Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. V., ieškovių atstovėms advokatėms I. B., R. K., atsakovei I. S., atsakovės atstovui advokatui G. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių A. S. ir G. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. S. dėl dovanojimo sutarčių bei įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. S., J. S., notarė V. S.-M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje ieškinį pareiškė trys ieškovai: A. S., G. V. ir S. S.. Mirus S. S., jo procesines teises perėmė A. S.. Kadangi sandorius ginčijo visi trys ieškovai, toliau tekste bus naudojamas terminas „ieškovai“.

Šioje byloje ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams: ieškovų broliui (R. S. sūnui) M. S. ir jo sutuoktinei I. S.. Mirus M. S., visas jo procesines teises perėmė I. S.. Kadangi sandoriai buvo sudaryti šių abiejų asmenų naudai, toliau tekste bus naudojamas terminas „atsakovai“.

Teismo posėdžio metu ieškovės ir jų atstovės ieškinį palaikė, atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad R. S. buvo ieškovų A. S., G. V., S. S., atsakovo M. S. ir trečiųjų asmenų V. S., J. S. motina. R. S. mirė (duomenys neskelbtini).

R. S. 2010-12-02 Vilniaus miesto pirmajame notaro biure sudarė šiuos sandorius: 1) dovanojimo sutartį Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria savo sūnui M. S. padovanojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 55 000 litų vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., kuriame buvo pradėta jai priklausančio gyvenamojo namo statyba; 2) dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui M. S. padovanojo 100 000 Lt pinigų sumą; 3) įgaliojimą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įgaliojo M. S. sutuoktinę I. S. valdyti, naudoti bei disponuoti savo nuožiūra įgaliotojai priklausančiomis visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis visuose bankuose Lietuvos Respublikoje, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose užsakant, gaunant ir pateikiant jos vardu informaciją ir dokumentus apie asmenį, turtą, mokėti priklausančius mokesčius, atstovauti įgaliotojos interesams visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose tvarkant dokumentus dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo bei dėl R. S. priklausančių pinigų gavimo bei jų pervedimo į įgaliotojai priklausančią sąskaitą bet kuriame banke Lietuvos Respublikoje, bei rašyti įgaliotojos vardu prašymus, pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su aukščiau nurodytais pavedimais.

Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ar R. S. sudarydama ginčo sandorius būdama sunkios sveikatos būklės (sirgo onkologine liga, turėjo kitų sveikatos sutrikimų) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Dėl pateiktų įrodymų, išvadų ir teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų vertinimo

Tiek ieškovai, tiek atsakovai savo pozicijas grindė į bylą pateiktais įrodymais (R. S. medicininiais dokumentais, įskaitant teismo psichiatro dr. K. D. išvadą, ir kt.), liudytojų parodymais (kurie buvo apklausti teismo posėdžių metu). Byloje taip pat buvo atlikta R. S. rašysenos ekspertizė.

Didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų buvo ieškovų ir/ar atsakovų giminaičiai, kaimynai ar šeimos draugai. Taigi, jie galėjo būti tiek ieškovų, tiek atsakovų, (t. y. jie gali būti šališki), todėl teismas jų parodymus vertina kritiškai. Iš apklaustų liudytojų tik gydytoja I. Š. nėra suinteresuota bylos baigtimi.

2014 m. spalio 14 d. teismo psichiatro dr. K. D. išvada vertinama kartu su kitais įrodymais (t. y. kaip įrodymas lygiavertis kitiems įrodymams), nes tai nebuvo teismo skirta ekspertizė, o šią išvadą užsakė ir teismui pateikė ieškovai.

2013 m. spalio 10 d. rašysenos ekspertizės akte nurodyta, kad visuose ginčijamuose dokumentuose pasirašė R. S. savo natūralia rašysena, tik rašysena buvo įtakota jos neįprastos būsenos – sveikatos pablogėjimo. Dėl šios priežasties atmetami ieškovų argumentai, kad parašai ginčijamuose sandoriuose galėjo būti ne R. S., o kokio nors kito asmens.

