- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- 1-647-1017/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49191-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis sugyventinę ir mažametę dukrą, baustas administracine tvarka, teistas, paskutinis teistumas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (2020 m. gruodžio 28 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val. prie namo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., šventė Kalėdas ir visą naktį kartu su sugyventine S. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau išėjo į kiemą parūkyti, tuo metu su savimi turėjo automobilio raktelius, dėl to jam ekspromtu kilo mintis su automobiliu kur nors nuvažiuoti, nuvykti iki sugyventinės draugės į svečius. Įvažiavęs į kiemą (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio, kadangi kiemas buvo labai duobėtas, atsitrenkė į šalia buvusius automobilius. Puolė į paniką dėl buvusio smūgio, sustingo, vėliau išlipęs iš automobilio apsidairė, pamatė apdaužytą automobilį. Jis vaikščiojo aplink automobilį, buvo nuėjęs už kampo atlikti gamtinių reikalų, kuomet atbėgo įvykį matęs liudytojas ir atvyko policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai, iš karto jį sulaikė, kadangi liudytojas nurodė, jog jis vairavo automobilį ir pasodino jį į ekipažą. Negalėjo tiksliai nurodyti, kaip buvo dėl sutikimo tikrintis neblaivumą (pradžioje sutiko tikrintis neblaivumą, vėliau nesutiko, tiksliai to neprisimena); sutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodė, kad alkoholį vartojo visą naktį kartu su sugyventine, gėrė viskį, išgėrė apie 400-500 ml, baigė vartoti apie 7 val. ryto. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, paskutinius 5 metus alkoholio nevartojo, šį kartą vartojo alkoholį tik dėl to, kad pas juos buvo atvykę giminaičiai (močiutė ir tėvas) ir pirmą kartą per kelis metus jam ir jo sugyventinei suteikė progą pailsėti nuo vaikų. Nurodė, kad suvokė, jog buvo neblaivus, nelabai prisimena pačio įvykio aplinkybes, prisimena, jog išėjęs parūkyti ekspromtu sugalvojo atsisėsti į automobilį ir važiuoti. Prisimena, kaip jam sugyventinė S. J. sakė nevažiuoti niekur, nes jis išgėręs, bet vėliau vyko kartu su juo. Nurodė, kad automobilis priklauso jo sugyventinei S. J., ji jį įsigijo iš asmeninių lėšų, jis juo naudodavosi kartais, kai reikėdavo vaikus nuvežti į darželį ar į mokyklą, į darbą pats vyksta viešuoju transportu. Gyvena kartu su sugyventine jos bute ir jų bendra mažamete dukra bei sugyventinės dukra. Prašo teismo skirti baudą ir leisti ją išmokėti dalimis, kadangi yra dirbantis, uždirba apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas (žiemos laikotarpiu uždirba mažiau, vasarą jo pajamos siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, kadangi dažniausiai dirba dar papildomai), prašo neskirti arešto, nes nenori vaikų tiek ilgai nematyti. Sugyventinės pajamų negalėjo nurodyti, kadangi jis neskaičiuoja jos pinigų. Paklaustas dėl finansinių įsipareigojimų, nurodė, kad išsimokėtinai turi pasiėmę telefonus. Nurodė nesutinkantis su nustatyta automobilio verte, mano, jog reali automobilio vertė yra iki 2 000 Eur, kadangi automobilis buvo ne kartą renovuotas, šiuo metu yra apgadintas.
