Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2020-01-30 iki 2021-07-30 neaprūpinus jo dietiniu maistu pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gydytojo jam rekomenduotą dietinį maitinimą (B?R? dieta).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą - pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ 2.1 punktu, ligonių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Iš šių nuostatų matyti, kad asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų išvadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog laikotarpiu nuo 2020-01-30 iki 2021-07-30 pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, kur jam buvo skiriamas ne dietinis maitinimas, atsakovės atstovas šios aplinkybės neneigia. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu dietinis maitinimas nebuvo skirtas, nes nebuvo medicininių indikacijų. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į šeimos gydytoją kreipėsi du kartus dėl pilvo pūtimo ar padidinto rūgštingumo ir jam buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės, tačiau akcentavo, kad esant šiai diagnozei dietinis maitinimas su padidintu baltymų ir sumažintu riebalų kiekiu nepriklauso.

Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gydytoja jam paskyrė gydymą ir dietinį maitinimą (B?R? dieta), tačiau atvykus į Marijampolės pataisos namus, dietinis maistas pagal gydytojo rekomendaciją jam nebuvo išduodamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, t. y. pareiškėjo asmens sveikatos istorija (b. l. 12) patvirtina pareiškėjo argumentus, kad 2019-12-19 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gydytoja pareiškėjui dėl skrandžio ligos skyrė dietinį maitinimą (B?R? dieta), tačiau konkretaus termino nenurodė.

Teismas 2022-02-22 nutartimi įpareigojo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės sveikatos priežiūros skyrių Alytaus pataisos namuose pateikti teismui duomenis apie tai, kokiam konkrečiam laikotarpiui (nuo kada iki kada, ar neterminuotai) 2019-12-19 E. A. buvo skirta B?R? dieta. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022-03-01 rašte „Dėl duomenų patiekimo“ nurodė, kad gydytoja dietinį maitinimą (B?R? dieta) pareiškėjui skyrė nenurodant termino. Taip pat pažymėjo, kad tik gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, nusiskundimus ir medicinines indikacijas, gali keisti, tęsti ar nutraukti anksčiau rekomenduotą maitinimą (b. l. 91). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gydytojos 2019-12-19 paskirtas dietinis maitinimas pareiškėjui nebuvo nei keistas, nei tęstas, nei nutrauktas (b. l. 52-82, 94). Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, kuriai esant dietinis maitinimas nepriklauso, tačiau, teismas pažymi, kad net jei pareiškėjo sveikatos būklė ginčo laikotarpiu keitėsi (gerėjo), duomenų, apie jam paskirto dietinio maitinimo keitimą, koregavimą ir nutraukimą, byloje nėra pateikta. Daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose buvo maitinamas ne pagal Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gydytojo rekomendacijas, t. y. jam ginčo laikotarpiu nebuvo išduodamas gydytojo rekomenduotas dietinis maistas (B?R? dieta).

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktą, nuteistajam atvykus į pataisos įstaigą, atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, o sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į nuteistojo (suimtojo) asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmens sveikatos kortelė siunčiama kartu su perkeliamu asmeniu. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad atsakovės atstovas (pareigūnai), būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjui atvykus į Marijampolės pataisos namus turėjo galimybę susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, kuri kaip minėta, keliauja kartu su nuteistuoju, ir iš šios dokumentacijos sužinoti apie pareiškėjui gydytojo 2019-12-19 paskirtą dietinį maitinimą (B?R? dieta). Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovės atstovui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, tokių aplinkybių atsiliepime atsakovės atstovas nenurodė. Atsakovės atstovui kilus abejonių dėl dietinio maitinimo skyrimo, Marijampolės pataisos namuose turėjo būti atlikta pareiškėjo apžiūra ir atsižvelgiant į medicinines indikacijas, turėjo būti sprendžiama dėl būtinybės tęsti paskirtą dietinį maitinimą ar jį nutraukti. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020-01-30 iki 2021-07-30 pareiškėją gydantis gydytojas būtų priėmęs kokį nors sprendimą dėl dietinio maitinimo pareiškėjui koregavimo, keitimo ir nutraukimo. Teismo vertinimu, nesant Marijampolės PN gydytojo išvados dėl dietinio maitinimo pareiškėjui nutraukimo, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas turėjo būti tęsiamas. Atitinkamai teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai (pareigūnai) nebuvo pakankamai rūpestingi ir laikotarpiu nuo 2020-01-30 iki 2021-07-30 nepagrįstai neskyrė pareiškėjui rekomenduoto dietinio maitinimo.

Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (neregistravo skundų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimo organizavimą analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės pataisos namai visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020-01-30 iki 2021-07-30 (1 metai, 6 mėnesiai, 3 dienų, t. y. 576 paros), neužtikrino pareiškėjui gydytojo rekomenduoto dietinio maitinimo (B?R? dieta), todėl konstatuotina, kad atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę pataisos namuose būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimą, nemigą, sveikatos pablogėjimą ir pan. Tačiau teismo vertinimu, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie pareiškėjui skirto maitinimo (ne dietinio maitinimo) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl netinkamo maisto. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl netinkamo maitinimo neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovo elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas ar žeminimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimo mastą bei trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir ilgą trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administraciją, ar, kad dėl to būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, ar sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (pvz., 2020-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4066-968/2020), sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.