Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria E. K. kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta. Ta pačia nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamoji byla nutraukta ir K. R., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys E. K. ir K. R. paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Girvina“, registruotos Vilniuje, B.Radvilaitės g. 3-8, direktoriumi ir „Tauro“ banko akcininku bei viceprezidentu, veikdamas kartu su „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T., kurio žinioje buvo UAB „Tauro“ banko turtas, UAB „Tauro“ banko prezidentu ir akcininku G. K., iš anksto žinodamas, kad UAB „Girvina“ veikla yra nuostolinga, „Tauro“ bankui nepateikta jokių realių biznio planų ir paskolos poreikio ir grąžinimo realumą įrodančių dokumentų, ir žinodamas, kad „Tauro“ banke gauta paskola nebus naudojama bendrovės ūkinėms reikmėms, davė žodinį nurodymą UAB „Girvina“ vyr. finansininkui K. R. su UAB „Tauro“ banku sudaryti paskolos sutartį, kuris, vykdydamas jo nurodymus, 1994 m. gruodžio 29 d. UAB „Tauro“ banko patalpose, esančiose Vilniuje, K. Kalinausko g. 13, su UAB „Tauro“ banko valdybos pirmininku G. T., pastarajam pažeidžiant UAB „Tauro“ banko valdybos 1993 m. lapkričio 24 d. nutarimu patvirtintas „Tauro“ banko kreditų suteikimo ir grąžinimo taisyklių“ 2.1 p. ir 2 p., 8 p., kuriuose nurodyta, kad „klientas, norėdamas gauti kreditą, pateikia išsamų kredito panaudojimo ir biznio planą, kurį pasirašo organizacijos vadovas ir finansų direktorius, bei paskolos grąžinimą užtikrinančius dokumentus“, ir nesant nei vienos iš numatytų sąlygų paskolos išdavimui, tyčia sudarė ir pasirašė 1 640 000 Lt dydžio paskolos sutartį Nr. FS-249. Sudarytos paskolos sutarties pagrindu bendrovei skirtos piniginės lėšos pagal 1994 m. gruodžio 29 d. valiutos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-415, pasirašytą tarp K. R. ir G. T. , buvo konvertuotos į 410 000 JAV dolerių, kuriuos tą pačią dieną „Tauro“ banko kasoje K. R. paėmė grynais, pasirašydamas 1994 m. gruodžio 29 d. „Tauro“ banko valiutos išlaidų orderyje. Taip E. K. , bendrai veikdamas kartu su G. T., G. K. ir K. R., tyčia padėjo iššvaistyti G. T. žinioje buvusį svetimą didelės vertės – 1 640 000 Lt turtą, tuo padarydamas UAB „Tauro“ bankui 1 640 000 Lt žalą, kadangi paskola bankui realiai nebuvo grąžinta, t. y. E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000.09.26 įstatymo NR. VII-1968 redakcija).

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu E. K., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnį baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nutartyje nurodoma, kad E. K. inkriminuojamą veiką padarė iki 2000 m. liepos 11 d., t.y., iki naujojo BK įsigaliojimo ir šiuo metu nuo jos padarymo yra praėję daugiau kaip dešimt metų. Tokiu būdu pagal veikų padarymo metu galiojusio senojo Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnį ir dabar galiojančio Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnį yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Be to, nurodoma, kad E. K. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpęs nebuvo, jis šioje byloje nėra kaltinamas, kad iki nurodytos senaties termino pabaigos padarė naują nusikaltimą. Be to, pažymėta, kad E. K. yra kaltinamas nauju nusikaltimu kitoje byloje ir kitame teisme, tačiau už jį jis nėra nuteistas, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog jis padarė naują nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 1 d. nutarties dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltinamajam E. K. panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodoma, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi ji priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalies, 255 straipsnio, 303 straipsnio reikalavimus, o nagrinėjimo metu naujų faktinių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atkreipia dėmesį į tai, jog E. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį:, t. y. sunkaus nusikaltimo padarymu, be to, byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kad kaltinamasis E. K. kitoje baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama Vilniaus m. 2-ame apylinkės teisme, taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 6 dalyje ir 275 straipsnio 3 dalyje, kas atitinka 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, jog teismas žinojo, kad E. K. dar nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai už 1994 m. gruodžio 29 d. padarytą nusikalstamą veiką padarė naują sunkų nusikaltimą ir jo atžvilgiu senaties terminas nutrūko.

Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 4 dalis numato, jog padarytos nusikalstamos veikos senaties eiga nutrūksta, jeigu asmuo iki nusikalstamos veikos senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. Taigi, įstatymas nenumato, kad dėl naujos nusikalstamos veikos asmuo jau turi būti nuteistas, t. y. pripažintas kaltu, kad būtų galima laikyti, jog nusikalstamos veikos senaties eiga nutrūko dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos. Mano, jog nesvarbu, ar toje pačioje, ar kitoje byloje bei kitame teisme asmuo kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, kad būtų pagrindas manyti, jog yra nutrūkęs anksčiau padarytos nusikalstamos veikos senaties terminas.

