti taip:

- 2012-02-27, 16.14 val., UAB „Takuras“, Vilniuje, atliktas 29,99 Lt mokėjimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.;

- 2012-02-27, 16.33 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, kortelės panaudojimas sąskaitos likučiui patikrinti kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.;

- 2012-02-27, 16.34 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, 300 Lt išėmimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.;

- 2012-02-27, 17.32 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, kortelės panaudojimas sąskaitos likučiui patikrinti kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.;

- 2012-02-27, 17.33 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, 300 Lt išėmimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.;

- 2012-02-27, 18.11 val., UAB „Lukoil“, Vilniaus r. sav., Užubalių k., atliktas 29,16 Lt mokėjimas kvalifikuotas kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.

Prokurorė kaltinamajame akte A. M. ir J. O. veiksmus panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jo naudotojo tapatybės patvirtino priemonių duomenis vertino kaip realiąją nusikaltimų sutaptį, kiekvieną mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimą vertino kaip atskirą pavienį nusikaltimą.

Baigiamojoje kalboje prokurorė prašė kaltinamųjų veiksmus panaudojant svetimą mokėjimo priemonę ir jos PIN kodą 2012-02-27, 16:33 val. ir 16:34 val., vertinti kaip vieną nusikaltimą ir tų pačių dalykų panaudojimą 2012-02-27, 17:32 val. ir 17:33 val. – irgi kaip vieną nusikaltimą. Mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimą degalinėse, prokurorė prašė kvalifikuoti kaip du atskirus nusikaltimus, numatytus BK 215 str. 1 d.

Teismo nuomone, pagal BK 215 str. 1 d. kaltinamajame akte nurodytas kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas ir baigiamosiose kalbose prokurorės nurodytas kvalifikavimas vertinant juos dėl pavienių veikų ar nusikaltimų daugeto kvalifikavimo, nėra teisingi. Patys veiksmai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis pagal BK 215 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

BK 215 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai iniciavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Šios nusikalstamos veikos sudėtyje įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą panaudojimą, tuo pačiu iš dalies eliminuoja galimybę vertinti kelis elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimus kaip nusikaltimų kelis nusikaltimus. Sudėties požymis „ar daugiau“ aiškintinas kaip daugiau nei vienos, tačiau neribojant galimų panaudojimų skaičiaus, finansinių operacijų iniciavimas ar atlikimas. Visi tokie atsiskaitymai laikomi kaip vienas nusikaltimas, kaip viena tęstinė veika. Tačiau toks aiškinimas savaime nereiškia, kad vieno asmens veiksmai panaudojant elektroninę mokėjimo priemonę negali būti kvalifikuojami atskirai kaip du ar daugiau nusikaltimų pagal BK 215 str. Jei viena kaltininko atlikta atsiskaitymų svetima elektronine mokėjimo priemone grupė baigėsi – baigėsi tęstinė nusikalstama veika. Jei kaltininkui susiformavo nauja tyčia ir jis vėl daro kitą grupę atsiskaitymų – tokie jo veiksmai gali būti laikomi kitu atskiru nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal BK 215 str. 1 d. atskirai.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. M. ir J. O., būdami savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), susitarė nuvykti į Vilnių ir pasinaudojant svetima L. Š. mokėjimo kortele paimti pinigus iš jo sąskaitos. J. O. automobiliu jie išvyko į Vilnių, tačiau pakeliui sustojo degalinėje, kur užsipylė degalų, o už degalus atsiskaitė L. Š. mokėjimo kortele. Užsipylę degalų jie atvyko į Vilnių, kur prekybos centre „Big“ ir jame esančiame bankomate pasinaudoję svetima L. Š. mokėjimo kortele ir jos PIN kodu, patikrino sąskaitos likutį ir paėmė 300 Lt. Atlikę šiuos veiksmus abu kaltinamieji grįžo į Maišiagalą. Po kiek laiko jie vėl išvyko į Vilnių, kur tame pačiame bankomate pasinaudoję svetima L. Š. mokėjimo kortele ir jos PIN kodu, patikrino sąskaitos likutį ir paėmė 300 Lt. Grįždami namo kaltinamieji degalinėje užsipylė degalų ir už juos sumokėjo L. Š. mokėjimo kortele pasinaudoję kortelės PIN kodu. Šioje situacijoje matyti, kad kaltinamieji atliko dvi atskiras grupes veiksmų: pirmą kartą vykdami į Vilnių užsipylė degalų, atvykę į Vilnių patikrino sąskaitos likutį ir paėmė 300 Lt (pirma grupė) ir antrą kartą atvyko į Vilnių, patikrino sąskaitos likutį, paėmė 300 Lt ir užsipylė degalų (antra grupė). Iš kaltinamųjų parodymų ir įvykio situacijos aišku, kad pirmą kartą išvykus iš Maišiagalos kaltinamųjų tikslas nebuvo užsipilti degalų ir nebuvo taip, kad tik užsipylę degalų jie sugalvojo vykti į Vilnių ir pasinaudoti mokėjimo kortele ir jos PIN kodu bankomate. Jau išvykdami į Vilnių kaltinamieji buvo susitarę, kad vyksta paimti pinigus pasinaudodami kortele, o degalų užsipylimas ir jo metu pasinaudojimas svetima mokėjimo kortele ir PIN kodu buvo tik kaip viena iš bendro sumanymo dalių. Atlikę pirmą grupę veiksmų, kaltinamieji suvokė, kad savo nusikalstamus veiksmus jie pabaigė ir grįžo namo, todėl šis momentas vertintinas kaip pirmos grupės nusikalstamų veiksmų pabaiga. Toks vertinimas daromas ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji buvo patikrinę sąskaitos likutį ir žinojo, kad sąskaitoje yra daugiau nei 300 Lt. Kaltinamieji turėjo galimybę jau pirmojo apsilankymo prekybos centre metu paimti daugiau pinigų arba visus pinigus, tačiau to nepadarė, taip parodydami, kad jų tikslas buvo 300 Lt paėmimas, tačiau ne visų sąskaitoje esančių pinigų paėmimas. Lygiai taip pat kaip atskiras vienas tęstinis nusikaltimas, susidedantis iš trijų epizodų, teismo vertinamas antrasis kaltinamųjų pasinaudojimas svetima mokėjimo kortele ir PIN kodu bankomate atsiskaitant už degalus.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus kaltinamųjų veiksmai 2012-02-27, 16.14 val., UAB „Takuras“, Vilniuje, atlikus 29,99 Lt mokėjimą, 2012-02-27, 16.33 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, panaudojus kortelę sąskaitos likučiui patikrinti ir 2012-02-27, 16.34 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, išėmus 300 Lt, kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d. Kaltinamųjų veiksmai 2012-02-27, 17.32 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, panaudojus kortelę sąskaitos likučiui patikrinti, 2012-02-27, 17.33 val., bankomate Vilniuje, Ukmergės g. 369, išėmus 300 Lt ir 2012-02-27, 18.11 val., UAB „Lukoil“, Vilniaus r. sav., Užubalių k., atlikus 29,16 Lt mokėjimą, kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 215 str. 1 d.