Apklausta teisiamajame posėdyje automobilio savininkė S. J. nurodė, kad ji yra automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Ji su kaltinamuoju yra sugyventiniai, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) už 2 800 Eur, iš asmeninių lėšų, tuo metu jau gyveno kartu su kaltinamuoju, kaltinamasis išlaikė šeimą, o ji taupė automobiliui ir tuo metu jau laukėsi. Automobiliu pagrinde ji naudojasi, bet nedažnai vairuoja, kadangi nėra patyrusi vairuotoja, esant poreikiui automobiliu naudojasi ir jos sugyventinis, dažniausiai automobilis stovėjo kieme nenaudojamas. Automobilis reikalingas vaikų vežimui į darželį ar mokyklą, vykimui į darbą ar kelionėms. Automobilio rakteliai buvo prisegti kartu su namų raktais, t. y. laikomi kartu, dėl to įvykio dieną jai ir sugyventiniui išėjus į lauką parūkyti, kaltinamasis turėjo raktelius nuo automobilio. Minėtą dieną iš vakaro buvo sutarę su močiute, kad ji prižiūrės vaikus, dėl to su sugyventiniu nutarė visą naktį vartoti alkoholį, atsipalaiduoti. Vėliau išėję į lauką parūkyti, jie sušalo, dėl to nutarė nueiti į automobilį pasišildyti, neturėjo jokio plano niekur vykti. Sugyventinis jai pasiūlė vykti pasveikinti jos draugės su šventėmis, ji jo paklausė ar kviesis taksi, į tai sugyventinis jai nurodė, kad imam ir važiuojam. Sakė sugyventiniui, kad negalima važiuoti su automobiliu, kadangi abu buvo girti, bet netikėtai užsikūrė variklis ir jie išvyko. Nesupranta, kodėl ji pati vyko kartu ir kodėl galutinai nesustabdė sugyventinio nuo tokio elgesio, manė, kad gal taip apsaugos sugyventinį ar mašiną. Nurodė, kad iki Kalėdų buvo vaiko priežiūros atostogose, šiuo metu aktyviai ieškosi darbo, šiuo metu gauna vaiko pinigus ir socialinę pašalpą ((duomenys neskelbtini) Eur), turi gauti neužilgo ir išmoką iš Užimtumo tarnybos, jos pajamos turėtų būti iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, tikisi įsidarbinusi į rankas gauti apie (duomenys neskelbtini) Eur. Nurodė, kad jie gyvena socialiniame būste, už kurį moka (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį nuomos, papildomai komunaliniai mokesčiai (žiema apie (duomenys neskelbtini) Eur, vasarą apie (duomenys neskelbtini) Eur). Mano, kad reali automobilio vertė iki šio įvykio buvo 2 000 Eur, šiuo metu automobilis yra apgadintas, jį reiktų tvarkyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. B. L. (L.) nurodė, kad 2023 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val., būdamas savo buto virtuvėje adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo lauke, automobilių stovėjimo aikštelėje kažkokį smūgį (trenksmą), nusprendė išbėgti į lauką pasižiūrėti. Išbėgęs į lauką pamatė pilkos spalvos automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažinėjo iš jų kiemo automobilių stovėjimo aikštelės, jo priekis buvo sugadintas, apgadinimai būdingi po eismo įvykio. Pribėgęs prie automobilio, užstojo jam kelią, iš vairuotojo pusės išlipo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Šiam vyrui iškart pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, tada vyras atsisėdo atgal prie šio automobilio vairo. Taip pat automobilyje sėdėjo moteris, (duomenys neskelbtini) plaukais, kuri taip pat buvo akivaizdžiai girta. Vyras, kol laukė policijos, pasėdėjo automobilyje apie 5 minutes, išlipo iš automobilio ir pasišalino link Žemaitės g. Automobilyje liko moteris. Laukiant policijos pareigūnų, nuėjo kelis metrus į stovėjimo aikštelę ir pamatė, kad šalia įvažiavimo/išvažiavimo stovi 4 vnt. apgadintų automobilių – VW mikroautobusas, Lexus, Audi, Fiat. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, netrukus iš už daugiabučio kampo pasirodė ir tas Toyota automobilio vairuotojas, kuris buvo kažkur pasišalinęs. Pareigūnams parodė šį vyrą ir jie jį sulaikė (b. l. 16-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. S. 2023 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), A. B. pažeisdamas KET 14 punktu reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).