Dėl R. S. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir numatyti jų teisines pasekmes

Ieškovai teigia kad 2010-12-02 dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir įgaliojimas išduotas R. S. sunkiai sergant, dėl toji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės adekvačiai suvokti savo veiksmų teisinių padarinių ir aplinkybių. Savo poziciją, be kita ko, grindžia 2014 m. spalio 14 d. teismo psichiatro dr. K. D. išvada. Kaip jau minėta, ši išvada neturi pirmenybės prieš kitus įrodymus, todėl vien ja remiantis, negalima daryti išvados apie R. S. psichinę būseną ginčo sandorių sudarymo metu. Taigi, teismas išvadą apie R. S. būklę padarys įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų parodymus.

Tarp šalių nėra ginčo, kad R. S. sirgo sunkia liga. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog onkologinė liga (gimdos kaklelio vėžys) R. S. buvo diagnozuota 2008 metais. Šiuo atveju yra labai svarbu pažymėti, jog R. S. nesirgo smegenų veiklą tiesiogiai įtakojančiomis ligomis, dėl kurių nebūtų galėjusi suvokti savo veiksmų reikšmės ir prasmės bei išreikšti savo tikrosios valios. Nei viename byloje esančiame medicininiame dokumente nėra įrašo, kad R. S. psichinė sveikata būtų bloga. Taigi, iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti išvados, kad ginčo sandorių sudarymo metu R. S. sirgo kokia nors psichikos liga.

Šiuo atveju apie R. S. sugebėjimą ginčo sandorių metu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti yra svarbios ginčo sandorius tvirtinusios notarės ir R. S. gydžiusios gydytojos nurodytos aplinkybės.

Ginčo sandorius tvirtinusi notarė V. S.-M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad R. S. jos biure lankėsi ne pirmą kartą, taigi jos asmenybė notarei buvo žinoma. Dėl ginčo sandorių tvirtinimo buvo susitarta iš anksto, jokios skubos nebuvo. Tvirtinant dovanojimo sutartis, įgaliojimą, dovanotoja aiškiai išreiškė savo valią dėl sutarčių dalyko ir apdovanotojo. Notarei paklausus apie sutarčių sudarymo motyvus (kodėl dovanoja, o ne testamentu palieka turtą), kai yra daugiau vaikų (notarė patikrino gyventojų registro tarnybos duomenis), R. S. kaip motyvą nurodė sūnaus M. ir jo žmonos I. slaugą, priežiūrą, rūpestį, jos ligos metu.

Iš šių notarės paaiškinimų darytinos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos išvados: 1) notarė savo pareigas atliko tinkamai, nes prieš tvirtindama sandorį ne tik išsiaiškino ar sudaromi sandoriai atitinka R. S. valią, bet paaiškino šalims kokias pasekmes tokie sandoriai sukelia; 2) kadangi notarė R. S. pažinojo jau anksčiau, ji galėjo objektyviai įvertinti R. S. būklę, t. y. R. S. psichinė būsena būtų buvusi kitokia nei anksčiau, notarė būtų tai pastebėjusi.

Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. S. gydžiusi gydytoja I. Š. nurodė, kad R. S. buvo gydoma nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. R. S. psichinė būsena buvo normali, psichiatro jai nereikėjo. Pagal Bartel indeksą R. S. buvo fizinis neįgalumas, o ne psichinis.

Taigi, I. Š. (kaip medicininį išsilavinimą turinčio asmens) parodymai patvirtina notarės parodymus, kad ginčo sandorių sudarymo metu R. S. buvo normalios psichinės būsenos.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu R. S. galėjo suvokti savo veiksmų prasmę bei reikšti savo valią. Taigi, vien dėl šios priežasties yra pagrindas ieškinį atmesti.