Dėl A. M. veiksmų kvalifikavimo kaip organizatoriaus

Kaltinamajame akte A. M. veiksmai neteisėtai panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, bei apgaule įgyjant svetimą turtą kvalifikuoti kaip padaryti organizatoriaus. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. M. kaip šių nusikaltimų organizatoriaus veiksmai pasireiškė tuo, kad jis parengė nusikalstamą veiką ir ją organizavo – davė J. O. svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir pasakė atlikti finansines operacijas.

Teismo nuomone, A. M. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti organizatoriaus.

Baudžiamosiose bylose būna įvykių, kai nusikalstamą veiką padaro du ar daugiau asmenų. BK 24 str. nustato, kad bendrininkai yra organizatorius, kurstytojas, vykdytojas ir padėjėjas. Tai, kad BK nustatytos keturios galimos bendrininkų rūšys nereiškia, kad kiekvieną kartą, kai nusikaltimą padaro du ar daugiau asmenų, turi būti nustatytos visos bendrininkų rūšys. Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. nurodo, kad be kitų alternatyvių požymių organizatorius yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką arba jai vadovavęs. Šie abu požymiai ir yra inkriminuoti A. M.. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad organizatoriaus veiksmai turi esminiai palengvinti nusikalstamos veikos padarymą. Šis palengvinimas turi pasireikšti nusikalstamos veikos parengimu arba vadovavimu jai. Neabejotina, kad bendras dviejų asmenų nusikalstamos veikos padarymas suponuoja tam tikrą išankstinį susitarimą, kuris gali būti atliktas iki pat nusikalstamos veikos darymo pradžios. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, kažkuris vienas iš bendrininkų turi pasiūlyti daryti nusikaltimą, tačiau tai nereiškia, kad jis suplanavo ar vadovavo nusikaltimo padarymui. Netgi negalima būtų tvirtinti, kad tas iš bendrininkų, kuris turi priemones ar įrankius nusikaltimui padaryti yra nusikaltimo organizatorius.

Be to, organizatoriaus sąvoka (vadovavimas) tuo pačiu suponuoja tam tikrą pavaldumą, kuomet organizatoriaus nurodymu vykdytojas atlieka organizatoriaus suplanuotus nusikalstamus veiksmus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2012), organizatorius paprastai yra organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, tačiau gali būti ir bendrininkų grupės vykdomuose nusikaltimuose, jei jo veiksmai yra sudėtingi, daugiaplaniai ir įvairialypiai, susiję su nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu jai. Tačiau organizatoriaus vaidmuo bendrininkų grupėje pripažįstamas tais atvejais, jei tai yra sudėtingi organizuojamieji veiksmai, reikalaujantys intelektinio indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2011).