Pažymi, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsniu, nustatomos ne tik pagal subjektus, bet ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Teigia, kad ši nuostata rodo, jog teismas gavęs bylą kur asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas veikdami grupe, ir ją perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylos nagrinėjimą turi baigti, priimdamas vieną procesinį dokumentą, kadangi tai yra susiję su išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu. Nurodoma, kad kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė grupe su kaltinamuoju G. T., todėl teismas bylos nagrinėjimą turėjo tęsti ir kaltinamojo E. K. atžvilgiu, šioje bylos stadijoje nepriimant jokių sprendimų, nes tai yra susiję su išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertinimu bei teisingos sankcijos paskyrimu.

Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalis numato bylos nutraukimą kaip vieną iš bylos užbaigimo etapų. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad tai yra galutinis visos bylos išsprendimas dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Teigia, jog šiuo atveju dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ne visiems kaltinamiesiems yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, todėl teismas turėjo tęsti bylos nagrinėjimą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio nuostatomis, užbaigti jį vienu procesiniu dokumentu – nuosprendžiu. Tvirtina, kad nuostatą, jog bylos nutraukimas asmenų atžvilgiu yra negalimas patvirtina ir Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalis kalba būtent apie visos bylos nutraukimą, akivaizdžiai patvirtina Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 6 dalis, nurodanti, kad „išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųstos nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui“. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje vyksta įrodymų tyrimas, todėl bylos nagrinėjamas iš naujo negalimas.

Nurodo, jog teismo sprendimas vienų kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti nutartimi, o kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylą užbaigti nuosprendžiu, užkerta galimybę atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių asmenims, kurių atžvilgiu byla nutraukiama nutartimi.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o kaltinamasis ir jo gynėjas prašė šį skundą atmesti. Civilinio ieškovo atstovė nuomonės dėl apeliacinio skundo nepareiškė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Tiek pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnį, tiek pagal E. K. inkriminuojamos veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas už veiką, kurios padarymu kaltinamas E. K. yra 10 metų. E. K. kaltinamas, kad nusikalstamą veiką padarė 1994-12-29, t.y. iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo praėję daugiau kaip 10 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad E. K. būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad senaties eiga būtų sustojusi Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Šio straipsnio 4 dalyje numatoma, kad senaties eiga nutrūksta jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė gali būti konstatuojama tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o vien įtarimo pareiškimas dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo, priešingai apelianto tvirtinimui, tam nėra pakankamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Duomenų, kad E. K. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, padarytos po 1994-12-29, nėra. Taigi, nenustatyta ir Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas, kuriam esant senaties eiga laikoma nutrūkusia. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl šioje byloje nagrinėjamo E. K. pareikšto kaltinimo yra suėjęs senaties terminas. Tai yra aplinkybė dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas ir turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalis numato, kad nagrinėjimo teisme metu, nustačius šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Šioje teisės normoje nėra draudimo baudžiamąją bylą nutraukti tik daliai kaltinamųjų. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu baudžiamoji byla nutraukta ir K. R., tačiau šios nutarties dalies apeliantas neginčija. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nutraukti baudžiamosios bylos vienam iš kaltinamųjų atskiru procesiniu dokumentu negalima ir dėl to, kad tai neigiamai atsilieps išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių išnagrinėjimui bei įvertinimui, taip pat nėra pagrįstas, nes bylos nutraukimas vienam ar keliems kaltinamiesiems neužkerta kelio teismui atlikti bet kurį proceso veiksmą (Lietuvos Respublikos BPK 287 straipsnio 1 dalis) siekiant įgyvendinti šio Kodekso 1 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo proceso paskirtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnis nenumato galimybės nutraukti bylą nuosprendžiu suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tai taip pat paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad visa baudžiamoji byla turi būti užbaigta vienu procesinio dokumentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 11 d. konsultacijoje Nr. B3-295 „Dėl BPK 235 straipsnio, 254 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo“ yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, klausimas gali būti sprendžiamas visose bylos teisminio nagrinėjimo stadijose, pradedant nuo bylos parengimo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Aprobuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-580/2004 taip pat konstatuota, kad „Kadangi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė daro procesą negalimą, tai, jai paaiškėjus, byla nutraukiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą rengiant nagrinėti teisme ar nagrinėjant ją teisiamajame posėdyje. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, byla nutraukiama teismo nutartimi“ (Teismų praktika Nr. 22, p. 156-158). Apskundus nutarties dalį dėl bylos E. K. nutraukimo, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas ir įrodymų tyrimas nevyksta, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. Todėl apeliantas nepagrįstai savo reikalavimą motyvuoja ir tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktą nutarties panaikinimo atveju bylos nagrinėjimas iš naujo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent to – perduoti bylą dėl E. K. iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir prašoma apeliaciniame skunde.

Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas baudžiamąją bylą E. K. atskiru procesiniu dokumentu – nutartimi - Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde nurodomuose Lietuvos Respublikos BPK 443-450 straipsniuose kalbama tiek apie nuosprendžio, tiek apie nutarties panaikinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 2 dalyje netgi atskirai nustatoma kaip nustatomos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl asmenų, kuriems suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, todėl nepripažįstami pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad sprendimas vieniems kaltinamiesiems bylą nutraukti nutartimi, o kitiems bylą užbaigti nuosprendžiu, užkerta galimybę atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių asmenims, kuriems byla nutraukta nutartimi.

Dėl nurodytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.