Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovei advokatei Irinai Beleškienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs R. J. atstovės adv. Irinos Beleškienės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu R. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str., už ką jam paskirta administracinė nuobauda - 10 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. J. atstovės advokatės Irinos Beleškienės skundas, kuriuo ji nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas su priimtu Nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi Pareiškėjas nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 161 str. Tyrėja, priimdama Nutarimą, neatliko administracinio teisės pažeidimo tyrimo, nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, patvirtinančios administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 161 str., sudėties požymių buvimą. Tyrimas atliktai formaliai, nesiekiant įgyvendinti ATPK 1 str. įtvirtintų tikslų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkos ir švaros taisyklių" 15.4 p. nustatyta, kad draudžiama tvirtinti skelbimus ant medžių, krūmų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose. Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkos ir švaros taisyklių" 5.8 p. nustatyta, kad skelbimas ­ priklijuojamas, prisegamas ar kitaip tvirtinamas informaciją pateikiantis pranešimas, nesusijęs su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, neskatinantis įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkos ir švaros taisyklių" 2 p. nustatyta, kad tiesyklėse numatyti bendrieji ir specialieji kelių, gatvių, žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo ir švaros, taip pat renginių organizavimo ir tvarkos juose reikalavimai. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtų taisyklių pagrindinis tikslas - užtikrinti tvarkos palaikymą Vilniaus mieste, įpareigoti visus piliečius laikyti taisyklėse numatytų švaros reikalavimų. Taisyklės reglamentuoja švaros palaikymą viešosiose vietose. Kaip jau buvo minėta, 2016 m. balandžio 5 d., apie 11.00 val., Pareiškėjas priklijavo pranešimą, skirtą tik vienam asmeniui - automobilio JAGUAR X-TYPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, pastačiusiam savo asmeninį automobilį UAB firmai „L. m." priskirtoje automobilio stovėjimo vietoje. Pranešimas buvo asmeninio pobūdžio ir jo turinys buvo svarbus tik vieninteliam asmeniui, todėl pranešimas negali būti laikomas skelbimu taisyklių 5.7 p. prasme. Be to, taisyklių 15.4 p. išvardintos visos vietos, kuriose negali būti klijuojami skelbimai, o būtent, medžiai, krūmai, kelio ženklai, šviesoforai, informacinės nuorodos, skulptūros, paminklai, atminimo lentos ir su jais susiję įrenginiai, stulpai, pastatai ir statiniai bei kitos šiam tikslui nenumatytos vietos. Iš pačių taisyklių 15.4 p. turinio akivaizdu, kad skelbimai turi būti platinami, t.y. taisyklių 15.4 p. pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti, kad asmuo turėjo tikslą platinti skelbime nurodytą informaciją. Pareiškėjas pranešimu tik informavo automobilio savininką apie automobilio palikimą ne savo vietoje. Pareiškėjas pažymi, kad pranešimas automobilio savininkui buvo paliktas ant jo paties automobilio, t.y. pranešimas nebuvo pritvirtintas kuriame nors iš objektų, išvardintų taisyklių 15.4 p. Pažymėtina ir tai, kad automobilio JAGUAR X-TYPE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas taip pat paliko pranešimą Pareiškėjui, pritvirtindamas jį ant Pareiškėjo automobilio, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti tyrėja paaiškino, kad automobilio savininkas nepriklijavo šio pranešimo ant automobilio stiklo, todėl toks pranešimo palikimas negali būti laikomas taisyklių 15.4 p. pažeidimu. Pareiškėjo manymu, nei jo atliktas veiksmas, nei automobilio savininko analogiškas veiksmas negali būti traktuojamas administraciniu nusižengimu, tarp šalių įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, visiškai nesusijęs su švaros palaikymu Vilniaus mieste. Toks formalus ATPK normų taikymas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei sudaro pagrindą tvirtinti, kad ne visi asmenys yra lygūs prieš įstatymą, nes iš abiejų analogiškai besielgiančių asmenų tik vienas asmuo gali būti nubaustas, o kito asmens veiksmai lieka neįvertinti. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas ne kartą pažymėjo, kad pranešimo palikimo tikslas buvo automobilio savininko informavimas, daugiau jokių pranešimų (skelbimų) kitose vietose, išskyrus automobilį, nebuvo tvirtinama. Taisyklių 15.4 punkto pažeidimo konstatavimui yra itin svarbus pranešimo platinimo faktas, t.y. taisyklių 15.4 p. nuostata pažeidžiama būtent tada, kai yra platinamas skelbimas, ir skelbimas platinamas tam neskirtose vietose. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjo vienkartinis pranešimo palikimas negali būti traktuojamas kaip skelbimo platinimas.

Sskundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-06-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimu R. J. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2016-04-05 d. 11 val. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje ant automobilio „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklo priklijavo su klijais informacinį skelbimą su užrašu „Prašome nestatyti automobilio į ne Jums priklausančią vietą“, tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ 15.4. p.

R. J. teisme nurodė, kad pagal pasidalinimą stato automobilį „L. m.“ priklausančioje vietoje. Kai jo vietą užėmė, jis užklijavo popieriaus klijais ne informacinio pobūdžio raštelį. Noro kažką pažeisti neturėjo. Iš to automobilio savininko jokių pretenzijų dėl žalos nesulaukė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymą. R. J. patrauktas atsakomybėn dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ 15.4. p. pažeidimo. Minėta norma draudžiama tvirtinti skelbimus ant medžių, krūmų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose šiam tikslui nenumatytose vietose; asmuo, atsakingas už skelbime nurodytą veiklą, privalo užtikrinti, kad skelbimai nebūtų platinami šiam tikslui nenumatytose vietose. Minėtų tvarkymo ir švaros taisyklių 5.6. p. nurodo, kad skelbimas yra priklijuojamas, prisegamas ar kitaip tvirtinamas informaciją pateikiantis pranešimas, nesusijęs su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, neskatinantis įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad R. J. ant automobilio „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklo priklijavo su klijais lapelį su užrašu „Prašome nestatyti automobilio į ne Jums priklausančią vietą“. R. J. teisme teigė, kad tai padarė su popieriaus klijais. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016-05-19 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. M. nurodė, jog dėl užklijuoto popieriaus lapo automobilis „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas nebuvo, kadangi nuvykus į autoservisą langas buvo nuvalytas.

Įvertinus palikto užrašo turinį yra pagrindas pripažinti, kad lapelyje užrašyta informacija labiau atitinka ne pranešimo, bet prašymo sąvoką. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad paliktas lapelis su užrašu buvo skelbimo tvirtinimas tam nepritaikytoje vietoje. Be to, visuotinai priimtas ir naudojamas būdamas automobilio vairuotojus informuoti paliekant įvairaus turinio raštelius ant priekinio automobilio stiklo, ką daro ir policijos ar savivaldybės pareigūnai fiksuodami automobilių vairuotojų daromus pažeidimus – verčia teismą pripažinti, kad ir šiuo atveju paliekamas asmeninio pobūdžio raštelis automobilio vairuotojui nebuvo pavojingas kėsinimasis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-70 patvirtintų „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ nustatytą tvarką. Veikos pavojingumas labiau šiuo atveju sietinas su žalos padarymu svetimam turtui, tačiau pretenzijų dėl to nebuvo pareikšta. Tokiu būdu, teismas pripažįsta, kad R. J. neatliko pavojingų veiksmų, kuriais būtų pasikėsinęs draudžiamu būdu platinti skelbimo turinį atitinkančius pranešimus. Ne informacinio, bet prašymo (reikalavimo) pobūdžio konkrečiam asmeniui skirtas pranešimas, kuriame buvo tik konkrečiam automobilio vairuotojui skirtas prašymas nestatyti automobilio į ne jam priklausančią stovėjimo vietą, negali būti pripažįstamas skelbimų platinimu. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas nenustatė, kad šiais savo veiksmais R. J. būtų padaręs kitokio pobūdžio pažeidimą dėl žalos turtui.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir išvadoms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju R. J. veikoje nėra administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatyto pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016-06-10 nutarimas Nr. 12N-63164491-16 yra neteisėtas, todėl naikintinas ir pradėta administracinė teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 2 p. teismas

nutarė:

skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016-06-10 nutarimą Nr. 12N-63164491-16 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.