2023 m. gruodžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. L. tarnybinis pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 26 d., dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju D. S. ekipaže V1714, apie 8.03 val., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pranešėjo teigimu, galimai yra neblaivus ir kliudė kitą automobilį, pranešėjas asmenį sulaikė. Atvykus nurodytu adresu, rado stovintį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su akivaizdžiai matomais apgadinimais ir prie jo stovinčius asmenis t. y. pranešėjas J. B. L. ir automobilio savininkė S. J. Paklausus pranešėjo, kas vairavo automobilį, J. B. L. paaiškino, kad automobilio vairuotojas pasišalino, kai buvo iškviesta policija. Taip pat nurodė, kad vairuotojas buvo vyras apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini). Nuėjus patikrinti kitų šalia stovinčių automobilių, rado keturis apgadintus, pagal požymius galima spręsti, kad po eismo įvykio, automobilius Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aiškinantis įvykio aplinkybes prie daugiabučio pastato kampo pastebėjo juos stebintį asmenį, kartu su pranešėju prie jo priėjus, J. B. L. atpažino asmenį ir nurodė, kad būtent jis vairavo Toyota automobilį. Kaip vėliau nustatyta tai A. B. (dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodyta neteisinga A. B. pavardė). A. B. buvo akivaizdžiai neblaivus nuo alkoholio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. A. B. neigė, jog vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą, todėl už vengimą jis buvo sulaikytas ir pasodintas į automobilio sulaikymo kamerą. Netrukus atvyko ekipažas V1212 į pagalbą asmens pristatymui į Vilniaus AVPK OVS. Pareigūnai dar kartą pabendravo su šiuo vyriškiu ir jis prisipažino, kad būtent jis vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir sutiko pasitikrinti blaivumą, patikrinus asmens girtumą, pirmu pūtimu 8.44 val. nustatytas 2,50 promilių girtumas, o antru – 9.06 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas. Kadangi automobilio savininkei taip pat nustatytas vidutinis 2,14 promilių girtumas, automobilis po apžiūros priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Avižienių k., Sudervės g.2E, Vilniaus raj. Įvykis filmuotas jų BODY ir pareigūnų V1212 (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. 2023 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo požymių nustatymo nurodyta, kad atsižvelgiant į vyriausiojo patrulio D. L. tarnybinį pranešimą, reaguojant į pranešimą apie neblaivų vairuotoją, 2023 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti keturi apgadinti automobiliai – Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos vairuodamas galimai neblaivus apgadino A. B. Dėl minėtų automobilių apgadinimo pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnį (b. l. 49).
2023 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kieme ties daugiabučiu (duomenys neskelbtini), prie išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Vieta (kiemas), kur stovi automobilis nesaugoma, neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrimo automobilio priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio kėbulą – jis šlapias, matoma kad apgadinta priekinę dešinės pusės dalis, o būtent priekinis bamperis, variklio grotelės, valstybinio numerio ženklas, priekinis dešinės pusės sparnas. Apžiūrint automobilio salono vidų, vairuotojo durelėse matoma juodos spalvos piniginė. Apžiūrint piniginę, jos viduje yra vairuotojo pažymėjimas, išduotas A. B. vardu, asmens tapatybės kortelė, išduota A. B. vardu, automobilio registracijos liudijimas, ir įvairių parduotuvių nuolaidų kortelės. Juodos spalvos piniginę su viduje esančiais išvardintais dokumentais po apžiūros paimama ir pakuojama į Voką Nr. 1. Tarp vairuotojo sėdynės ir rankinio stabdžio matomas juodos spalvos telefonas Samsung, kuris juodos spalvos guminiame dėkle, kuris po apžiūros paimamas ir pakuojamas į Voką Nr. 2. Nuo vairuotojo sėdynės buvo paimtas kvapo pėdsakas, kuris dedamas į stiklainį, stiklainis plombuojamas plomba Nr. ir ant stiklainio užrašomi aiškinamieji užrašai. Taip buvo paimtas automobilio salono foninis kvapas ir įdėtas į stiklainį, kuris plombuojamas plombą ir užrašomi aiškinamieji užrašai. Automobilis po apžiūros priverstinai išvežamas į automobilių saugojimo aikštelę Sudervės g. 2E, Avižieniai, Vilniaus raj. Daugiau apžiūrint automobilį jokių bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų neaptikta ir nieko nepaimta. Pridėtos nuotraukos (b. l. 28-29, 31-41).
2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūrimame vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20231226-084048UTC+0200.mp4“ matomas tarnybinis policijos automobilis, kurio sulaikymo kameroje sėdi A. B. Prie jo prieina policijos pareigūnas, kuris pasiūlo pūsti į alkotesterį, A. B. atsisako ir klausia kas iš to. Pareigūnas aiškina, kad jei lengvas girtumas, tai jam nebus baudžiamosios bylos. Pareigūnas klausia, koks jo vardas, A. B. atsako, kad nėra vardo. Pareigūnas įkalbinėja A. B. patikrinti blaivumą. Pastarasis atsisako. Netrukus A. B. sutiko pasitikrinti blaivumą. Jis pučia į alkotesterį. Pareigūnas garsiai fiksuoja 2,50 promilių girtumą ir uždaro automobilio dureles. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231226-084911UTC+0200.mp4“, matomas tarnybinis policijos automobilis, kurio sulaikymo kameroje sėdi A. B. Pareigūnas sako, kad už 15 min. darys jam antrą pūtimą, ir žada paleisti sulaikytą asmenį, kai pareigūnai įformins įvykį. Tada A. B. prisistato, kad jis yra A. B., pasako savo gimimo datą ir asmens kodą. Pareigūnas sako, kad grįš pas jį už 10 min. bei sako, kad sulaikytas sutiko antrą kartą prasipūsti. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231226-090059UTC+0200.mp4“, matomas tarnybinis policijos automobilis, kurio sulaikymo kameroje sėdi A. B. Pareigūnas vėl įkalbinėją jį įpūsti į alkotesterį, A. B. prašo leisti jam parūkyti. Pareigūnas sutaria, kad iš pradžių reikia papūsti į alkotesterį. Po ko A. B. pučia į alkotesterį. Pareigūnas fiksuoja jam 2,28 promilių girtumą (b. l. 52-53).
2023 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 26 d., pirmojoje tikrinimo metu A. B. 8.44 val. buvo nustatyta 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 12), antrojo tikrinimo metu 9.05 val. – nustatyta 2,28 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 13). Taip pat, buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 10-11).
Alkotesterio duomenimis, 2023 m. gruodžio 26 d., 8.20 val. S. J. buvo nustatyta 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 20).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. J. (b. l. 46).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 2 940 Eur su PVM (b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, tarnybinių pranešimų, liudytojo J. B. L. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų, apžiūros protokolų bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis A. B. 2023 m. gruodžio 26 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jo sugyventinei S. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. paaiškino, jog jis kartu su sugyventine S. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė Kalėdas ir visą naktį (maždaug iki 7.00 val. ryto) vartojo alkoholį, gėrė viskį, jis išgėrė apie 400-500 ml viskio; ryte, išėjus kartu su sugyventine į kiemą parūkyti, jis ekspromtu nutarė nuvykti automobiliu iki sugyventinės draugės namų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl ko atsirakino automobilį su savimi turėtais rakteliais, jį užkūrė ir nuvažiavo. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. B. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis A. B. padarė vieną, tyčinį, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis yra brandaus, darbingo amžiaus, nevedęs, tačiau turintis ilgametę sugyventinę (kartu gyvena ir veda bendra ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus), nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su sugyventine, jos mažametė dukra ir jų bendra mažamete dukra, nuolat dirbantis statybininku (gaunamos pajamos yra svyruojančios, priklausomai nuo sezono – žiemos laikotarpiu siekia apie (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, vasaros laikotarpiu – apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur į rankas). Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste, nuvažiavo gan didelį atstumą (apie 4-6 km), intensyvaus eismo gatvėmis, šventiniu laikotarpiu, ryte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,28 promilės etilo alkoholio, t. y. esant vidutiniam neblaivumui. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui bei parodė atsainų požiūrį į galiojančias KET. Tai patvirtina ir nagrinėjamo įvykio aplinkybės, kuomet galimai dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas ne tik jo vairuotas automobilis, bet ir kiti automobiliai. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ((duomenys neskelbtini) metais baustas už analogišką KET pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą, dėl nagrinėjamo įvykio pradėta administracinė teisena), jis ankščiau teistas10 kartų, paskirtas bausmes atlikęs, anksčiau nėra teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nuo 2018 metų (paskutinės įvykdytos nusikalstamos veikos) iki šiol kaltinamasis nebuvo įvykdęs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Vertinant ankstesnius kaltinamojo teistumus bei vykdytų nusikalstamų veikų intensyvumą ir pobūdį, teismas sprendžia, jog kaltinamasis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei požiūrį į įstatymų laikymąsi ir visuomenėje taikomas elgesio taisykles, o nagrinėjamas įvykis penkerių metų laikotarpiu buvo iš esmės atsitiktinis.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), jos dydį nustatant didesnį nei minimumas, t. y. paskirtina 75 MGL (3 750 Eur) bauda. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur). Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį bei paskirtos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis – 1 metų terminas paskirtai baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 6 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamasis A. B., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas vidutinis – 2,28 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, savo elgesiu sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio (artimo sunkiam) neblaivumo būsenos, ryto metu, Vilniaus mieste, nuvažiavo pakankamai didelį atstumą, intensyvaus eismo gatvėmis, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas, baustas už analogišką administracinį pažeidimą (t. y. už vairavimą esant neblaiviam (duomenys neskelbtini) metais). Kita vertus, jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, turi šeimą, su kuria yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, nuolatinį darbą, yra iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones A. B. taikytina trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 27 d. Pažymėtina, jog kaltinamajam nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga šeimos poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jo sugyventinei – automobilio savininkei S. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – jo sugyventinei S. J. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. B., būdamas neblaivus, vairavo S. J. priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nagrinėjamo įvykio metu kartu vyko ir S. J. (kuri būdama namuose kartu su kaltinamuoju visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus), sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, dėl to minėta transporto priemonė šiuo atveju yra konfiskuotina. Teismo vertinimu, S. J., kaip automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, žinojo, kad A. B. vartojo alkoholinius gėrimus, yra neblaivus ir jai priklausančią transporto priemonę vairuos būdamas tokios būsenos bei pati dalyvavo nusikalstamos veikos vykdyme. Tai, jog S. J. nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo neblaivi, neatleidžia jos nuo kilusių pasekmių.
Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis A. B. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, nusikaltimas padarytas mieste, intensyvaus eismo gatvėse, ryte, kai kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam neblaivumo laipsnis, tai pat ir į tai, kad transporto priemonės savininkė S. J., kuri nors ir bandė, bet realiai nesustabdė kaltinamojo A. B. nuo neleistinų veiksmų atlikimo, vyko kartu minėtu automobiliu bei matė, kad visą naktį kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. viskį, kuris yra priskiriamas prie stipriųjų alkoholinių gėrimų. Be to, automobilis buvo įsigytas kaltinamajam bei jo sugyventinei S. J. gyvenant kartu, nors jie nurodė, kad automobilis įsigytas iš S. J. asmeninių lėšų, S. J. teisme paaiškino, jog tuo metu, kai ji taupė automobiliui, šeimą išlaikė kaltinamasis. Taigi kyla pagrįsta abejonė, ar galima šį turtą pripažinti asmenine S. J. nuosavybe, nes jis įsigytas faktiškai abiejų asmenų pastangomis. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę (reali rinkos vertė sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur), o šiuo metu (po eismo įvykio) automobilio vertė yra dar mažesnė, nes automobilis buvo ženkliai apgadintas eismo įvykio metu, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl trečiajam asmeniui, t. y. S. J., nuosavybės teise priklausantis automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. S. J. įpareigotina saugoti minėtą transporto priemonę iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jos konfiskavimo.
Dėl kitų klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo A. B. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 108,33 Eur, t. y. advokato Mykolo Girdiušo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-647-1017/2024.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 61-64), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam atėmimą.
Nors kaltinamasis A. B. teigė, kad jis yra pametęs savo vairuotojo pažymėjimą, pagal baudžiamosios bylos duomenis (b. l. 36-38, 43), šis pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. gruodžio 26 d. buvo grąžintas A. B. po procesinių veiksmų atlikimo, todėl kaltinamasis įpareigojamas nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 12 d. (imtinai) savo vairuotojo pažymėjimą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Dokumentų priėmimo skyrių). Pristačius teismui A. B. vairuotojo pažymėjimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šis dokumentas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
S. J. įpareigoti saugoti automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus įvykdyta teismo nuosprendžio dalis dėl jo konfiskavimo.
Įpareigoti A. B. nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 12 d. (imtinai) savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. B. Valstybės naudai 108,33 Eur advokato Mykolo Girdiušo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. B. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d.
Pristačius teismui A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šį dokumentą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti nuteistajam A. B., kad bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-647-1017/2024, įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos bankas).
Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.