Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-244-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
1-244-606/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
L. J.
Kaltinamasis
R. U.
Advokatai
Eugenija Galatiltienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1- 244-606/2014Teisminio proceso Nr.:(1-33-1-01039-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija:1.2.9.9.; 1.1.7.2.3.;2.3.6.4.5. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui,gynėjui advokatui Eugenijai Galatiltienei,nukentėjusiajai L. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U., gimęs (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m., pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikuim išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

R. U., būdamas darbingas, pagal 2009-12-21 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti L. Š. (J.) naudai sūnaus G. U., gim. 2004-10-15, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2009-11-16 iki jo pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y., nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 770 Lt, nuo 2010-04-01 iki 2010-05-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2010-07-01 iki 2010-08-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 2040 Lt, nuo 2011-06-01 iki 2012-01-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2012-02-01 iki 2012-12-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 1850 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2013-02-01 iki 2013-05-31 šią pareigą vykdė tik iš dalies, sumokėdamas vaiko išlaikymui 500 Lt, nuo 2013-07-01 iki 2013-09-30 išvis nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, t.y., vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir tokiu būdu 2013-10-01 dienai sudarydamas 12 343 Lt įsiskolinimą.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, sūnaus išlaikymui neteikė lėšų ir išlaikymo, kaip priteista teismo sprendimu, nes neturėjo nuolatinio darbo, be to, pats gyveno pas tėvus, kurie iš esmės jam pačiam padėdavo. R. U. parodė, kad kartais sūnui nupirkdavo dovanų, nupirkdavo ir jo mama.

Nukentėjusioji L. J. parodė, jog, teismo sprendimu iš R. U. priteisus po 400 Lt sūnaus išlaikymui, R. U. iš pradžių alimentus mokėjęs, tačiau vėliau nustojęs. Nutrūkęs ir bendravimas su vaiku. Nors ji niekuomet nedraudusi R. U. matytis su sūnumi, tačiau pats R. U. jokios iniciatyvos niekuomet nerodė ir pats savarankiškai su sūnumi nebendravo. Nukentėjusioji nurodė, jog iš esmės ryšius ji palaikė su R. U. mama, kuri iš esmės už sūnų R. U. ir išlaikydavo anūką.

2009-12-21 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad R. U. sūnaus G. U., gim. 2004-10-15, išlaikymui iki sūnaus pilnametystės nuo 2009-11-16 kas mėnesį privalo mokėti periodinėmis išmokomis po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 6).

SEB banko L. J. sąskaitos išrašu nustatyta, kad R. U. į L. J. sąskaitą nuo 2009-11-16 iki 2013-09-27 pervedė 7108 Lt ir 50 Lt nurodant, jog tai vaikui dovana su gimtadieniu (b. l. 15-36).

Antstolės Vidos Daugirdienės kontoros pažyma nustatyta, kad R. U. nuo 2009-11-16 iki 2013-09-30 vaiko išlaikymui turėjo skirti 19 451 Lt, tačiau į L. J. sąskaitą R. U. pervedė 6 110 Lt, antstolių kontorai pervedė 998 Lt, t. y., viso vaiko išlaikymui R. U. pervedė 7108 Lt. Nustatyta, kad įsiskolinimas iki 2013 09 30 yra 12 343 Lt (b. l. 39).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma nustatyta, kad duomenų apie R. U. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 2009-11-16 iki 2013-07-24 nėra (b.l. 45).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma nustatyta, kad duomenų apie R. U. valstybinį socialinį draudimą nėra ir už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-02 nėra (b. l. 101).

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose nustatyta, kad R. U. darbo biržoje įregistruotas 2013 m. lapkričio 7 d. (b. l. 102).

2014-02-05 mokėjimo apyrašu vaiko išlaikymui, kasos pajamų orderiais, Swedbanko sąskaitų išrašais nustatyta, kad į antstolės V. Daugirdienės kontoros sąskaita pervesta 2013 09 03 – 600 Lt, 2013 10 30 – 300 Lt, 2013 12 20 – 3000 Lt, 2013 11 26 – 400 Lt, 2014 01 29 – 200 Lt ir 201 01 14 – 2 Lt. Nustatyta, jog lėšos pervesto R. K. vardu (b. l. 100, 103-109).

Baudžiamosios bylos medžiaga remiantis akivaizdu, jog įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių R. U. tinkamai rūpintis nepilnamečiu savo vaiku, nėra. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog nėra ir įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Priešingai, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis savo pragyvenimo bei pajamų šaltinį geba užsitikrinti. Juolab pažymėtina, jog, turint omeny Lietuvos ekonominę situaciją, R. U. dirbamas darbas – apdailininkas, yra paklausus ir gerai apmokamas. Taigi, tai vienareikšmiai byloja, jog kaltinamasis turi, ir turi atkreiptina itin realias galimybes pragyvenimo šaltinį užsitikrinti, ir užsitikrinti jį pakankamą, ne tik sau, bet ir savo vaikui. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra ne tik darbingo, bet ir jauno amžiaus, sveikatos problemų, trukdančių dirbti, neturintis asmuo, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnametį savo vaiką nevykdymo priežastis –pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti sūnų, ir tai akivaizdžiai riboja kaltinamojo galimybes išlaikyti ir išlaikyti tinkamai nepilnametį, išlaikymo reikalaujantį savo vaiką. Neatsakingą kaltinamojo požiūrį į pareigą išlaikyti, rūpintis sūnumi byloja ir aplinkybė, jog kaltinamasis niekuomet pats savarankiškai nerodė iniciatyvos bendrauti su sūnumi, nors tuo tarpu nukentėjusioji, kaip akivaizdu, dėjo visas įmanomas pastangas, jog sūnus bendrautų su tėvu R. U.. Kreiptinas dėmesys, jog nepilnametį G. U. tam tikra apimtimi išlaikė močiutė – R. U. mama. R. U. darbo biržoje įsiregistravo tik tuomet, kai nukentėjusioji L. J. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. U. atžvilgiu.

Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, akivaizdu, jog apie teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką neabejotinai žinodamas, taigi privalėdamas jį išlaikyti, būdamas darbingas, taigi, realiai ir objektyviai turėdamas galimybę įstatymu apibrėžtą pareigą vykdyti, kaltinamasis R. P. šios pareigos nevykdė ir, pabrėžtina, nevykdė jos sąmoningai, ilgą laiką, bei sistemingai.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kadangi kaltinamasis vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio, vienok nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas.

Kaltinamasis kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią baudžiamajame įstatyme už padarytą veiką numatytą bausmę – viešuosius darbus. Bausmės laikotarpis nustatytinas artimas bausmės minimumui, atsižvelgiant tiek ir į išdėstytas aplinkybes, tiek ir siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, jog kaltinamasis išlaikytų ir tinkamai nepilnametį sūnų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir nuteisti viešaisiais darbais dviems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė