- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- II-1055-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01253-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- M. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13875-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13875-2023 (toliau – ir Nutarimas) patraukė M. P. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą už tai, kad jis, 2023 m. sausio 25 d. 18.47 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Nutarime nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Pagal Kelių eismo taisyklių 3.15 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Jeigu vietoje šaligatvio ar ant jo yra įrengta automobilių stovėjimo vieta, tai ji turi būti pažymėta atitinkamu kelio ženklu su raide P. Šio ženklo galiojimo zonoje leidžiama stovėti automobiliams. Vieta, kurioje stovėjo Pareiškėjo automobilis, neturi transporto priemonių stovėjimo aikštelės ar įrengtų, specialiai suformuotų stovėjimo vietų specifinio požymio, suteikiančio transporto priemonių stovėjimo vietos statusą. Prie šios teritorijos nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, kuris naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Jis įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Atkreiptas dėmesys, kad gretimai yra įrengtos transporto priemonių stovėjimo vietos (nuožulni nuogrinda bei korys), tačiau Pareiškėjo automobilis stovi akivaizdžiai pervažiavęs bortelį, vietoje, neskirtoje transporto priemonėms nei važiuoti, nei stovėti. Iš byloje pateiktų nuotraukų matoma, jog ši teritorija atribota nuo automobiliams skirtos važiuojamosios (parkavimo) dalies borteliu, kuris dalinai nuvažinėtas transporto priemonių. Teritorijos, kurioje stovi Pareiškėjo pastatytas automobilis, danga įvairialypė, sudaryta iš sniego, vejos, išvažinėtos vejos. Neįžvelgiama jokių Kelių eismo taisyklėse nustatytų požymių, kurie galėtų nurodyti transporto priemones vairuojantiems asmenims, jog tai automobilių stovėjimo (statymo) vieta. Vairuotojas turėjo ir galėjo suvokti, kad užvažiuodamas automobiliu ant vejos (išvažinėtos vejos), kuri nėra skirta transporto priemonių eismui ar stovėjimui, jis pažeidžia Kelių eismo taisykles, toks statymo būdas nėra leistinas (b. l. 23–26).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Paaiškino, kad jis pastatė automobilį vietoje, kurioje galima statyti automobilius, nepažeidė jokio ženklo ar kelio ženklinimo. Stovėjimo vietos apskritai nėra pažymėtos jokiais aiškiais kelio ženklais ar ženklinimais. Vienintelis žymeklis tuo metu buvo nulenktas stulpelis, tačiau automobilis nebuvo pastatytas toliau nuo jo. Tai matyti ir pateiktose nuotraukose. Po kurio laiko, tikėtina, Institucija įrengė naujus stulpelius, kurie aiškiai nurodo, iki kokios vietos gali būti statomas automobilis. Tokiu būdu Institucija ištaisė savo sukurtą situaciją, kai vairuotojai yra klaidinami, nėra aiškiai kelio ženklais ar ženklinimu pažymėtų vietų. Neaišku, kodėl buvo pakeisti stulpeliai ir kur dingo prieš tai buvęs stulpelis. Kelių ženklai ir ženklinimas turi būti vairuotojams aiškiai matomi ir, svarbiausia, jų neklaidinti. Svarbu, kad automobilis buvo pastatytas tamsiu paros metu, žiemą, kai danga yra padengta sniegu ir purvu. Institucija nurodo, kad vieta yra atskirta parkavimo dalies borteliu, tačiau Vilniuje daug stovėjimų vietų, kurios neturi jokių bortelių arba įvažiavimas gali būti siauresnis, o vietų yra daugiau. Institucija teigia, kad aikštelė yra padengta koriu, tačiau žiemos metu jo nesimato dėl sniego ir purvo. Taip pat matyti, kad automobilio ratai stovi ne ant žolės, o ant smėlio. Automobilis stovėjo leidžiamoje vietoje. Pažeidimas nėra akivaizdus, kaip tą teigia Institucija, dėl žiemos. Šiuo atveju net jei automobilio ratai ir stovėjo ant žalios dangos (ir tai tik maža dalimi), tai tik dėl to, kad Pareiškėjas buvo suklaidintas stovėjimo vietų žymėjimo (automobilis nestovėjo pilnai ant žalios vejos, po ženklu ar vietoje, visiškai neskirtoje statyti automobilio). Nesupranta, kam tuomet buvo įrengtas minėtas stulpelis. Taip pat nesupranta, kodėl jam paskirta didesnė nei minimali bauda. Kaip nurodyta protokole, nagrinėjamu atveju nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad turi būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis neneigia fakto, jog pastatė automobilį. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ir jis yra įsigijęs butą, gyventojai yra priversti gyventi statybvietėje be stovėjimo vietų, už kurias sumokėjo. Tai reiškia, kad jie privalo kiekvieną dieną ieškoti, kur pastatyti automobilį (šalia namo yra tik kelios vietos). Tuo tarpu Institucija juos baudžia, o ne kartu sprendžia susidariusią problemą, stovėjimo vietos nėra tinkamai valomos, kad matytųsi įrengtas korys, nebūtų klaidinami vairuotojai (b. l. 2–10).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius, nebuvimas nepaverčia atitinkamos vietos transporto priemonių stovėjimo aikštele. Stovėjimo vietų ženklinimas Pareiškėjo minimais stulpeliais nėra reglamentuotas, jie įrengiami tik kaip kraštutinė priemonė, siekiant užtikrinti tam tikrų zonų apsaugą nuo motorinių transporto priemonių eismo. Šiuo atveju pagal Kelių eismo taisykles eismui neskirta teritorija buvo atribota borteliu, kuris yra aiškiai matomas ir per jį Pareiškėjas turėjo pervažiuoti, kad pasistatytų savo transporto priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamame Nutarime nurodytu adresu su šeima įsigijo būstą, kur iki šios dienos negali naudotis parkingu, nes įrengta mažai parkingo vietų. 2023 m. sausio mėn. kraustėsi į šį būstą, 25 dieną, tamsiu paros metu atvažiavo prie būsto, pasistatė automobilį, tačiau toje vietoje nematė jokių kitokių ženklų nei stulpelis, atribojantis parkingą nuo vejos. Statydamas automobilį nematė, kad ten yra žolė. Vėliau tame parkinge atsirado nauji stulpeliai, kurie įrengti ties tuomet priparkuoto automobilio ratais. Toje vietoje jis pastatė automobilį vieną kartą ir daugiau nestatė. Ne jis išvažinėjo dangą. Neginčija, kad jis vairavo automobilį ir jį pastatė skundžiamame Nutarime nurodytoje vietoje, tačiau buvo suklaidintas stulpelio.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose (čia ir toliau – Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. gegužės 1 d.)
Kelių eismo taisyklių 3.16 punktas nustato, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla dėl skundžiamame Nutarime nurodytų aplinkybių, kad Pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. 18.47 val., vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad ta vieta, kurioje jis sustojo ir stovėjo su transporto priemone, buvo Kelių eismo taisyklėse apibrėžta kaip draudžiama statyti transporto priemones vieta, nurodydamas, kad buvo suklaidintas Institucijos įrengto stulpelio, nes manė, kad jis atriboja parkingą nuo vejos. Jokių kelio ženklų, draudžiančių transporto priemonių stovėjimą šioje vietoje, įrengta nebuvo. Jis automobilį pastatė tamsiu paros metu, o kelio danga buvo padengta sniegu ir purvu.
Taigi, iš Pareiškėjo skundo argumentų ir Institucijos atsiliepimo argumentų matyti, kad šalys nesutaria dėl minėtos vietos paskirties. Pareiškėjas šią vietą traktuoja kaip Kelių eismo taisyklių 3.16 punkte nustatytą teritoriją, skirtą ar pritaikytą transporto priemonėms stovėti. O Institucija priešingai, kaip Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte apibrėžtą – kitą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją.
Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo ir paties Pareiškėjo pateiktų nuotraukų byloje, transporto priemonių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), yra atribota ne tik stulpeliais, kurie žymi aikštelės šono ribą nuo žalios vejos, bet ir kitais požymiais: aikštelės kelio danga (koriu), nužemintu bortu, kuris leidžia automobiliams iš važiuojamosios kelio dalies įvažiuoti į aikštelę (b. l. 3 nuotrauka apačioje, b. l. 9). Tuo tarpu veją nuo važiuojamosios kelio dalies skiria aukštas bortelis, kuris sudaro kliūtį įvažiuoti. Šių dviejų požymių turėtų pakakti vairuotojui, net jei šoniniai stulpeliai, atribojantys veją nuo aikštelės, pažeidimo padarymo metu dar nebuvo tinkamai įrengti. Iš Pareiškėjo automobilį fiksuojančios nuotraukos matyti (b. l. 3, 8), kad tiesiai automobilio „Nissan“ priekyje yra aukštas bortelis, kuris žemėja link šalia jo dešinėje stovinčio aikštelės ribose automobilio.
Pareiškėjas skunde ir teisme nurodė, kad jis neturėjo galimybės identifikuoti kitų stovėjimo aikštelės ribų požymių, o būtent specializuotos aikštelės kelio dangos (korio) ar jos nebuvimo toje vietoje, kur jis priparkavo automobilį, nes buvo naktis, o kelio danga apsnigta. Iš Institucijos pateiktos spalvotos kokybiškos pažeidimą fiksuojančios nuotraukos (b. l. 8) matyti, kad aikštelės specifinė kelio danga (korys) buvo gerai matoma ir per ploną sniego dangą. Tuo tarpu automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didžiąja automobilio dalimi stovi ant smėlio dangos, tik kairės pusės ratais galbūt aikštelės ribose. Tai, kad kaip teigia Pareiškėjas, jis minėtoje vietoje nematė žolės, tos vietos nedaro tinkamos parkavimui, nes žiemos metu žolė gali būti sunykusi dėl gamtinių priežasčių.
Kaip galima spręsti iš Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jis nebuvo vienkartinis lankytojas minėtoje vietoje. Tame pačiame kvartale jis yra įsigijęs būstą (duomenys neskelbtini), ir kadangi šalia jo gyvenamojo namo dar nėra įrengta parkavimo vietų, jis, kaip ir kiti gyventojai, būna privestas ieškoti parkavimo vietų kitur – šalia gretimų namų. Kadangi situacija ieškoti parkavimo vietų automobiliui šalia kitų namų buvo kasdieninė, Pareiškėjas turėtų būti susipažinęs su kvartalu, jo infrastruktūra, neabejotinai jam yra tekę statyti automobilį ne tik nakties metu, bet ir dieną, kai kelio danga matoma šviesoje. Be to, kaip užfiksuota nuotraukoje (b. l. 8), vieta buvo apšviesta žibintais.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamoje teritorijoje nebuvo jokių kelio ženklų, draudžiančių automobilio statymą toje vietoje. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. AN2-124-844/2022). Kadangi Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatos įtvirtina, kad draudžiama statyti transporto priemones vejose, ant šaligatvių, o Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi, jokių atskirų transporto priemonių stovėjimą draudžiančių ženklų įrenginėti tokiose vietose nėra tikslinga. Kadangi minėta teritorija, kurioje pastatytas Pareiškėjo automobilis, pagal pirminę paskirtį skirta augti vejai, kelio ženklas ten neįrengtas pagrįstai. Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatos nustato, kad ant vejos ar šaligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.
Minėtų požymių (aikštelės dangos, bortelio aukščio, dangos po automobiliu neatitikimo aikštelės dangai) visuma leido Pareiškėjui suprasti, kad minėta vieta nėra skirta transporto priemonei statyti. Teismo vertinimu, Pareiškėjas sąmoningai nusprendė šiuos požymius ignoruoti, nes kvartale buvo parkavimo vietų trūkumas, taigi, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus tyčia.
Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas pagrįstai skundžiamu Nutarimu buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nuostatas – pastatęs automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir palikęs stovėti 2023 m. sausio 25 d. 18.47 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, tuo padarydamas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nepagrįstai paskirta sankcijoje nurodytą vidurkį atitinkanti bauda, o ne minimali, Institucija tai padarė galimai bausdama jį dėl to, kad jis nepripažino padaręs nusižengimą. Teismas nesutinka, kad baudos dydį apsprendė kitos priežastys, o ne ANK nustatytos nuobaudų skyrimo taisyklės. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur, vadinasi, sankcijos vidurkis yra 60 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjui nepripažįstant padarius nusižengimą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pareiškėjas nebuvo pateikęs Institucijai duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl Institucija, atsižvelgdama į sankcijos vidurkio taisyklę, paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, nes Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė, nusižengimo padarymo metu Pareiškėjo turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-13875-2023, kuriuo M. P. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-13875-2023 palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.