Šioje byloje iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių galima daryti išvadą, kad nusikaltimo schema buvo elementari. Gavęs iš nukentėjusiojo mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą, A. M. jos nukentėjusiajam negražino, o nutarė pasinaudoti savanaudiškais tikslais. Neturėdamas galimybės nuvykti iki bankomato, be to, nemokėdamas juo naudotis, jis sutarė dėl pagalbos su J. O., kuris sutiko padėti. Apklaustas teisme J. O. paaiškino, kad nuo pat vykimo į Vilnių pradžių jis žinojo, kad važiuoja svetima mokėjimo kortele, kurią turėjo A. M., paimti pinigų iš bankomato. Teismo ištirti įrodymai rodo, kad prieš pasiūlant J. O. daryti nusikaltimą, A. M. plano nekūrė, jokių paruošiamųjų veiksmų, palengvinsiančių nusikaltimų darymą, neatliko. A. M. pasiūlius padaryti nusikaltimus, J. O. sutiko su pasiūlymu. Nėra nustatyta, kad A. M. kaip nors veiktų J. O., kad šis sutiktų padaryti nusikaltimą. Tai, kad elektroninė mokėjimo priemonė visada buvo pas A. M., o kai reikėjo ją panaudoti, jis duodavo ją J. O., nerodo, kad jis buvo organizatorius. Be to, akivaizdu, kad mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas nebūtinai turėjo būti pas abu kaltininkus, dėl savo mažo dydžio jie galėjo būti saugomi ir pas vieną kaltininką. Svarbu, kad A. M. buvo gavęs mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą iš teisėto naudotojo ir turėjo jam vėliau juos grąžinti. Atsižvelgiant į šiuos motyvus teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji buvo bendravykdytojai ir A. M. veiksmai kvalifikuotini be nuorodos į BK 24 str. 4 d.

A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., o J. O. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padarytos apysunkės nusikalstamos veikos ir baudžiamieji nusižengimai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybę: A. M. yra teistas vieną kartą, yra nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekur nedirba ir nesimoko, yra jauno amžiaus. J. O. nėra teistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus.

Parinkdamas bausmės rūšį J. O. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam baudą.

A. M. yra teistas ir šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, tačiau teismo nuomone, jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jo asmenybę, bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus jam baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. M. ir J. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę, ir mano, kad kaltinamiesiems skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą baudos vidurkį.

Dėl bausmių už nusikalstamas veikas bendrinimo (BK 63 str. 5 d. 1 p.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 5 str. 1 d. bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Teismų praktikoje seniai pripažįstama, kad tokiose situacijose kaip šioje byloje, nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., yra padaromos idealiosios sutapties sąlygomis. Tačiau, teismo nuomone, tokiose situacijose kaip nustatyta šioje byloje, BK 214 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika irgi sudaro idealiąją sutaptį su BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. numatytomis nusikalstamomis veikomis.

Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis pavojingomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame ar skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tačiau idealioji sutaptis yra ir tais atvejais, kuomet kaltininkas padaro kelis veiksmus, atitinkančius skirtingose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą, esant bendram sumanymui. Vienas iš veiksmų neturėtų būti savitikslis, o turi būti tam tikras etapas siekiant konkretaus tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2005).

Nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui kaip padarytų esant idealiajai sutapčiai svarbu tai, kad pačios mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo neteisėtas disponavimas be vėlesnio jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti, neturi jokios prasmės ir nėra pavojingas. Jeigu asmuo tik laiko su savimi svetimą mokėjimo kortelę, toks jo veikimas iš esmės nėra pavojingas, niekam nedaro žalos, nekelia pavojaus saugomai vertybei – finansų sistemai.

Be to, svarbu tai, kad BK 214 str. ir 215 str. sudėtys įstatymo leidėjo sukonstruotos taip, kad alternatyvūs veiksmai (įgijimas, laikymas, perdavimas, realizavimas, mokėjimo operacijos iniciavimas ir mokėjimo operacijos atlikimas) su tuo pačiu dalyku yra išskirti į atskiras sudėtis. Kitos BK sudėtys, numatančios atsakomybę už alternatyvių veiksmų atlikimą, paprastai numato atsakomybę vienoje sudėtyje.

Svarbu ir tai, kad kuri nors viena iš A. M. inkriminuotų veikų nėra kokybiškai nauja, nėra nesusieta su kitomis veikomis, visos veikos tarpusavyje yra siejamos to paties dalyko.