Teismas pažymi, kad aiškiai išreikšta R. S. valia turi būti gerbiama. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad atsakovai pasinaudojo R. S. bejėgiška būkle ir sudarė sau naudingus sandorius. Kadangi nustatyta, jog R. S. galėjo suvokti savo veiksmų prasmę bei reikšti savo valią, ji tą ir padarė, todėl negalima teigti, jog atsakovai pasinaudojo jos bejėgiška būkle.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2010-12-02 dovanojimo sutarčių sudarymo ir įgaliojimo išdavimo tais pačiais metais R. S. jau buvo sudariusi ne vieną sandorį, tarp jų ir dovanojimo, tačiau šie sandoriai nėra ginčijami. Todėl laikytina, jog jeigu R. S. tinkamai išreiškė savo valią sudarydama vienus sandorius, tai nėra jos valios trūkumo ir sudarant kitus (ginčijamus) sandorius.

Dėl ginčijamų sandorių naudingumo

Ieškovai teigia, jog analizuojant sandorių turinį, akivaizdžiai matyti, jog šie sandoriai R. S. buvo visiškai nenaudingi, nes ginčijamo žemės perleidimo sandorio sudarymo metu R. S. faktiškai neturėjo gyvenamojo būsto. Teismas su tokiais ieškovų teiginiais nesutinka.

Visų pirma, R. S. savo nuosavybėje turėjo ir 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taigi, ji turėjo kur gyventi.

Antra – dovanojimo sutartis teisine prasme yra neatlygintinis sandoris, todėl ieškinyje yra nepagrįstai kalbama apie kažkokią R. S. negautą naudą pagal ginčijamas sutartis. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Jei, sudarius ginčijamas dovanojimo sutartis, R. S. būtų gavusi kokią nors naudą iš apdovanoto asmens, tokios sutartys būtų laikomos apsimestiniais sandoriais (CK 6.466 str. 3 d.).

Dovanojantis daiktą dovanotojas negauna ir negali gauti jokios materialinės naudos. Dėl šios priežasties ieškovų teiginiai apie dovanojimo sutarčių nenaudingumą, kaip pagrindą pripažinti sutartis negaliojančiomis, yra nepagrįsti.

Dėl išvardintų priežasčių atmetami ieškovų teiginiai, jog ginčijami sandoriai nebuvo naudingi R. S..

Dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo gerai moralei

Ieškovai teigia, kad ginčijami sandoriai prieštarauja gerai moralei. Teismas su šiais teiginiais taip pat nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, CK ir kitus teisės aktus kiekvienas asmuo turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kaip jau nustatyta, ginčijami sandoriai atitiko R. S. valią, todėl būtent jos o ne kieno nors kito (pvz. atsakovų) valia buvo nuspręsta, kad tam tikras turtas ir pinigai atiteks atsakovams. Šiame kontekste yra svarbu ir tai, kad kitiems savo vaikams R. S. taip pat yra skyrusi savo turto – pinigų nekilnojamajam ir kitokiam turtui įsigyti, dovanojusi nekilnojamąjį turtą. Po R. S. mirties jai priklausiusį turtą paveldėjo ieškovai ir kiti jos vaikai. Kadangi R. S. jau anksčiau buvo išreiškusi valią kitiems savo vaikams dovanoti ar palikti tam tikrą savo turtą, darytina išvada, kad ir ginčo turtą bei pinigus, ji perleido tiems asmenis, kuriems ir norėjo. Kadangi dovanojimo sandoriai iš esmės priklauso tik nuo dovanotojo valios, jų negalima laikyti prieštaraujančiais gerai moralei. Dėl išvardintų priežasčių atmetami ieškovų teiginiai dėl sandorių prieštaravimo gerai moralei.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas ir todėl jis atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Atsakovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 2752,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, jos lygiomis dalimis – po 1376,10 Eur iš ieškovių priteisiamos atsakovei (CPK 93, 98 str.).

Šioje byloje buvo patirta 49,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taigi, jos lygiomis dalimis po 24,48 Eur iš atsakovių priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1376,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovių A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 24,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.