Šioje byloje nustatyta, kad A. M. atskirais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias trijų atskirų nusikaltimų sudėtis. Mokėjimo kortelė ir jos PIN kodas laikytas esant tikslui juos panaudoti savanaudiškais tikslais, siekiant sumokėti už degalus ir paimti pinigų bankomate. Nors A. M. veiksmai – mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo neteisėtas laikymas bei jų panaudojimas bei svetimo turto įgijimas apgaule nebuvo padaryti vienas paskui kitą per trumpą laiko tarpą, tačiau situacija vertintina panašiai. Šioje byloje bausmių bendrinimui svarbu tai, kad A. M. veiksmai atitinkantys BK 214 str. 1 d. sudėtį laikant svetimą mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą yra trunkamoji nusikalstama veika. Teismas nustatė, kad A. M. svetimą mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą neteisėtai laikė 2012-02-27, nuo 15:30 val. (kuomet turėjo pareigą grąžinti L. Š. mokėjimo kortelę ir PIN kodą, tačiau jų negrąžino) iki vakaro (kuomet grąžino L. Š. mokėjimo kortelę ir PIN kodą). Visą šį laikotarpį tęsėsi pavojingas A. M. veikimas – svetimos mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo neteisėtas laikymas. Šio trunkamojo veiksmo metu buvo padaryti kiti A. M. nusikaltimai: 16:14 val. buvo atsiskaityta degalinėje „Takuras“, 16:33 val. buvo patikrintas sąskaitos likutis, 16:34 val. buvo paimti 300 Lt, 17:32 val. buvo patikrintas sąskaitos likutis, 17:33 val. buvo paimti 300 Lt ir 18:11 val. buvo atsiskaityta degalinėje „Lukoil“. Teismo nuomone, esant padarytiems keliems tarpusavyje susijusiems nusikaltimams, vienas kurių yra trunkamasis, o kiti padaryti trunkamojo nusikaltimo metu, tokie nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Bendrindamas bausmes, paskirtas A. M. ir J. O., visų pirma teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., apėmimo būdu subendrina bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. padarymą (tiek padarytas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 16:14 val. iki 16:34 val., tiek padarytas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 17:32 val. iki 18:11 val.). Subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. padarymą, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., teismas jas subendrina dalinio sudėjimo būdu, kadangi jos sudaro realią nusikaltimų sutaptį ir priklauso tai pačiai nusikaltimų rūšiai. Galiausiai, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., kaip sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį apėmimo būdu teismas subendrina šią subendrintą bausmę ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d. padarymą paskirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. M. ir J. O. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. Š. civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (b.l. 22, 23).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, saugoma prie bylos (b. l. 41), paliktina saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirti jam 1300 litų (10 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 16:14 val. iki 16:34 val.), ir paskirti jam 1430 litų (11 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (L. Š. turto įgijimas apgaule 2012-02-27 16:34 val.), ir paskirti jam 650 litų (5 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 17:32 val. iki 18:11 val.), ir paskirti jam 1560 litų (12 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (L. Š. turto įgijimas apgaule 2012-02-27 17:33 val.), ir paskirti jam 780 litų (6 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. A. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 16:14 val. iki 16:34 val.), padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. M. 1430 litų (11 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. A. M. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 17:32 val. iki 18:11 val.) padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. M. 1560 litų (12 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. šias už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., padarymą paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. M. 1820 litų (14 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. šią subendrintą bausmę ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. 1 d. padarymą paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. M. 1820 litų (14 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 str. 1 d. ir 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2011-06-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti 1950 litų (15 MGL) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. O. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 nuo 16:14 val. iki 16:34 val.), ir paskirti jam 910 litų (7 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (L. Š. turto įgijimas apgaule 2012-02-27 16:34 val.), ir paskirti jam 390 litų (3 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 nuo 17:32 val. iki 18:11 val.), ir paskirti jam 1170 litų (9 MGL) dydžio baudą;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (L. Š. turto įgijimas apgaule 2012-02-27 17:33 val.), ir paskirti jam 650 litų (5 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. J. O. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 16:14 val. iki 16:34 val.), padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. O. 910 litų (7 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. J. O. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d. (L. Š. mokėjimo kortelės ir jos PIN kodo panaudojimas 2012-02-27 laikotarpiu nuo 17:32 val. iki 18:11 val.) padarymą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. O. 1170 litų (9 MGL) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. šias už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 3 d. ir 215 str. 1 d., padarymą paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti J. O. galutinę subendrintą bausmę – 1300 litų (10 MGL) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pilnai tenkinti L. Š. civilinį ieškinį. Priteisti solidariai iš A. M. ir J. O. 659,15 Lt L. Š. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, saugomą byloje, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas